- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- I-95-84/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su gautu pareiškėjos P. J. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko skundu dėl VĮ Registrų centro Mažeikių filialo sprendimo panaikinimo bei kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010-01-15 (spaudas ant voko) pareiškėjos P. J. atstovas advokatas Andriejus Tiščenko kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009-10-16 VĮ Registrų centro Mažeikių filialo registratorius sprendimą Nr. 199 ir priimti naują sprendimą, įpareigojant išregistruoti juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro – 2006-09-11 žemės sklypų nuomos sutartis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 1 d. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta LR ABTĮ 2 str. 1 d. – tai įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Vadovaudamiesi LR ABTĮ 3 str. bei 15 str., administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešosios teisės reguliuojamų santykių, pagrįstų šių santykių subjektų pavaldumu.
Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14).
Kaip matyti iš skundo turinio ir pridėtos medžiagos, VĮ Registrų centro Mažeikių filialas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų pavirtinimo“ 15 p. ir 16 p. netenkino pareiškėjos prašymo išregistruoti juridinius faktus į nekilnojamuosius daiktus, esančius Skuodo rajone, Notėnų kaime. Vienas iš motyvų, lėmusių sprendimą neišregistruoti 2006-09-11 sudarytos nuomos sutarties, tai, jog turtinei teisei – nuomai į žemės sklypus (unikalus Nr. 7537-0005-0145, 7537-0004-0092, 7537-0004-0093, 7537-0004-0091) nuo 2009-05-11 yra apribota disponavimo teisė (areštuota turtinė teisė į žemės sklypo nuomą). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009-12-15 sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą motyvuodama tuo, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2009-06-02 liudijimo Nr. 1953 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (unikalūs Nr, 7537-0005-0145, 7537-0004-0092, 7537-0004-0093, 7537-0004-0091), esantys Skuodo rajone, Notėnų kaime. Minimų žemės sklypų registruose nuo 2006-09-26 yra įregistruotas juridinis faktas, tai yra 2006-09-11 nuomos sutartis, pagal kurią R. J. yra šių žemės sklypų nuomininkė, o nuo 2009-05-11– juridinis faktas apie tai, kad yra areštuota turtinė teisė į žemės sklypo nuomą. Šis juridinis faktas žemės sklypams įregistruotas remiantis Turto arešto aktų registro 2009-05-11 pranešimu Nr. 0809-001200 apie turto arešto įregistravimą. Turto areštas yra ne tik priverstinis nuosavybės teisės į turtą apribojimas, bet taip pat ir draudimas bet kokiu būdu apsunkinti turtą ar keisti jo teisinę padėtį. Nagrinėtinu atveju antstolio sprendimu yra areštuota turtinė teisė (nuomos teisė) į žemės sklypus, tai reiškia, kad šiuo atveju patenkinus pareiškėjos prašymą būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuomos teisės disponavimo apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva uždėtas šis apribojimas, turtiniai interesai, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos P. J.s atstovas advokatas Andriejus Tiščenko nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes tiek vietinis registratorius, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nesuprato viešpataujančios nuosavybės teisės sąvokos, neatsižvelgė į prigimtinį, prioritetinį savininko teisių gynimą. Bet kokio teisėto savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą. Nuosavybės teisė, kaip visos savininko teisės, turi ypatingą, išimtinį pobūdį. Tik savininkas, remdamasis įstatymu, gali nušalinti bet kokį asmenį nuo jam nuosavybės teise priklausančio ir tam asmeniui patikėto valdyti, naudoti ir disponuoti turto tvarkymo, jei tokiam tolesniam tvarkymui savininkas nepritaria. Daugelį analogiškų teisių gali turėti ir nesavininkas, bet tos teisės jau neturi išimtinio pobūdžio. Jos ne tik neatima iš savininko teisių į tą turtą, bet netgi joms atsirasti būtina paties savininko valia, ir neužtenka antstolio arba kažkokio kito asmens valios išreiškimo. Savininkas įgyvendina jas išimtinai savo nuožiūra, o jo veiksmus šiame procese gali riboti tiktai tiesioginiai įstatymo draudimai. Tuo tarpu nesavininko – antstolio, vietinio ar centrinio registratoriaus, kurie negali veikti taip pat nepriklausomai kaip ir savininkas, teises riboja savininko, sutinkamai su įstatymu ar sutartimi nustačiusio tų teisių ribas, valia. Taigi, savininkas gali teisėtai reikalauti pašalinti bent kokius trukdžius valdyti savo turtą ir be abejo panaikinti nuomos santykius su nuomininke R. J..
Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjos atstovas skunde teismui atsakovu nurodė viešojo administravimo subjektą, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, yra susiję su klausimo dėl teisės išregistruoti nuomos sutartį, kai nuomai į žemės sklypus yra apribota disponavimo teisė, išsprendimu, tai yra dėl turtinių teisių arešto vykdymo. Pareiškėjos atstovas skundą grindžia iš esmės remdamasis vien savininko teise laisvai disponuoti jam priklausančiu daiktu, nepriklausomai nuo to, jog turtinei teisei – nuomai į tą daiktą yra apribota disponavimo teisė (šiuo atveju areštuota turtinė teisė į žemės sklypo nuomą). Nors byloje civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų tiesiogiai nėra keliama, tačiau pareiškėjos atstovas savo reikalavimus grindžia civilinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju skundas iš esmės yra nukreiptas į klausimo, ar teritorinis ir Centrinis registratoriai tinkamai taikė ir aiškino civilinės teisės nuostatas, reglamentuojančias turtinių teisių arešto sukeliamas pasekmes, išsprendimą.
Teismo nuomone, administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Kaip matyti iš aptariamosios bylos duomenų, keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais teisiniais santykiais, tiek ir su civiliniais teisiniais santykiais, tai yra šiuo atveju turėtų būti sprendžiama ir dėl civilinių teisių ir pareigų (turtinės teisės į žemės sklypo nuomą), todėl, teismo nuomone, ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kadangi pagal savo pobūdį bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė ir turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.
Teismas mano, kad siekiant nustatyti teismingumo klausimą, tikslinga bylos priskyrimo atitinkamam teismui klausimo išsprendimui bylą perduoti specialiajai teisėjų kolegijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str., 81 str., 105-107 str.,
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjos P. J. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko skundą dėl prašymo panaikinti 2009-10-16 VĮ Registrų centro Mažeikių filialo registratorius sprendimą Nr. 199 ir priimti naują sprendimą, įpareigojant išregistruoti juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro – 2006-09-11 žemės sklypų nuomos sutartis, perduoti klausimui dėl priskyrimo konkrečiam teismui išspręsti specialiajai teisėjų kolegijai.
Nutartis neskundžiama.