Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-05-17 · Administracinė byla Nr. eA-395-492/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
eA-395-492/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04732-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-395-492/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04732-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.2.1; 57.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. V. su 2015 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. A51-80227/15(3.3.13.1-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą atsakymą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, t. y. išsamiai ir argumentuotai atsakyti į visus šio prašymo punktus ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroniniu arba registruotu paštu pateikti naują atsakymą, laišką išsiunčiant ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. L. V. taip pat prašė jam iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą jo padavimo terminą, o teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo L. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjo L. V. reikalavimai dėl jo 2015 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir merui elektroniniu parašu pasirašyto prašymo 7 punkte išdėstyto prašymo perkelti pareiškėjo dukrą L. V. į Vaduvos darželį–mokyklą, ir šią L. V. skundo dalį patenkino iš dalies – pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl jo dukros L. V. perkėlimo į Vaduvos darželį–mokyklą perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo.

II.

Pareiškėjas L. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. balandžio 11 d. prašymą jam iš atsakovo priteisti sumokėtą 31,5 Eur žyminį mokestį, kurį sudaro 21 Eur už skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis ir 10,5 Eur už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis. Paaiškina, kad buvo patenkintas pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl prašymo jo dukrą L. V. perkelti į Vaduvos darželį–mokyklą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo L. V. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, teismo išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymi, kad nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostata turi būti taikoma ir sprendžiant dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėse byloje ir ji įpareigoja teismą, priimant sprendimą dėl išlaidų priteisimo, pirmiausia nustatyti, kokia pareiškėjo reikalavimų dalis buvo patenkinta.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjas L. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. A51-80227/15(3.3.13.1-EM4) ir įpareigoti atsakovą jo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pažymi, kad pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2015 m. liepos 8 d. prašyme buvo išdėstyti 7 punktai su atskirais prašymais. Galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu L. V. skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. tik ta apimtimi, kiek buvo išdėstyta pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. pateikto prašymo 7 punkte – perkelti L. V. į Vaduvos darželį–mokyklą. Atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta tik 1/7 pareiškėjo skundo dalis, atsakovas teigia, kad L. V. turi teisę reikalauti ne viso sumokėto žyminio mokesčio priteisimo, tačiau tik atitinkamos jo dalies, proporcingos patenkintų skundo reikalavimų daliai, taigi ne daugiau nei 4,5 Eur.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjo prašyme nurodyta, jog teismas tenkino pagrindinį skundo reikalavimą dėl L. V. perkėlimo į Vaduvos darželį–mokyklą, šios skundo dalies negalima laikyti pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu, kadangi nagrinėjant bylą, L. V. nė vieno iš reikalavimų nenurodė esant pagrindiniu, procesiniuose dokumentuose vienodai argumentavo kiekvienos skundo dalies reikalavimų pagrįstumą bei prašė teismo tenkinti skundą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakyti į visus jo prašyme išdėstytus punktus. Atsižvelgus į tai, L. V. prašymas priteisti visą sumokėtą žyminį mokestį negali būti laikomas pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo L. V. skundą, jis įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą, proporcingą teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. A51-80227/15(3.3.13.1-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą atsakymą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. L. V. 2015 m. liepos 8 d. prašymo turinys patvirtina, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės merui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformulavo 7 reikalavimus: 1–6 prašymo punktuose buvo prašoma pateikti informaciją, o 7 punkte – perkelti jo dukrą į Vaduvos darželį–mokyklą. Taigi, pareiškėjo prašymai buvo dvejopo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės tinkamai savo kompetencijos ribose suteikė informaciją, kurią buvo prašoma pateikti 2015 m. liepos 8 d. prašymo 1–6 punktuose, tačiau neišsprendė jo prašymo dėl dukros perkėlimo į kitą ugdymo įstaigą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas L. V. 2015 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl jo dukros L. V. perkėlimo į Vaduvos darželį–mokyklą perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, kadangi buvo patenkintas vienas iš dviejų skirtingo pobūdžio L. V. skundo reikalavimų.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo jam iš atsakovo priteisti 31,5 Eur žyminį mokestį, kurį sudaro 21 Eur už skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis ir 10,5 Eur už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Taigi, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti perduodamas spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau atsižvelgusi į aplinkybę, kad prašomas priteisti teismo išlaidas sudaro tik žyminio mokesčio išlaidos, bei vadovaudamasi proceso operatyvumo principu, teisėjų kolegija išnagrinėja visų pareiškėjo išlaidų, patirtų tiek nagrinėjant administracinę bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.

Pareiškėjo L. V. skundas, taigi ir apeliacinis skundas, priklauso žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategorijai. Už skundo padavimą sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį patvirtina akcinės bendrovės DNB banko 2015 m. rugsėjo 30 d. vietinis lėšų pervedimas Nr. 141, o už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą 10,5 Eur žyminį mokestį – akcinės bendrovės Swedbank 2016 m. sausio 1 d. įmokos išrašas. Taigi, pareiškėjo žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos yra tinkamai pagrįstos.

Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį (50 procentų), darytina išvada, kad L. V. prašymas turi būti tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisiant 15,75 ( 31,5 x 50 proc.) Eur pagrįstų teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui L. V. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 15,75 Eur (penkiolika eurų ir septyniasdešimt penkis euro centus) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysVirginija Volskienė