Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-544/2010 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 591 268 litų skolos už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl pagal statybos rangos sutartį atliktų papildomų darbų apmokėjimo. Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2007-10-03 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą dėl globos namų remonto darbų 3 450 100 Lt vertės pirkimo, kurį laimėjo ieškovas ir su juo buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Vėliau neskelbiamų derybų būdu atsakovas iš ieškovo nusipirko 49 900 Lt vertės papildomus pastato vėdinimo įrengimo darbus. Darbų atlikimo metu paaiškėjus, kad reikalinga atlikti papildomus darbus, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl papildomų darbų atlikimo. 2008-06-06 raštu atsakovo administracijos vadovas pateikė prašymą ieškovui atlikti visus globos namų rekonstrukcijos darbus ir iki 2008 m. birželio mėnesio baigti namų rekonstrukciją, o taip pat įsipareigojo iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus. Pagal pagrindinę rangos sutartį su vėlesniais pakeitimais atliktus rangos darbus, taip pat papildomus darbus, atliktus 2008 metų birželio ir spalio mėnesiais, ieškovas yra pridavęs atsakovui. Už darbus pagal 2007-11-10 rangos sutartį su pakeitimais atsakovas su ieškovu atsiskaitė, tačiau neatsiskaitė už atliktus papildomus statybos rangos darbus. Todėl ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 570 722 litų už atliktus papildomus statybos rangos darbus, 20 546 litų delspinigių, 15,27 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Apelianto vertinimu, bylos nagrinėjimo dalykas turėjo būti viešojo pirkimo sutartis (CK 6.382 str.), o taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ).

2. Ieškovas, sudarydamas statybos rangos sutartį, prisiėmė riziką dėl sutarties vykdymo ir neturėjo teisės iš atsakovo reikalauti papildomo finansavimo. Rangovas įsipareigojo atlikti darbus už sutartyje numatytą finansavimą, tačiau 2008-05-06 raštu atsakovui nurodė, kad nustatė anksčiau atliktų darbų, neatitinkančių STR reikalavimų, taip pat nurodė, kad dalis darbų, susijusių su objekto specifika, nebuvo įtraukti į rangovo pasiūlymą, išdėstė atliktinų darbų sąrašą ir nurodė, kad jų neatlikus objekto pridavimas birželio mėnesį neįmanomas. Ieškovas jau sudarydamas sutartį galėjo nurodyti didesnę sutarties kainą, numatyti galimą papildomų statybos darbų atlikimą.

3. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negalėjo būti keičiamos. Sutarties nuostatų, nustatančių kainą, pakeitimas būtų prieštaravęs viešųjų pirkimų principams. Papildomiems darbams atlikti turėjo būti įvykdyta papildomų darbų viešojo pirkimo procedūra bei sudaryta sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, o jos nesudarius nėra teisinio pagrindo apmokėti už atliktus papildomus darbus.

4. Rangovas, atlikdamas papildomus darbus, vadovavosi savivaldybės administracijos direktoriaus raštais, kuriuose jis įsipareigojo rangovui už papildomai atliktus darbus sumokėti. Šie raštai, apelianto vertinimu, yra niekiniai, kadangi jais buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, o tai prilyginama imperatyvių įstatymo normų pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ reikalavimą priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 570 722 Lt kildina iš 2007-11-10 statybos rangos sutarties Nr. 07-11-07/224-22-6.38-1174, sudarytos ieškovui laimėjus Viešojo pirkimo konkursą atlikti statybos rangos darbus Panevėžio miesto Šv. Juozapo globos namuose 3 450 100 Lt sumai ir iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-06 rašto Nr. 19-14.17/843 „Dėl Šv. Juozapo globos namų rekonstrukcijos darbų papildomo finansavimo“, kuriuo atsakovas įpareigojo atsakovą iki 2008-birželio mėnesio baigti globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojo iki 2008-12-31 sumokėti už papildomus darbus.

Panevėžio apygardos teismas 2010-04-01 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, remdamasis Civiliniame kodekse įtvirtintomis rangos sutarčių vykdymo nuostatomis.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės turi būti patenkintas, o sprendimas panaikintas, nes priimant sprendimą netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos.

Pagal Civilinio kodekso 6.705 straipsnį statybos darbai valstybės ar savivaldybės reikmėms, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka. Tokioms rangos sutartims atitinkamai taikomos Civilinio kodekso normos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o 6.706 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus.

Taigi Civilinio kodekso normos, reguliuojančios rangos santykius, kai jie finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taikomos tuo atveju, kai specialus įstatymas jų nereglamentuoja. Toks specialus įstatymas yra Viešųjų pirkimų įstatymas, nustatantis pirkimo sutarčių sudarymo tvarką ir jų turinį.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia jau paminėtos sutarties 2.3 punktu, nustatančiu, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį ir pastarieji nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka papildomo finansavimo sąskaita ir vadovaudamasis sutarties 2.4 punktu, nustatančiu papildomų darbų kainos apskaičiavimą, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamų jų kainų rodiklių rinkiniais.

Teisėjų kolegija mano, kad šiomis rangos sutarties sąlygomis, ieškovas, reikalaudamas apmokėti papildomai atliktus darbus, remtis negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta sutarčių su konkursą laimėjusiuoju tiekėju (dalyviu) sudarymo tvarka ir turinys. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas). Taigi, sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose aptartos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinės bei nagrinėjant šį ginčą negali būti taikomos.

Teisėjų kolegija taip pat mano, kad dėl paminėtų argumentų ieškovo ieškinio tenkinimo pagrindu negali būti ir Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus raštas, įpareigojantis atsakovą iki 2008 m. birželio baigti Šv. Juozapo globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojimas iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus.

Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindų tenkinti ieškovo ieškinį, priėmė sprendimą jį tenkinti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o sprendimas panaikintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal konkurso paskelbimo metu, tiek pagal rangos sutarties sudarymo metu galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijas, jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Susidarę bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Pagal bylos duomenis, už ieškinį ieškovas sumokėjo 9707 litų žyminio mokesčio, o apeliantas (atsakovas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Šalys nepatyrė atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.