Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu R. G. nubaustas 3000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą. Nuobauda skirta už tai, kad R. G. 2010 m. spalio 31 d. atvyko į Lavoriškių kelio postą krovininiu automobiliu „RENAULT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir gabeno prekes – elektrinius šviestuvus pagal TIR CARNET knygelę XZ66283329. Minėta TIR CARNET knygelė buvo registruota Panerių poste VR50, įforminant tranzitinį dokumentą MRN 10LTVR500011C3A090, CMR 0000141 (2010.10.28), sąskaita Nr. 1206 (2010.10.01). Nustatyta, kad krovinys į paskirties įstaigą (Lavoriškių kelio postą (LTVK1000)) pristatytas pasibaigus išvykimo įstaigos (Vilniaus krovinių posto „Paneriai" (LTVR5000)) nustatytam tranzito terminui, kuris baigėsi 2010 m. spalio 30 d.

R. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad į pasienio ruožą atvyko dar 2010 m. spalio 30 d., 17.30 val., tačiau dėl susidariusios eilės nespėjo kirsti pasienio ruožo iki nustatyto laiko, t. y. iki 2010 m. spalio 31 d., 0.00 val. Teigia, jog neturėjo galimybės į pasienio ruožą atvykti anksčiau, kadangi 2010 m. spalio 28-29 dienomis turėjo daryti savaitinę 45 valandų pertrauką. Eilėje prastovėjo 27 valandas, todėl į Lavoriškių kelio postą atvyko tik 2010 m. spalio 31 d. Nurodo, jog negalėjo neatsakingai palikti didelės vertės krovinio be priežiūros ir informuoti pareigūnų apie tai, kad baigiasi tranzito terminas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad be eilės buvo leidžiami visi vilkikai su šaldytuvais, apie tai buvo informuotas muitinės ir pasienio policijos departamentas, dukart buvo kviečiami policijos pareigūnai tvarkai palaikyti. Institucija apie šias aplinkybes teismo neinformavo ir pati neatsižvelgė priimdama skundžiamą nutarimą. Bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė tik į Institucijos darbuotojų nuomonę, o R. G. savo pozicijos išsakyti neleido.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad krovinį į paskirties įstaigą (Lavoriškių kelio postą) pristatė pasibaigus išvykimo įstaigos (Vilniaus krovinių posto „Paneriai“) nustatytam tranzito terminui. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog krovinio laiku pristatyti negalėjo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – pasienio poste buvo susidariusi vilkikų eilė, dėl kurios jis prastovėjo 27 valandas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 str.). Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-97/2012 ir kt.).

Iš byloje pateikto R. G. pirminio paaiškinimo (b. l. 15), tachogramos (b. l. 4) matyti, jog atsakomybėn traukiamo asmens automobilis nuo 2010 m. spalio 10 d., 17.30 val. niekur nevažiavo. Institucijos pateiktuose dokumentuose apie eiles pasienio kelio postuose (b. l. 10-12) užfiksuota, jog Lavoriškių poste 2010 m. spalio 30-31 dienomis buvo didelis krovininių automobilių srautas (2010 m. spalio 31 d. užfiksuotas netgi labai didelis krovininių automobilių ir lengvųjų automobilių srautas, kadangi lėtai dirbo Baltarusijos Respublikos muitinė). Įvertinusi R. G. ir Institucijos pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teikiama įvykio versija, kad jis itin ilgą laiką prastovėjo pasienyje eilėje ir laiku nepristatė krovinio ne dėl savo kaltės, nebuvo paneigta, vadinasi jo veikoje nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės. Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išsakyti argumentai, kad R. G. galėjo atvykti į pasienio postą prieš dvi dienas, laikytini nepagrįstais. Jokie teisės aktai nenumato asmeniui pareigos į išvykimo įstaigą atvykti prieš keletą dienų, be to, toks reikalavimas peržengia protingumo kriterijus. Tuo tarpu normaliai apdairus asmuo, atvykęs į pasienį likus daugiau nei 6 valandoms iki nustatyto termino pabaigos, gali pagrįstai tikėtis per šį terminą pristatyti krovinį į išvykimo įstaigą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.