Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-23 · Byla Nr. ATP-1002-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
ATP-1002-485/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1002-485/2015
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00345-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. skundžiamu Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d. galutine subendrinta 950 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2015 m. gegužės 2 d. apie 15 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas transporto priemonę „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, transporto priemonės techninės apžiūros dokumento ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 7, 16 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas teigia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į jo parodymus, nesivadovavo byloje surinkta medžiaga, neteisingai ir nepalankiai pažeidėjui interpretavo liudytojų parodymus. Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie apelianto nuomone, nebuvo patikimi ir iš esmės gynė tik savo įžeistas ambicijas dėl apelianto nebuvimo jiems palankiu. Apeliaciniame skunde R. S. pažymi, kad jis nesusikeitė prie šiukšlių konteinerio su sūnumi vietomis automobilyje, o tik išlipo išmesti šiukšles. Pavažiavęs nuo konteinerių apie 26 m jis pasuko į M. N. sodybą, nes su ja buvo susitaręs susitikti dėl šios sodybos pirkimo. Todėl nesuprantami policijos pareigūnų parodymai, kad jis įsėdęs į automobilį dideliu greičiu nuvažiavo. Tai nelogiška, kadangi jis iki sodybos jis pavažiavo tik 26 metrus, todėl negalėjo išvystyti didelio greičio. Be to, nesuprantama kokiu greičiu turėjo bėgti policijos pareigūnai iki savo automobilio, kad spėtų į jį įsėsti, užvesti variklį, persekioti pažeidėjo automobilį ir spėti įvažiuoti kartu su juo į sodybos kiemą, kuris buvo apie 26 m. nuo šiukšlių konteinerio. Taip pat nelogiški ir verčiantis abejoti jų patikimumu yra pareigūnų parodymai, kad pažeidėjas elgėsi agresyviai. Tuo tarpu pažeidėjo ir jo sūnaus parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir logiški. Jis aiškiai nurodė, kad buvo susitaręs su M. N. dėl sodybos pirkimo, į kurią nuvyko, tik prieš tai dar stabtelėjo prie šiukšlių konteinerio ir išmetė šiukšles. Policijos pareigūnų automobilis stovėjo toliau kitoje gatvės pusėje, važiuojant į sodybos kiemą niekas pažeidėjo nestabdė, o jis neturėjo jokio tikslo bėgti nuo pareigūnų. Jei jis būtų ketinęs bėgti, tuomet būtų važiavęs link ežero, o ne į uždarą sodybos kiemą, kur jį pasivijo policijos pareigūnai. Teismas turėjo atsižvelgė į bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų M. N. ir T. B. parodymus, tačiau jų visiškai nevertino. Pažymėtina, kad vertinant asmens veiksmus pagal ATPK 130 str. 1 d. svarbu yra konstatuoti asmens tyčią, t.y. kad pažeidimą jis padaro suvokdamas jog pažeidžia taisykles, tuo tarpu šiuo atveju pažeidėjas nepadarė šio pažeidimo, nes neturėjo jokio tikslo bėgti nuo policijos pareigūnų, o policijos pareigūnų nurodymą sustoti jis pamatė tik įsukdamas į kiemą ir užbaigęs manevrą sustojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius nesutinka su R. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo jį atmesti bei palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, R. S. ginčija jam inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimų. Apeliantas neigia nepaklusęs policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustoti, nurodo, kad kai tik pamatė, kad policijos pareigūnai jį stabdo su švyturėliais, įsukęs į kiemą iš karto sustojo.

Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. padarė ATPK 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas argumentuotai atmetė, todėl dar sykį tai detalizuoti šioje nutartyje nėra būtinybės.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas nustatė, kad R. S. pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo dieną važiavo automobiliu, matė stovintį policijos pareigūnų automobilį ir du policijos pareigūnus, tačiau jo teigimu, policijos pareigūnai jo nestabdė, o pamatęs automobilį su įjungtais švyturėliais, nesuprato, kad stabdo jį. Tačiau iš policijos pareigūnų D. B. ir J. A. tarnybinių pranešimų ir parodymų duotų teismo posėdžio metu neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, jog prie sustojusio automobilio Ford Focus C- Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs policijos pareigūnas J. A. paprašė pateikti dokumentus, tačiau automobilis pradėjo važiuoti. R. S. vairuojamą automobilį policijos pareigūnas D. B., įžengęs į kelio važiuojamąją dalį, stabdė su šviesą atspindinčia lazdele, tačiau vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, apsisukęs važiavo toliau. Nesustojusį automobilį policijos pareigūnai pradėjo persekioti su tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, įjungę mėlynos-raudonos spalvos švyturėlį, pareigūnui D. B. per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti automobilį Ford Focus C- Max, dešiniame kelio kelkraštyje. Automobilio vairuotojas teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti nevykdė, pavažiavęs toliau, pasuko į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą ir sustojo, užsirakino automobilio duris ir užsidarė langą. Iš šių policijos pareigūnų parodymų akivaizdu, kad R. S. negalėjo nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tai, jog suprato, kad yra stabdomas patvirtina R. S. elgesys po sustojimo, kada jis užsirakino automobilyje, nepakluso pareigūnų reikalavimui išlipti, automobilį atidarė tik policijos pareigūnas per atidarytą automobilio langą, elgėsi agresyviai, dėl tokio pažeidėjo elgesio policijos pareigūnai buvo priversti uždėti jam antrankius. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad R. S. nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti.

Taigi, nors apeliantas skunde teigia, kad jis nebėgo nuo policijos pareigūnų, neturėjo tikslo nestoti stabdomas, o policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės yra nelogiški ir prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai (liudytojų D. B., J. A. parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema) – neabejotinai patvirtina R. S. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai apelianto parodymus laikė jo gynybine pozicija, o jo sūnaus T. S. parodymus atmetė kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų D. B., J. A. nuosekliais ir neprieštaringais parodymais, minimi liudytojai visiškai nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo laikyti šių pareigūnų parodymus nepatikimais. Apeliaciniame skunde minimi M. N., T. B. parodymai niekaip nepaneigia pareigūnų parodymų, nes nei M. N., nei T. B. įvykio vietoje nebuvo ir su pažeidėju automobiliu kartu nevažiavo, o T. S. parodymus apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvada, vertina kaip neatitinkančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, nepaneigiančius. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo ir R. S. apeliacinio skundo argumentų dėl ATPK 124¹ str. 8 d., numatyto pažeidimo padarymo, iš esmės apeliantas sutinka su padarytu pažeidimu, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nutarimas plačiau neanalizuojamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens R. S. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, bei vertindamas tai, kad pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius jis deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nutarime, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, apklausė visus proceso dalyvius ir įvertino tiek pareigūnų, tiek skunde minimų asmenų parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą, nurodė kodėl ir kuriais parodymais remiasi, kuriuos atmeta ir pagrįstai R. S. kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika