- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-2198-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11882-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą dėl pareiškėjos nuostatų įregistravimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 1406 „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo.“ VĮ Registrų centras 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. SP-88343 pateikė sprendimą, kad, vadovaujantis CK 2.46 straipsnio 4 dalimi, 2.68 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais ir minėto straipsnio 2 dalimi, atsisako įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus. Šis sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs, klaidinantys, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagrindinė priežastis nurodyta tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų reigstrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kito termino. Pareiškėjos teigimu, ji nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad ji veikė sąžiningai, vadovaudamasi CK 2.46 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus arba, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybės institucijų priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo. Apie būtinybę viešojo administravimo subjektams užregistruoti nuostatus Juridinių asmenų registre pareiškėja nežinojo ir nebuvo informuota, be to, nuostatų pakeitimo metu įstaigoje neturėjo teisės funkcijas atliekančių darbuotojų. 2023 m. birželio 22 d. pareiškėja gavo Vyriausybės kanceliarijos raštą, kuriuo buvo prašoma kuo skubiau imtis veiksmų, kad institucijos duomenys Juridinių asmenų registre būtų atnaujinti. Pareiškėjai pasikreipus į VĮ Registrų centrą, buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Pareiškėja 2023 m. liepos 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą pakartotinai, VĮ Registrų centras nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Teismas pažymėjo, kad CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytas būtent juridinio asmens steigimo dokumentų šešių mėnesių galiojimo terminas (iki jų pateikimo juridinių asmenų registrui) ir nenustatyta jokio termino, per kurį pareiškėja turi ar turėjo atlikti kokius nors veiksmus ir kuris galėtų būti atnaujinamas teismine tvarka. Kadangi norminiai teisės aktai neįtvirtina galimybės teismine tvarka atnaujinti juridinio asmens steigimo dokumentų galiojimo, juolab galimybės tokių dokumentų galiojimą atnaujinti būtent CPK XXXVIII skyriaus normų nustatyta tvarka, teikiamą pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškime nepagrįstai remiamasi CPK 78 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos būtent civiliniame procese (konkrečiose civilinėse bylose) nustatytų – taikytinų procesinių terminų atnaujinimui, t. y. šios CPK nuostatos netaikytinos nagrinėjant CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka teikiamus pareiškimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į pareiškėjos argumentų tarpusavio prieštaringumą, kai, teismo nuomone, nurodoma, jog pareiškėjos nuostatai negalėjo netekti galios ir jie galioja iki šiol, tačiau, kita vertus, pareiškėja vis dėlto prašo atnaujinti terminą (nors ir nenurodo, kokį būtent (CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą) terminą prašo atnaujinti).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjos pareiškime buvo prašoma atnaujinti būtent CK 2.46 straipsnio 4 dalyje pažymėtą šešių mėnesių terminą įregistruoti nuostatus VĮ Registrų centre, kurie buvo patvirtinti Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 1406 „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo.“ Vadovaujantis CPK 576 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas.
6.2. Pareiškėja 2023 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareikšdama tą patį reikalavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylos dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekdama inicijuoti civilinę bylą.
6.3. Pareiškėjos nuostatų paskutinė redakcija yra skirtinguose įstatymuose nustatytų įpareigojimų kompiliacija. Šia įpareigojimai nuo nuostatų patvirtinimo nepasikeitė. Vien dėl termino praleidimo nuostatų registravimui VĮ Registrų centre teikti Vyriausybei pakartotinai tvirtinimui tą pačią nuostatų redakciją būtų neteisinga ir neproporcinga.
6.4. Terminas įregistruoti nuostatus VĮ Registrų centre buvo praleistas todėl, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. birželio mėn., t. y. nuostatų pakeitimo tvirtinimo metu, įstaigoje nebuvo teisės funkcijas atliekančių darbuotojų, buvo skelbiami konkursai Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. 2022 m. birželio mėn. Teisės ir personalo skyriuje dirbo vienas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir atliekantis referento funkcijas.
6.5. VĮ Registrų centras nenurodė, kad prieštarauja prašymui dėl termino atnaujinimo. Termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju nepažeistų jokių trečiųjų asmenų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 1406 „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatus ir išdėstė juos nauja redakcija.
10. Pareiškėja 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatus, tačiau VĮ Registrų centras 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. SP-88343 pateikė sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus, kadangi pareiškėja praleido CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, taip pat pažymėjo, kad pateiktuose dokumentuose yra trūkumų.
11. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškėjos nuostatams įregistruoti VĮ Registrų centre.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantė, nesutikdama su 2023 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, iš esmės nurodo, kad jos pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir jos pareiškimą išnagrinėti iš esmės.
14. CPK 442 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nurodytų bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK XXXVIII skyriaus normos. CPK 576 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas.
15. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo matyti, jog pareiškėja prašė teismo atnaujinti CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą juridinio asmens steigimo dokumentų pateikimui Juridinių asmenų registrui. Teismas skundžiama nutartimi vertino, jog toks pareiškimas nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, taip pat pažymėjo, kad CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytas būtent juridinio asmens steigimo dokumentų šešių mėnesių galiojimo terminas (iki jų pateikimo juridinių asmenų registrui) ir nenustatyta jokio termino, per kurį pareiškėja turi ar turėjo atlikti kokius nors veiksmus ir kuris galėtų būti atnaujinamas teismine tvarka.
16. CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui per šiuose aktuose nustatytą terminą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytas ne tik juridinio asmens steigimo dokumentų galiojimo terminas, bet iš esmės apibrėžta, per kiek laiko atitinkamo juridinio asmens steigimo dokumentai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta jokio termino, per kurį pareiškėja turi ar turėjo atlikti kokius nors veiksmus, kadangi ši išvada prieštarauja CK 2.46 straipsnio 4 dalies formuluotei.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nepagrįstai pasisakė dėl juridinio asmens steigimo dokumentų galiojimo klausimo, kadangi pareiškėja aiškiai suformulavo visai kitokį reikalavimą, t. y. prašė teismo atnaujinti terminą steigimo dokumentams Juridinių asmenų registrui pateikti, šį reikalavimą pagrindė CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytu šešių mėnesių terminu, kurį pareiškėja praleido, kaip ji pati nurodė, dėl svarbių priežasčių.
19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) taip pat reglamentuoja praleisto skundo, prašymo ar pareiškimo padavimo termino atnaujinimo tvarką. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja dėl CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, išreiškė nuomonę, jog pareiškėjos prašymas galimai nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (administracinė byla Nr. I3-11178-816/2023). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad ginčo teisinis santykis nagrinėjamu atveju yra mišrus (VĮ Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas), išaiškintina, jog teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos formuluojamą reikalavimą, taip pat netinkamai aiškino CK 2.46 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-16948-905/2023 ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.