Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-07 · Byla Nr. N-575-1986-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
N-575-1986-11
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00485-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1986/2011Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00485-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. Š. 2010 m. gegužės 26 d., apie 20.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Audi A6“, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 21 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. birželio 9 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 30 litų baudą. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Šalies argumentai

A. Š. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Nurodė, kad nesutinka su kaltinimu, nes jo automobilyje yra sumontuota laisvų rankų įranga, be to, jo abi rankos yra sužalotos, tačiau policijos pareigūnai nekreipė į tai dėmesio. Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys suklastotas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. Š. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų policijos pareigūnų parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismui nekilo abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog jis naudojosi mobiliuoju telefonu, pabrėžia, jog kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4246-593/2010 policijos pareigūnas T. K. liudijo, kad nežino, ar A. Š. naudojosi mobiliuoju telefonu. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra niekinis, be to, nepagrįstai teismas vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, kadangi apelianto įsitikinimu, jie melavo. Pabrėžia, kad apeliantas jau kelerius metus administracine tvarka nebaustas, be to, už tokį pažeidimą numatyta nuobauda yra įspėjimas, o ne piniginė bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. Š. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 26 d., apie 20.40 val., Kaune, Varnių – Linkuvos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

A. Š. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius A. Š. kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų T. K. ir M. K., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodyta, jog 2010 m. gegužės 26 d., apie 20.40 val., patruliuodami Kaune, Vilijampolės mikrorajone, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Audi A6“, aiškiai matė, kad automobilio vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Sustabdžius automobilį, nustatė, kad automobilį vairavo A. Š., kuris su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, tačiau vėliau pradėjo pažeidimą neigti, užgaulioti ir įžeidinėti policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 21-24). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių pažeidėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Taip pat atmetamas apelianto teiginys, jog policijos pareigūnas T. K. kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4246-593/2010 duodamas parodymus nebuvo užtikrintas matęs, jog įvykio metu apeliantas naudojosi mobiliuoju telefonu. Pažymėtina, jog Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A-4246-593/2010 turinio matyti, jog policijos pareigūnas T. K. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė akivaizdžiai matęs, jog A. Š. 2010 m. gegužės 26 d., Kaune, vairuodamas automobilį „Audi A6“ naudojosi mobiliuoju telefonu.

Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad A. Š. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. Š. veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas