- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1535-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03714-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- R. S., D. S.
- Ieškovas
- R. Č., N. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-30-393/2014 pagal ieškovių R. Č. ir N. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus, tretieji asmenys – R. S., D. S., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti naudojimosi 0,1363 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB “Pasoda” parengtą planą:
1. Bendraturčiams Lietuvos Respublikai, N. J. ir R. Č. bendram naudojimui priskirti:
1.1. 128 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą raudona spalva A/128, ribos tarp taškų 30-31-32-33-34-35-37-38-39-43-44-45-30;
1.2. 114 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą geltona spalva A1/114, ribos tarp taškų 1-2-3-21-24-19-20-1;
1.3. 419 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą mėlyna spalva A2/419, ribos tarp taškų 21-22-23-6-7-8-10-9-11-42-41-40-39-43-44-45-30-29-27-26-25-24-21, (viso 661 kv. m).
2.1. 211 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/211, ribos tarp taškų 28-27-29-30-31-32-33-34-35-36-14-15-16-17-28;
2.2. 37 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/37, ribos tarp taškų 24-25-26-18-19-24;
2.3. 192 kv .m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/192, ribos tarp taškų 42-12-46-40-41-42, (viso 420 kv. m).
3.1. 86 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/86, ribos tarp taškų 39-40-46-13-36-35-37-38-39;
3.2. 53 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/53, ribos tarp taškų 26-27-28-17-18-26;
3.3 123 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/123, ribos tarp taškų 3-4-5-6-23-22-21-3 (viso 262 kv. m).
Nurėdė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1935 m. Ieškovė R. J. privatizavo 4 kambarių, 82,98 kv. m ploto, butą. Dalį jo perleido dukrai R. Č.. R. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario, 31,01 kv. m. ploto butas, esantis pirmame aukšte. Likęs 62,52 kv. m ploto 4 kambarių butas 176,42 kv. m. bendrojo ploto gyvenamajame name, pirmo aukšto dalyje, priklauso trečiajam asmeniui R. S.. Ieškovėms bendrai priklauso 9/14 dalys ūkinio pastato, o trečiajam asmeniui R. S. šio statinio 2/7 dalys. Ieškovei R. Č. nuosavybės teise priklauso garažas, trečiajam asmeniui D. S. nuosavybės teise priklauso kitas garažas. Visi žemės sklypu naudojasi bendrai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi jau seniai, taip žemės sklypu naudojamasi ir šiuo metu. Žemės sklypo dalys atitinka bendraturčių idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ginčo su trečiaisiais asmenimis dėl naudojimosi tvarkos nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko. Nurodė, jog ieškovių parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka įstatymų reikalavimus, teismų formuojamą praktiką, nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl nėra pagrindo prieštarauti ieškovių pateiktam naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui.
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė naudojimosi 0,1363 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 1101/0031:82, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB “Pasoda” parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:
1. Bendraturčiams Lietuvos Respublikai, N. J. ir R. Č. bendram naudojimui paskyrė:
1.1. 128 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą raudona spalva A/128, ribos tarp taškų 30-31-32-33-34-35-37-38-39-43-44-45-30;
1.2. 114 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą geltona spalva A1/114, ribos tarp taškų 1-2-3-21-24-19-20-1;
1.3. 419 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą mėlyna spalva A2/419, ribos tarp taškų 21-22-23-6-7-8-10-9-11-42-41-40-39-43-44-45-30-29-27-26-25-24-21 (viso 661 kv. m).
1.2. B. N. Jurkūnienei ir R. Č. bendram naudojimui paskyrė:
2.1. 211 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/211, ribos tarp taškų 28-27-29-30-31-32-33-34-35-36-14-15-16-17-28;
2.2. 37 kv. m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/37, ribos tarp taškų 24-25-26-18-19-24;
2.3. 192 kv .m. žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą ruda spalva B/192, ribos tarp taškų 42-12-46-40-41-42 (viso 440 kv. m, teismo sprendime padaryta skaičiavimo klaida ir neteisingai nurodyta 420 kv. m).
3. Lietuvos Respublikai paskyrė naudotis:
3.1. 86 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/86, ribos tarp taškų 39-40-46-13-36-35-37-38-39;
3.2. 53 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/53, ribos tarp taškų 26-27-28-17-18-26;
3.3 123 kv. m žemės sklypo dalį, UAB „Pasoda“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėtą žalia spalva D/123, ribos tarp taškų 3-4-5-6-23-22-21-3 (viso 262 kv. m).
Teismas konstatavo, jog ieškovės teikia tokį naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kuris atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, ieškovės prašo priskirti joms naudotis tas žemės sklypo dalis, kurias jos faktiškai naudoja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu tretieji asmenys R. S. ir D. S. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Į bylą pateikti 2013 m. sausio 22 d. A. V. IĮ ir CO 1363 kv. m kadastrinių matavimų planas ir 2013 m. spalio 10 d. UAB „Pasoda“ 1363 kv. m. sklypo kadastrinių matavimų planas nėra pasirašyti trečiųjų asmenų. Pagal minėtus planus ieškovės negali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kadangi 2000 m. gegužės 11 d. yra atliktas specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. geodezinių matavimų planas. Iki ieškovėms buvo duotas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius šį planą pripažino ir juo vadovavosi valstybės institucijos. Be to, ieškovių iniciatyva parengti planai neatitinka ir 2012 m. spalio 18 d. UAB „Kaliforma“ planui, prilygintam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taigi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas rėmėsi neteisėtais dokumentais, kadangi, apeliantų nuomone, tik 2000 m. gegužės 11 d. specialios paskirties UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. paruoštas geodezinių matavimų planas yra teisėtas dokumentas.
2. Teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pažeisdamas nuosavybe turimų žemės sklypo dalių proporcijas, kadangi į bendro naudojimo žemę pateko daugiau Lietuvos Respublikai tenkančios žemės, kuria naudojasi tretieji asmenys, nei patektų laikantis turimų dalių, dėl ko sumažėjo Lietuvos Respublikai individualiam naudojimui tekantis žemės plotas.
3. Varėnos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę R. Č. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, malkinę, pastatą ir pavėsinę, pastatytus (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, sutvarkyti statybvietę, o jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Rengiant apeliacinį skundą, apeliantams tapo žinoma, kad paminėta byla 2013 m. gruodžio mėnesį yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Apeliantų nuomone, ieškovė R. Č. stengiasi legalizuoti savavališką tvoros, malkinės, pastato ir pavėsinės statybą be žemės bendraturčio – Lietuvos Respublikos – sutikimo, tokiu būdu siekdama išvengti Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškiniu prašomų padarinių šalinimo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, kadangi nustatyti naudojimosi žeme tvarką galima tik po, kai bus pašalinti savavališkos statybos pažeidimai, bet ne atvirkščiai, šiuos pažeidimus legalizuojant. Be to, šie statiniai pastatyti be apeliantų sutikimo, dėl ko D. S. negali tinkamai naudotis per stovimą tvorą savo garažu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo naudotasi neteisėtais dokumentais ir tik 2000 m. gegužės 11 d. specialiosios paskirties UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. parengtas geodezinių matavimų planas yra teisėtas dokumentas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal UAB „Kaliforma“ 2012 m. spalio 18 d. parengtą žemės sklypo planą, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir UAB „Valavičius ir Co“ 2013 m. sausio 22 d. šio sklypo kadastrinių matavimų planą. UAB „Kaliforma“ parengtas planas yra patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DV-935 „Dėl žemės sklypų prie statinių planų, prilyginamų detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo.“ Atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.11O.)-915. Visi šie dokumentai nenuginčyti, yra teisėti ir galiojantys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo naudotasi neteisėtais dokumentais.
2. Apeliantai nepateikė motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų (UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. atliktą geodezinių matavimų planą) pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, nenurodė dėl kokių priežasčių šio plano nepateikė pirmos instancijos teismui. Apeliantų pateiktas geodezinių matavimų planas su jame nurodomu 1365 m² palotu neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Planas parengtas tik ginčui teisme spręsti, kadangi plane yra aiški pastaba: „Sklypo planas pateikiamas teismui“, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis žemės sklypo planas būtų patvirtintas teismo ar kitų institucijų, kaip teisės aktų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo formavimo ir registravimo nekilnojamojo turto registre dokumentas. Todėl apeliantų pateiktas UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. geodezinių matavimų planas nesukūrė ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių, taip pat negali būti laikomas teisėtu dokumentu, kuriuo reikėtų vadovautis nustatant naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neišlaikytos proporcijos pagal turimą nuosavybę. Ieškovių nuomone, apeliantai šį argumentą grindžia skaičiais, kurių nėra nei teismo sprendime, nei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Be to, apeliantai neginčija tos aplinkybės, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į faktinę ir nusistovėjusią naudojimosi žeme tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo naudotasi neteisėtais dokumentais, kad tik 2000 m. gegužės 11 d. Specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. atliktas geodezinių matavimų planas yra teisėtas dokumentas. Pažymi, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal UAB „Kaliforma“ 2012 m. spalio 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir UAB „Valavičius ir Co“ 2013 m. sausio 22 d. atliktus šio sklypo kadastrinius matavimus. Šie žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-915. Paminėti dokumentai nenuginčyti, yra teisėti ir galiojantys. Tuo tarpu apeliantų pateiktas UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. parengtas geodezinių matavimų planas (žemės sklypo plotas – 1365 m² ) neregistruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, apeliantai neginčija tos aplinkybės, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į faktinę, nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis, ieškovės ir trečiasis asmuo R. S. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise atitinkamai tenka 65/100 ir 35/100 dalys gyvenamojo namo. Be to, ieškovėms bendrai priklauso 9/14 dalys ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p, o trečiajam asmeniui R. S. – 2/7 dalys. Ieškovei R. Č. nuosavybės teise priklauso garažas, plane pažymėtas 6G1p, o trečiajam asmeniui D. S. – garažas, plane pažymėtas 5G1p. R. A. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DV-935 „Dėl žemės sklypų prie statinių planų, prilyginamų detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nurodytų statinių eksploatavimui yra suformuotas 1363 kv. m dydžio žemės sklypas pagal patvirtintą žemės sklypo planą, kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Parengtame 1363 kv. m. žemės sklypo plane išskirtos penkios žemės sklypo dalys, reikalingos statinių eksploatacijai - A-682 kv. m, B-114 kv. m, C-37 kv. m, D-53 kv. m, E-477 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymais Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1112 ir Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1113 ieškovėms N. J. parduota 0,0429 ha ploto žemės sklypo dalis bendrame 0,1363 ha žemės sklype, o ieškovei R. Č. – 0,0431 ha ploto žemės sklypo dalis. Likusi 0,0503 ha žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypų planų (ne)teisėtumo (pirmasis apeliacinio skundo argumentas) teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Įsigyjant prie statinių naudojamus valstybinės žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25), kurios 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos Taisyklių 8 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 14 p. 3 d.).
Bylos duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal UAB „Kaliforma“ 2012 m. spalio 18 d. parengtą žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurį patvirtino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DV-935 „Dėl žemės sklypų prie statinių planų, prilyginamų detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo.“ Kadastrinius šio žemės skypo matavimus atliko UAB „Valavičius ir Co“, kurie patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-915. Paminėtų teisės aktų pagrindu ieškovėms ir atsakovei įregistruotos nuosavybės teisės dalys Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 35-37). Kaip teisingai nurodo šalys, paminėti dokumentai ir jų sudarymas atitinka teisės aktų reikalavimus, šie administraciniai aktai įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti, yra teisėti ir galiojantys. Ieškovių pateiktas į bylą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra parengtas remiantis aukščiau paminėtų teritorijų planavimo dokumentų pagrindu ir jiems neprieštarauja. Tuo tarpu apeliantų nurodomas UAB „Alytaus geodezija“ geodezininko G. P. 2000 m. parengtas planas su jame pažymėtu 1365 kv. m žemės plotu yra projektinis dokumentas, skirtas ginčui teisme spręsti (t. 1, b. l. 129), neatitinka Taisyklių nuostatų, reglamentuojančių plano parengimą, tvirtinimą ir registravimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis šiuo planu. Apeliantų argumentai, kad viešojo administravimo subjektų patvirtinti planai nesuderinti su apeliantais (jų nepasirašyti), šių administracinių aktų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo konstatuoti trečiųjų asmenų teisių pažeidimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo kadastrinis planas apeliantams buvo išsiųstas, tačiau pastarieji šį dokumentą atsisakė priimti, dėl ko yra pagrindas teigti, kad planas nebuvo suderintas su apeliantais dėl subjektyvių ir nuo apeliantų valios priklausančių priežasčių (t. 1, b. l. 64-67). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi neteisėtais žemės sklypo planais.
Atsakydama į antrąjį apeliacinio skundo argumentą dėl žemės sklypo dalių, tenkančių ieškovėms ir valstybei, proporcijų pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų asmenų dalys nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110)-915 bei 2013 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kuriuos ieškovėms tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 860/1363 dalis, valstybės – 503/1363 sklypo dalis (t.1, b. l. 35-37), kas procentine išraiška reiškia 63 proc. ir 37 proc. Iš naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano matyti, kad ieškovėms asmeniniam naudojimuisi skirta sklypo dalis procentine išraiška yra mažesnė (vietoje 442,26 kv. m skirta 440 kv. m), o valstybei – atitinkamai yra didesnė (vietoje 259,74 kv. m skirta 262 kv. m). Kita gi žemės dalis skirta naudotis bendrai, taigi be konkrečių dalių (t. 1, b. l. 9). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad buvo pažeistos žemės sklypo bendraturčių turimų nuosavybės teisių proporcijos. Apeliantai neskundžia teismo sprendimo dalies dėl nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, šios tvarkos racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų pažeidimo, alternatyvių pasiūlymų (planų) neteikė, todėl dėl šių teismo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingą trečiąjį apeliacinio skundo argumentą dėl sustabdytos kitos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės R. Č. savavališkos statybos padarinių šalinimo, kadangi minėto klausimo sprendimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir nebuvo nagrinėjimo objektas priimant teismui skundžiamą sprendimą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovių prašymas priteisti iš apeliantų 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 26-29) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.