Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-387-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
2A-387-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Galinta ir partneriai“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-387-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 43.2.,114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant M. Armalienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Ž. Glebavičiūtei,atsakovo atstovei adv. A. Kondratavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. Ž. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ 2009-04-27 kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. Ž. be teisinio pagrindo įgytą 6254,97 Lt dydžio sumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsisakė. Nurodė, kad 2008-08-18 tarp šalių buvo pasirašyta Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-08-22 pirko iš atsakovo avižas bei išrašė keturias sąskaitas-faktūras bendrai 61 903,33 Lt sumai. 2008-11-24 atsakovas pasirašė ieškovo išrašytas debetines sąskaitas bendrai 5584,07 Lt sumai, dėl to ieškovas už avižas turėjo sumokėti atsakovui 56 319,26 Lt. Ieškovas su atsakovu atsiskaitė pagal sąskaitas-faktūras banko pavedimais tokia tvarka: 2008-10-10 sumokėjo 25 449,95 Lt, 2008-11-24 – 10 127,99 Lt, 2008-11-24 – 10 421,41 Lt, 2008-11-24 – 10 319,91 Lt. Įvykus sąskaitybos klaidai, ieškovas dvi sąskaitas-faktūras apmokėjo du kartus, t.y. pagal jau apmokėtą sąskaitą-faktūrą Nr. GKM 101979 papildomai pervedė 10 467,07 Lt ir pagal sąskaitą-faktūrą Nr. GKM 101970 – 10 513,80 Lt. Tokiu būdu atsakovui iš viso be teisinio pagrindo buvo pervesta 20 980,87 Lt suma. Pastebėjus permoką, atsakovas buvo iš karto informuotas, dalis šios permokėtos sumos – 10 397,69 Lt buvo grąžinta ieškovui per ŽŪB „Agroimpulsas“ atlikus skolų užskaitymą. Likusią permokos dalį 10 583,18 Lt atsakovas pažadėjo grąžinti dalimis ir 2009-01-22 bei 2009-02-28 ieškovui per banką sumokėjo atitinkamai 3527,73 Lt ir 800,48 Lt. Tačiau likusią be pagrindo įgytą 6254,97 Lt sumą atsakovas grąžinti atsisako.

Atsiliepimas

Atsakovas ūkininkas A. Ž. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 38) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį ieškovas turėjo mokėti 400 Lt už toną avižų ir atsiskaityti per 30 d., po sutarties pasirašymo kaina negalėjo būti keičiama ir tai įtvirtinta pačioje sutartyje. 2008 m. spalio mėn. ieškovas dar nebuvo su juo atsiskaitęs ir vienašališkai nutarė pakeisti sutartį – atsiuntė jam laišką dėl avižų supirkimo kainų mažinimo. Su naujomis sumažintomis kainomis jis nesutiko, apie ką ne kartą informavo ieškovą. Ieškovas už nusipirktas avižas atsiskaitė su juo tik 2008 m. lapkričio mėn. ir tik po to, kai jis, suklaidintas ir nesuprasdamas jų prasmės, pasirašė debetines sąskaitas. Jis pripažįsta, kad ieškovas jam permokėjo, todėl dalis permokos buvo grąžinta ieškovui per skolų užskaitymą su ŽŪB „Agroimpulsas“, taip pat banko pavedimais grąžinta ieškovui 3527,73 Lt ir 800,48 Lt. Permokos dalį – 670,90 Lt jis pasiliko sau kaip delspinigius už pavėluotą ieškovo atsiskaitymą, o likusi negrąžinta suma yra grūdų kaina.

Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ teismui pateiktu dubliku (b.l. 54-56) palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytą 6254,97 Lt sumą bei 5 proc. procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas ūkininkas A. Ž. tripliku (b.l.66-69) palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei prašė ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog niekuomet nesutikęs su grūdų supirkimo kainos mažinimu, todėl mano teisėtai ir pagrįstai įgijęs 6254,97 Lt ginčo sumą - kaip 5584,07 Lt atsiskaitymą už grūdus ir kaip 670,90 Lt netesybas už uždelstą atsiskaityti su juo laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-09-11 sprendimu ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ūkininko A. Ž. ieškovo naudai be pagrindo įgytą 5584,07 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5584,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ atsakovo naudai priteisė 82,96 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas, pardavęs ieškovui avižų bendrai 61 903,33 Lt sumai, vėliau debetinėmis sąskaitomis yra suteikęs šiam 5584,07 Lt nuolaidą, taigi nepagrįstai gavo iš ieškovo bendrą 77 300,13 Lt. - 20 980,87 Lt yra permokėta. Šių aplinkybių iš pradžių neginčijęs atsakovas dalį permokos gražino skolos užskaitymo su ŽŪB „Agroimpulsas“ būdu (10 397,69 Lt) bei pavedimais per banką (bendrai 4328,21 Lt sumai), todėl ieškovo permokėtos atsakovui sumos likutis yra 6254,97 Lt. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad debetines sąskaitas, kuriomis atsakovas suteikė 5584,07 Lt nuolaidą, jis pasirašė suklaidintas, atsakovui nepareiškus jokių reikalavimų dėl šių debetinių sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis teismas pripažino nepagrįsta. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas, priimdamas avižas bei atsakovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir sutikęs su grūdu kiekiu, jų kokybe, privalėjo jas apmokėti per 30 d., tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl išskaičiavo iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos delspinigius, kurie sudaro 670,90 Lt, tokia suma sumažindamas iš atsakovo priteisiamą sumą.

Šalies argumentai

Atsakovas ūkininkas A. Ž. apeliaciniu skundu (b.l.85-87) prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ reikalavimus visiškai atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog ieškovas, neatsiskaitydamas su atsakovu sutartyje nustatytomis kainomis bei nustatytais terminais, elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisės aktų reikalavimus bei galiojančios sutarties nuostatas (4.1.2. ir 4.1.3. punktus), nesilaikė sąžiningos verslo praktikos, o taip pat pasinaudojo atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies, padėtimi. Jis ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovą pranešdamas, kad nesutinka su ieškovo vienašališkai pakeistomis sutarties sąlygomis – kainos sumažinimu, 2008-10-10 bei 2008-11-05 siuntė ieškovui pretenzijas, ragindamas atsiskaityti, be to, ne kartą nurodė, jog debetines sąskaitas pasirašė suklaidintas ieškovo, pasinaudojant atsakovo patiklumu ir nepatyrimu, nors visais savo veiksmais rodė, kad neketina nei suteikti nuolaidos, nei sutikti su vienašališku sutarties sąlygų pakeitimu. Pažymi, jog teismo išvada, kad šalių pasirašyta sutartis nebuvo pakeista nei šalių sutartimi, nei teismo sprendimu, reiškia, jog ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui būtent sutartyje numatytą kainą. Debetinių sąskaitų pasirašymas nepakeičia šalių pasirašytos sutarties ir joje nurodytų grūdų supirkimo kainos, o taip pat ir įstatyme imperatyviai numatytų atsiskaitymo sąlygų ir terminų. Remiantis galiojančia sutartimi susidarė ne 20 980,87 Lt permoka, kaip nurodoma teismo sprendime, o 15 396,80 Lt permoka už avižas, neįskaitant delspinigių už daugiau nei du mėnesius vėluojantį atsiskaitymą. Todėl 2009-01-22 ir 2009-02-28 mokėjimo nurodymais Nr. 62 ir 77 grąžindamas ieškovui permokėtus pinigus – atitinkamai 3527,73 Lt ir 800,48 Lt, iš viso 4328,21 Lt, bei atlikus 10 397,69 Lt sumai piniginę užskaitą tarp UAB „Galinta ir partneriai“ ir ŽŪB „Agroimpulsas“, atsakovas grąžino ieškovui tai, ko neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovas dalį permokos grąžino, jokių būdu nereiškia, kaip teigia teismas, jog jis pripažino be pagrindo gavęs visus pinigus. Priešingai, šiais savo veiksmais atsakovas dar kartą patvirtino, kad nesutiko ir nesutinka su neteisėtu vienašališku jau pristatytų grūdų kainos sumažinimu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.94-97) prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo veiksmai, sudubliavus sąskaitas, ir dėl šios priežasties atsakovui pervedus 20 980,87 Lt, vertintini kaip sąskaitybos klaida, dėl to, remiantis CK 6.237 str. 1 d. 4 p., be teisinio pagrindo pervestas lėšas atsakovas privalo grąžinti ieškovui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas debetines sąskaitas pasirašė savo noru, nereiškė priešieškinio byloje dėl debetinių sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis. Pasirašydamas debetines sąskaitas jis pripažino mažesnes mokėtinas sumas, taip pat savo ranka padarė prierašą, kad pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš, jeigu pinigai bus sumokėti per tris kalendorines dienas pagal šias sąskaitas. Šios debetinės sąskaitos buvo išrašytos 2008-11-24, o pinigai į atsakovo sąskaitą pervesti 2008-11-25. Tai reiškia, kad ieškovas laiku įvykdė prievolę pagal atsakovo pasirašytas debetines sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas.. Tai reiškia, kad savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi apeliacijos dalyką šiuo konkrečiu atveju sudaro apelianto iškelti netinkamo faktinių aplinkybių konstatavimo, netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamo materialinių teisės normų taikymo klausimai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto (atsakovo) pareigos grąžinti ieškovui dėl sąskaitybos klaidos gautos permokos už parduotus grūdus buvimą ar nebuvimą, nevisiškai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus jų leistinumo, patikimumo, sąsajumo, tarpusavio atitikimo aspektais (CPK 185 str.), dėl ko padarė neteisingą išvadą esant pagrindui iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimus. Teismo sprendimas apskųstoje jo dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Žemės ūkis yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdis, inter alia nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių) padėtis rinkoje bei poreikis paremti žemės ūkio gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius. Įstatymų leidėjo valia priimtas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (1999-11-16 įstatymo Nr.VIII-1422 redakcija, galiojusi iki 2009-06-29), kurio prioritetinis tikslas – įstatyminėmis garantijomis užtikrinti minimalų žemės ūkio produkcijos gamintojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį produkcijos pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose su pirkėjais (prekybos ir perdirbamosios pramonės įmonėmis), nustatė žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas bei atsiskaitymo už šią produkciją sąlygas ir tvarką (Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1 str. 1 d.).

Remiantis Lietuvos respublikos Konstitucijos 46 str. įtvirtintais ūkio tvarkymo principais, valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, tokiu būdu siekdama užtikrinti minimalų žemės ūkio produkcijos gamintojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį produkcijos pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose su pirkėjais – prekybos ir perdirbamosios pramonės įmonėmis. Būtent dėl šios priežasties žemės ūkio produkcijos gamintojų interesų apsauga yra viešasis interesas, kuriam užtikrinti skirtas imperatyvus įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 str. įtvirtinta teisės norma, pagal kurią žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą Vyriausybė 2000-04-06 nutarimu Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų“ (2004-10-27 nutarimo pakeitimas Nr. 1329), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ (2004-12-23 įsakymo pakeitimas Nr.3D-675) ir 2004-02-27 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl papildomų privalomųjų rekvizitų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose faktūrose, sąskaitose faktūrose ir kituose žemės ūkio produkcijos pirkimo dokumentuose nustatymo“ įpareigojo grūdų pirkėjus už superkamus grūdus atsiskaityti pagal minėtais teisės aktais patvirtintas sąlygas.

Pagal minėtu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ (2004-12-23 įsakymo pakeitimas Nr.3D-675) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 p. grūdų veislę, kokybės klasę, standartus ir technines sąlygas atitinkanti supirkimo kaina nustatoma pagal grūdų kokybės rodiklius (2004-12-23 įsakymo pakeitimas Nr.3D-675 2.3 p.), per 2 (dvi) darbo dienas (LR Vyriausybės 2000-04-06 nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų“ 2004-10-27 pakeitimas Nr. 1329), kuri, vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. 1 p. nuostatomis, yra priskirtina tipinėms sutarties sąlygoms, kitaip tariant yra imperatyvi, privaloma sutarties šalims ir gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, tačiau bet kokiu atveju tik tiek, kiek tai leidžia įstatymo imperatyvas (CK 6. 156 str. 4 d., 6.223 str.).

Nagrinėjamoje byloje šalys 2008-08-18 sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 41V (b.l. 28-3), kuria apeliantas įsipareigojo parduoti ieškovui avižas, o šis įsipareigojo jas nupirkti ir sumokėti apeliantui sutartyje nustatytą kainą – po 400 Lt už kiekvieną nupirktą toną, suderinta valia patvirtindamos, kad po sutarties pasirašymo nustatyta kaina vėliau negali būti keičiama (sutarties 4.1.1 p., 4.1.2 p.). Taigi sutarties šalys, nepažeisdamos grūdų pirkimo-pardavimo sutartims privalomos (tipinės) sąlygos – sutarties kainos – reikalavimo, laisva valia nusistatė, kad ieškovas įsipareigoja nuo derliaus nuėmimo pradžios iki 2008-09-30 priimti iš apelianto grūdus (avižas) (sutarties 3.1 p.) ir sumokėti minėtą kainą. Kolegija akcentuoja, kad toks susitarimas neprieštarauja jokioms įstatymo nuostatoms, priešingai, visiškai atitinka sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 str., kurio 4 d. pažymėta, jog šalys sutarties sąlygas nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o iš jos kylančios prievolės turi būti vykdomos tiksliai pagal sutarties nurodymus (CK 6.2 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str.). Byloje esantys Grūdų pristatymo aktai bei apelianto išrašytos PVM sąskaitos-faktūros GKM Nr. 101929, GKM Nr. 101964, GKM Nr. 101970, GKM Nr. 101979 (b.l. 15-16,18-20) patvirtina, jog apeliantas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai. Tuo tarpu ieškovas, kuris remiantis sutarties 4.1.3 p. bei minėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis, už įsigytus grūdus su apeliantu privalėjo atsikaityti atitinkamai iki 2008-09-18, 2008-09-20, 2008-09-21, 2008-09-22, sumokėdamas 61 903,33 Lt, savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, į apelianto 2008-10-10 ir vėlesnes pretenzijas (b.l. 59-61), raginančias atsiskaityti ir sumokėti delspinigius, nereagavo, dar daugiau, pasibaigus sutartyje numatytam 30 (trisdešimties) dienų atsiskaitymo terminui (sutarties 4.1.3 p.), 2008-10-09 pranešimu Nr. V7-303 „Dėl 2008-08-18 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 41V“, informavo apeliantą, jog vienašališkai keičia sutarties 4.1.1 p. sąlygą, išaiškindamas, jog avižų supirkimo kaina – 400 Lt/t įskaitomuoju svoriu (be subsidijos ar kitų įmokų) galioja tik sutarties pasirašymo dieną (2008-08-18) superkamoms avižoms, o pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras bus mokama mažesnė – atitinkamai 360 Lt ir 330 Lt (pagal 2008-08-20, 2008-09-21 ir 2008-09-22 PVM sąskaitas-faktūras) kaina. Iš minėto pranešimo akivaizdu, jog ieškovas net nesirengė atsižvelgti į apelianto poziciją, juo labiau, leistis su juo į derybas dėl supirkimo kainos pakeitimo, kadangi įsakmiai nurodė apeliantui per 5 (penkias) dienas pasirašyti šį pranešimą ir grąžinti jį ieškovui, pažymint, jog šio nurodymo neįvykdymas prilyginamas apelianto sutikimui su nurodytomis (pakeistomis) avižų supirkimo kainomis (b.l. 63). Taigi iš esmės apelianto nuomonė – minėto pranešimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti – ieškovui nebuvo svarbi. Tuo tarpu apelianto pozicija visą laiką buvo nuosekli ir aiški: jis kategoriškai nesutiko su kitos sutarties šalies nustatomais vienašališkais grūdų supirkimo kainos pakeitimais, ką akivaizdžiai patvirtina 2008-10-13 ieškovui išsiųstas atsakymas į minėtą pranešimą (b.l. 39) bei 2008-10-10 ir 2008-11-05 pretenzijos (b.l.40, 41-42), ne kartą žodžiu ir raštu ragino ieškovą laikytis sutarties sąlygų (b.l. 74-76).

Esant tokioms išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalys, 2008-08-18 pasirašytoje Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. 1 p. pagrindu nustatytą tipinę (imperatyvią) sąlygą dėl kainos nustatymo, kuri šalių valia sutartyje įtvirtinta kaip nekeistina (Sutarties 4.1.1 p., 4.1.2 p.), po sutarties pasirašymo galėjo keisti tik abiejų šalių susitarimu, t.y. bendru sutarimu pakeisdamos šį sutarties punktą, kaip to imperatyviai reikalauja šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str., 6.223 str. 1 d.), o tuo atveju, jeigu dėl sutarties sąlygos pakeitimo susitarti nepavyktų, pasinaudoti išimtine sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlyga – kreiptis į teismą, kad sutartis būtų pakeista teismo sprendimu (CK 6.223 str. 2 d.). Priešingas traktavimas prieštarautų imperatyvui, įtvirtintam CK 6.59 str. Nepaisant tokio teisinio reglamentavimo ieškovas, iš esmės pažeisdamas ir bendrųjų teisės principų imperatyvą – įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių bei nepiktnaudžiavimo teise principų (CK 1.2 str., 1.5 str.), pažeisdamas sutarties vykdymo principus, įpareigojančius sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.), vienašališkai pakeitė sutartyje nustatytą kainą, t.y. veikė neteisėtai, kas suponuoja ir visų ieškovo tolimesnių veiksmų neteisėtumą. Taigi nagrinėjamos bylos atveju pats ieškovas elgėsi nesąžiningai (CK 6.158 str.): nesilaikydamas sąžiningos verslo praktikos, ne tik daugiau nei dviem mėnesiais praleido prievolės įvykdymo terminą, tačiau ją įvykdė netinkamai – sumokėjo apeliantui vienašališkai nustatytą mažesnę kainą (CK 6.205 str.). Tokioje situacijoje apelianto debetinių sąskaitų pasirašymo (nuolaidos ieškovui suteikimo, kaip tai vertina pats ieškovas) aplinkybės kaip neteisėtų ieškovo veiksmų padarinys, atsižvelgiant ir į tai, kad 2008-08-18 šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta avižų pirkimo kaina nei šalių susitarimu, nei teismo sprendimu pakeista nebuvo, nėra reikšmingos ir kolegijos nenagrinėtinos, kadangi iš neteisėtų veiksmų teisė atsirasti negali (ex injuria jus non oritur). Dėl nurodytos priežasties ir apelianto ant debetinių sąskaitų padaryti prierašai (b.l. 17, 19, 21) kitaip vertinti ieškovo neteisėtus veiksmus prielaidų nesudaro, juo labiau, kaip buvo minėta, apeliantas viso proceso metu kategoriškai neigė suteikęs ieškovui teisę į 5584,07 Lt nuolaidą. Kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo konkrečiu atveju debetinių sąskaitų pasirašymas nepakeičia nei šalių pasirašytos sutarties ir joje nurodytos grūdų supirkimo kainos, nei išvardintuose teisės aktuose imperatyviai numatytų atsiskaitymo sąlygų ir terminų.

Dėl tų pačių motyvų teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui (apeliantui) teismine tvarka nenuginčijus debetinių sąskaitų, jis, teismo manymu, yra gavęs ieškinyje nurodytą sumą be teisinio pagrindo. Viena vertus, jau minėta, kad teisinės reikšmės apelianto prierašai debetinėse sąskaitose neturi, kadangi jo teisė gauti užmokestį už ieškovui parduotus grūdus kyla ne iš PVM sąskaitų- faktūrų ar debetinių sąskaitų, o tiesiogiai iš pačios sutarties ir atitinkamų įstatymo nuostatų. Kita vertus, prilyginti šias debetines sąskaitas dvišaliam sutarties pakeitimui ir dėl to reikalauti jas ginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nėra jokių įstatyminių prielaidų ne tik dėl jų turinio (nėra nuorodos į abiejų šalių susitarimą, ikisutartines derybas dėl kainos ir pan.), bet ir dėl jų formos. Ginčo sutartį su apeliantu ieškovo vardu yra sudaręs ir ją pasirašęs ieškovo filialo administracijos vadovas, direktorius V. P., veikiantis, kaip sutartyje nurodyta, pagal įgaliojimą, o debetinėse sąskaitose jokio tinkamai įgalinto pakeisti sutarties sąlygas asmens, išskyrus sąskaitas išrašiusios buhalterės, parašo nesama.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas pagal 2008-08-18 sutartį privalėjo sumokėti apeliantui 61 903,33 Lt, todėl net ir įvykus sąskaitybos klaidai (pervedus atsakovui 77 300,13 Lt), susidarė ne 20 980,87 Lt, o 15 396,80 Lt permoka, iš kurios pirmosios instancijos teismas atskaitė sutartimi nustatytus 0,02 proc. delspinigius (sutarties 5.2 p.) už daugiau nei du mėnesius vėlavusį atsiskaitymą, iš viso 670,90 Lt. Skundas dėl šios teismo sprendimo dalies nebuvo paduotas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Atsakovui 2009-01-22 ir 2009-02-28 mokėjimo nurodymais Nr. 62 ir 77 sugrąžinus atitinkamai 3527,73 Lt ir 800,48 Lt sumas (b.l.32, 33) bei 10 397,69 Lt sumai atlikus piniginę užskaitą tarp ieškovo ir ŽŪB „Agroimpulsas“ (b.l.24), kolegija pripažįsta, jog grąžindamas permokėtus pinigus ieškovas įvykdė CK 6.237 str. nustatytą pareigą ir gražino visą be pagrindo įgytą turtą (lėšas). Todėl ieškovo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

Atmetus ieškovo reikalavimus, spręstinas apelianto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimas (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., 98 str.).

Apeliantas į bylą pateikė dvi PVM sąskaitas-faktūras ir mokėjimo nurodymą, atitinkamai 773,50 Lt ir 1011,50 Lt sumoms (b.l. 62, 71, 90), patvirtinančias atstovavimo išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme. Tačiau pastaroji - sąskaita Nr. 197 1011,50 Lt sumai išrašyta jau po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo ir net po apeliacinio skundo surašymo – 2009-09-25 bei pateikta į bylą kartu su apeliaciniu skundu (b.l. 90). Kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 str. nuostatas atstovavimo išlaidos ginčą laimėjusiai šaliai priteisiamos tik tuomet, jeigu prašymas jas priteisti ir tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pateikiami iki bylos išnagrinėjimo kiekvienos instancijos teisme iš esmės pabaigos, taigi apeliantui kompensuotina tik 773,50 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais kriterijais, iš ieškovo taip pat priteistina dalis – 1088 Lt – apelianto turėtų (b.l. 103-106) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis pagal Rekomendacijų 7 p., 8.10 p., 8.18 p., 9 p. Kaip matyti iš nurodyto sąskaitose paslaugos pavadinimo, už apeliacinio skundo surašymą jis sumokėjo 968 Lt, kurie atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus bei dydžius už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Nurodyta kaip mokama už atstovavimą teisme 1210 Lt suma sumažintina iki Rekomendacijose nustatyto dydžio – 120 Lt už vieną atstovavimo teisme valandą. Taip pat apeliantui iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 168 Lt žyminis mokestis (b.l. 88), o iš viso priteistina 1256 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d. ir 4 d.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l.102) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą apskųstoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Galinta ir partneriai“ 773 (septynis šimtus septyniasdešimt tris) litus 50 centų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ūkininko A. Ž. naudai.

Priteisti iš UAB „Galinta ir partneriai“ 1256 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis) litus atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir žyminio mokesčio išlaidų ūkininko A. Ž. naudai.

Priteisti iš UAB „Galinta ir partneriai“ 8 (aštuonis) 40 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius