Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro H. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 278 straipsnio 1 dalį, skirta 100 MGL dydžio bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 10 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK180 straipsnio 1 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), skirta10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio1dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėn. (bausmė neatlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. 2022 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) naktį, eismo įvykio metu R. Č. vairavo automobilį „VOLVO V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

2. R. Č. 2022 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) naktį, eismo įvykio metu jis vairavo automobilį „VOLVO V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes, tai yra padarė nusikalstamą veiką.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl grįžti į Lietuvą dėl apklausos negali, kadangi brangūs lėktuvo bilietai ir neturi finansinės galimybės jų įsigyti. Į Lietuvą galėtų grįžti tik (duomenys neskelbtini) pabaigoje. Jis sutinka su nuotoline apklausa ir savo laisva valia gali paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) naktį, tikslios valandos neprisimena, tolimas giminaitis E. N., būdamas neblaivus, vairavo savo automobilį VOLVO, tikslios markės ir valstybinio numerio nepamena, nes norėjo parsivežti alkoholio iš kažkokio E. N. pažįstamo, gyvenančio (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tą vakarą vartojo alkoholį pas E. N. namuose kartu su R. Č.. Jis buvo taip pat neblaivus. Pamena, kad tą naktį buvo daug sniego ir labai slidus kelias. Jis neprisimena ar jau važiavo į E. N. namus, ar tik iš jo namų važiavo, kai E. N., vairuojant, nesuvaldė automobilio posūkyje ir nuslydus nuo kelio, atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nuo sudužusio, berods, šoninio automobilio stiklo, šukių susižalojo veidą bei E. N. kažkiek buvo susižalojęs, tik dabar tiksliai neprisimena, ką susižalojo. Jis, išlipo iš priekinės keleivio sėdynės. E. N. išlipus, pastarasis jam pasakė, kad sakytų, jog kažkas kitas vairavo automobilį, o ne jis. Jis suprato, kad už vairavimą neblaiviam ir dar padarytą eismo įvykį E. N. atimtų vairuotojo pažymėjimą, nes jam irgi prieš maždaug 5-6 metus atimtos vairuotojo teisės už vairavimą neblaiviam už administracinį pažeidimą, nes nedaug įpūtė. Jis sutiko, kad sakytų policijos pareigūnams, jog ne E. N. vairavo automobilį. Juos išvežė po įvykio į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po suteiktos pagalbos, grįžo į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis, berods, po įvykio E. N. nebebuvo sutikęs, o telefonu susiskambino su E. N.. Jam telefoninio pokalbio metu E. N. pasakė, kad policijoje apklausoje sakytų, kad jo automobilį vairavo R. Č., kuris net nevažiavo įvykio metu su jais. Jis neprieštaravo E. N. ir, norėdamas, kad jam būtų geriau, sutiko meluoti pareigūnams apklausoje. E. N. jam jokio atlygio už tai nežadėjo. Ką E. N. su R. Č. buvo susitarę, jis tiksliai nežino, bet žinojo, jog R. Č. sutinka, nurodyti pareigūnams, jog jis vairavo E. N. automobilį eismo įvykio metu. Jis pats R. Č. neprašė meluoti liudytojo apklausoje. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, galėjo būti (duomenys neskelbtini), pas tyrėją pasirašytinai buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė. Jis suprato, jog už melagingų parodymų davimą užtraukiama baudžiamoji atsakomybė. Jis apklausoje nusprendė duoti melagingus parodymus, nes taip buvo susitarę su E. N.. Jis norėjo, kad greičiau tyrimas baigtųsi ir tikėjosi, kad jų melas nepaaiškės. Jis su E. N. nebesusiskambino ir nebebendravo, nes ir iki šio įvykio labai retai bendraudavo su juo. Jis gailisi dėl savo duotų melagingų parodymų liudytojo apklausoje dėl eismo įvykio. Jis sako dabar tiesą ir ateityje nusikaltimų nedarys, bus jam pamoka visam gyvenimui. Jis sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė baudžiamuoju įsakymu ir jis paskirtą baudą gali sumokėti dalimis (b. l. 78-79).

4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad po naujų (duomenys neskelbtini) datos tiksliai neprisimena, buvo slidu, kai (duomenys neskelbtini) mstl., eismo įvykio, kurio metu automobiliu VOLVO, valstybinio numerio nežino, priklausančio, berods, E. N., buvo nuvažiuota nuo kelio ir atsitrenkta į medį. Grįžus E. N. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į namus, jis, jam būnant jo namuose, pasakė, kad eismo įvykį padarė jis vairuodamas jo automobilį. Tuo metu M. V. iš ligoninės dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų dar nebuvo grįžęs. Jis sakė E. N., kad jis neprisimena, jog vairavo, nes buvo girtas, ant jo kūno jokių sužalojimų nebuvo. Visas eismo įvykio aplinkybes jam papasakojo E. N., su kuriuo sekančią dieną dar buvo nuėję apžiūrėti eismo įvykio vietos. Tuo metu automobilis buvo išvežtas saugojimui. Jis pats iki šio įvykio dienos (duomenys neskelbtini) miestelyje yra buvęs tik kokius 5 kartus per maždaug 9 metus ir lankydavosi tik pas E. N. namuose. Paties (duomenys neskelbtini) miestelio nepažįsta ir net į tą eismo įvykio vietą negalėtų nupasakoti kelio, kaip nuvykti. Be to, jis dar buvo nuvažiavęs pas M. V. į namus, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kai jį paleido iš ligoninės, datos neprisimena, aplankyti. Jis jam taip pat sakė, kad E. N. eismo įvykio metu vairavo jis, nors to pats neprisimena, nes tą vakarą buvo labai girtas. Jis, atvyko į apklausą pas tyrėją. Jį prieš liudytojo apklausą tyrėja pasirašytinai supažindino su liudytojo atsakomybe už melagingų parodymų davimą, jis suprato pasekmes dėl melagingų parodymų davimo. Apklausos metu davė tokius parodymus, kokius jam E. N. su M. V. papasakojo po įvykio. Kodėl jis nenurodė tyrėjai, jog eismo įvykio aplinkybių neprisimena bei nežino, kas vairavo minėtą automobilį, jis paaiškinti negali. Taip pat negali paaiškinti, kodėl pareigūnams, kurie nustatinėjo po įvykio ryte jam neblaivumą, aiškino, jog jis E. N. automobilio nevairavo. Papildo, kad E. N. tuo metu nebuvo grįžęs, o grįžo tą dieną vėliau, tikslaus laiko neprisimena. Jis buvo po tyrėjos apklausos apžiūrėtas ir ant jo kūno nebuvo rasta jokių matomų sužalojimų. Dėl kokios priežasties jam skaudėjo kairės pusės šoną, jis negali nurodyti, nes jis neprisimena, kur šoną susimušė, taip pat išorinių sumušimo žymių šone nesimatė. Tačiau jis apklausoje pamelavo, kad kairį šoną susimušė minėtos avarijos metu, vairuodamas automobilį. Jis pripažįsta, kad suklaidino tyrimą savo melagingais parodymais, prisiimdamas kaltę sau, jog neblaivus vairavo E. N. automobilį VOLVO eismo įvykio metu. Taip pat jis suprato, kad jei E. N. būtų prisipažinęs, kad jis vairavo automobilį neblaivus, iš jo būtų atimtos vairavimo teisės. Jis iki šio įvykio nėra vairavęs E. N. automobilio. Be to, labai retai su juo susitinka ir girtauja, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, nes yra atimtas dėl vairavimo neblaiviam. Jis, pilnai viską suprasdamas, negali dabar paaiškinti, kodėl nenurodė teisingų parodymų savo liudytojo apklausos metu. Jis kaltę pripažįsta ir sutinka su jam pareikštu įtarimu dėl melagingų parodymų davimo. Daugiau nieko negali paaiškinti ir gailisi dėl tokio savo poelgio. Kaltę pripažįsta visiškai, kad davė melagingus parodymus (duomenys neskelbtini), kaip liudytojas, apklausoje dėl (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta data pranešime apie įtarimą) įvykusio eismo įvykio. Jis liudytojo apklausoje melavo, kad eismo įvykio metu vairavo neblaivus E. N. automobilį VOLVO. Jis gailisi, kad davė melagingus parodymus, tačiau dėl ko melavo, priežasties paaiškinti negali. Sakė apklausoje taip, kaip jam E. N. buvo sakęs. Iš E. N. jokio atlygio negavo (b. l. 136-137, 145).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Be kaltinamųjų M. V. ir R. Č. prisipažinimo, jų kaltė įrodyta kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais teisme:

5.1. liudytojo E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad M. V. yra jo mamos pusseserės dukters sūnus. R. Č. yra jo mamos tėvo brolio sūnus. Nors ir tolimi giminaičiai, jis su jais dažnai bendrauja, bei tarpusavio santykiai yra geri. Jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūmuose per teismo posėdį kaltę pripažino, kad (duomenys neskelbtini), dienos nebeprisimena, naktį, tikslių valandų nepamena, (duomenys neskelbtini) miestelyje, gatvių (pavadinimų nežino) sankryžoje, neblaivus, virš 1,5 promilių, kiek tiksliai pripūtė, neprisimena, vairuodamas savo automobilį VOLVO V50, valstybinio numerio neprisimena, nesuvaldęs snieguota kelio danga automobilio, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, atsitrenkė į pakelės medį. Įvykio metu buvo nežymiai sužalotas. Kas tuo metu kartu su juo automobilyje iš keleivių vyko, jis nuo tuo metu buvusio girtumo tiksliai neprisimena, todėl negali nurodyti ar M. V. ir R. Č. tuo metu vyko su juo automobilyje. Jis, kiek pamena, ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo dėl vairavimo neblaiviam kaltės nepripažino. Kokius parodymus tuo metu apklausoje davė po tiek laiko tiksliai nepamena, tačiau jis nurodė, kad įvykio metu jo automobilį vairavo R. Č.. Jis jį nurodė, kadangi tą naktį, išeinant iš namų link automobilio, prieš įvykį kalbėjo, kad automobilį R. Č. vairuos, nes buvo blaiviausias. Kaip jis sėdo už savo automobilio vairo, būdamas neblaivus, jis neprisimena. Kai gavo kaltinamąjį aktą, jis susipažinęs su surinktais duomenimis, suprato, kad jis automobilį vairavo ir kaltę pripažino teisme. Parodo, kad jis žino, jog ikiteisminio tyrimo metu R. Č. nurodė, kad jis vairavo jo automobilį. Kodėl R. Č. prisiėmė kaltę, jis negali paaiškinti. Jis nepamena, kad jo būtų prašęs meluoti ikiteisminio tyrimo metu apklausoje. Taip pat jis neprisimena ar ką nors po eismo įvykio tarėsi su M. V., kokius parodymus jis turėtų duoti savo apklausoje (b. l. 36-37);

5.2. M. V. apklausto liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodymais, kur jis davė tokius parodymus, kad jis yra įspėtas apie savo, kaip liudytojo, teises ir pareigas, jam išaiškinta, kad šaukiamas kaip liudytojas privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam yra žinoma apie įvykio aplinkybes. Jis supranta jam gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir parodo, kad E. N. yra jo antros kartos pusbrolis, matosi su juo retai. (duomenys neskelbtini) jis paskambino E. N. ir pasiūlė susitikti, nes buvo seniai nesimatę. Kartu su juo buvo kitas jo giminaitis R. Č., su kuriuo tą dieną išgėrė apie 0,5 l talpos du butelius degtinės. Vakare, gal apie 18.00 val., laiko tiksliai nepamena, bet lauke jau buvo tamsu, E. N. savo automobiliu „Volvo“, valstybinių numerių nepamena, tamsios spalvos, jį ir R. Č. pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) m. Kartu dar važiavo jo sugyventinė D. D.. Apie 20.00-21.00 val., tiksliai nepamena, jie visi grįžo pas E. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Virtuvėje jis, R. Č. ir E. N. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėrė gal du 0,7 l talpos degtinės butelius. Po kelių valandų gėrimo R. Č. nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, o jis su E. N. toliau gėrė dviese. D. D. su jais kartu negėrė, ji buvo kitame kambaryje su vaiku. Praėjo gal dar valanda laiko, jau galėjo būti (duomenys neskelbtini), apie 03.00 val., kai pabaigus gerti degtinę, nusprendė, kad reikia dar iš kažkur gauti. E. N. pasiūlė nuvažiuoti pas jo kažkokį draugą tame pačiame kaime ir iš jo pasiskolinti degtinės. Pats E. N. vairuoti iki draugo nenorėjo, nes buvo neblaivus, nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo. Jis pats taip pat buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, todėl nesutiko vairuoti. E. N. paprašė R. Č. pavairuoti, nes žinojo, kad pastarasis jau seniai yra praradęs teisę vairuoti, jis neturėjo ko prarasti. R. Č. sutikus pavairuoti E. N. automobilį „Volvo“, jie visi kartu susėdo į automobilį ir išvažiavo. R. Č. sėdo už E. N. automobilio „Volvo“ vairo, jis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o E. N. atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo. E. N. pasakojant, kur važiuoti, R. Č. nuvairavo automobilį į vieno gyvenamojo namo kiemą, kur E. N. išlipo ir nuėjo, o jis su R. Č. liko sėdėti automobilyje. Neilgai trukus, parėjo E. N.. Ar jis su savimi atsinešė alkoholinių gėrimų, jis neprisimena. Pamena, kad po to jau važiavo kažkokia gatve atgal į E. N. butą, kai netikėtai, posūkyje R. Č. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, atsitrenkė į dešinėje prie važiuojamosios dalies augusius medžius automobilio dešine puse, apsisuko. Avarijos metu važiavo gal apie 50 km/h greičiu,. Kelias, kiek pamena, buvo slidus. Po avarijos jautėsi tarsi pritrenktas, šoko būsenoje, stipriai kraujavo veidas, kraujas ir stiklai buvo akyse, todėl nelabai matė, kas vyko automobilio salone. Ar išsiskleidė automobilio oro pagalvės, jis neprisimena. Visi buvo užsisegę saugos diržus, nes kitu atveju E. N. automobilyje įsijungia pypsėjimas. Po avarijos juto didelius skausmus visoje dešinėje kūno pusėje, kur ir kliuvo visas smūgis. Pro kur iš automobilio išlipo R. Č. ir E. N., jis nepastebėjo, pats pro savo keleivio dureles jis negalėjo išlipti, jos neatsidarė, todėl E. N. jas per jėgą atidarė ir jis išlipo. Pamena, kad tuo metu R. Č. prie automobilio nematė. Kur jis nuėjo ir ką darė, jis nematė, nes jis labai blogai jautėsi, nesiorientavo aplinkoje. E. N. tik paminėjo, kad jis grįžo pas jį į butą, tačiau daugiau jis nieko nežinojo. Jis su savimi neturėjo telefono, norėjo, kad E. N. telefonu iškviestų greitąją pagalbą, tačiau jis telefono nerado, todėl jie po truputį pradėjo eiti važiuojamąja kelio dalimi link E. N. buto. Norėjo išsikviesti medikus, tačiau paėjus keliasdešimt metrų, jie pamatė, kad priešais juos atvažiuoja gaisrinės automobilis, todėl jie apsisuko, grįžo į avarijos vietą. Jis paklausė gaisrinės pareigūnų ar atvažiuoja medikai, jie patikino, kad medikai yra pakeliui, jis tada tik atsirėmė į gaisrininkų automobilį ir laukė medikų. Jei gerai pamena, atvykę policijos pareigūnai jo klausė, kas vairavo ir sukėlė avariją, jis pasakė, kad vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, tačiau ar pasakė jo vardą ir pavardę, jis neprisimena. Atvykus medikams, jis su E. N. buvo išgabenti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo iki ryto. Jam pačiam jokių rimtų sužalojimų, lūžių nebuvo nustatyta, todėl jis buvo paleistas namo gydytis ambulatoriškai. E. N. iš ligoninės ryte pabėgo. Kokie sužalojimai buvo padaryti E. N., kuo jis skundėsi, jis negali pasakyti, nes pats blogai jautėsi. Be to, avarijos metu sudužo jo akiniai, jis labai blogai be jų mato. Po avarijos jis R. Č. nematė, nematė net kaip jis išlipo iš automobilio, todėl negali pasakyti, kokie sužalojimai jam galėjo būti padaryti avarijos metu. Pamena, kad po įvykio ligoninėje tikrino jo neblaivumą, koks buvo nustatytas neblaivumas E. N., jis negali pasakyti. Avarijos metu vairavo neblaivus R. Č. pats pasisiūlydamas, E. N. ir jis pats už vairo nesėdo, E. N. nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo (b. l. 24-25);

5.3. 2022 m. sausio 17 d. R. Č. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27);

5.4. R. Č. apklausto liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotais parodymais, kur jis davė tokius parodymus, kad jis, kaip liudytojas, prieš duodamas parodymus, yra įspėtas apie savo, kaip liudytojo, teises ir pareigas, jam išaiškinta, kad šaukiamas kaip liudytojas privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam yra žinoma apie įvykio aplinkybes. Jis supranta jam gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir parodo, kad E. N. yra jo pusseserės sūnus, kaip ir tolimas giminaitis, kartas nuo karto susitinka, pabendrauja. (duomenys neskelbtini) E. N. susiskambino su juo, kitu jų giminaičiu M. V., kuris, kaip ir jis, gyvena (duomenys neskelbtini), ir nusprendė visi susitikti, nes seniai matėsi. Jį draugas pavežė iki (duomenys neskelbtini), kur jį ir M. V. pasiėmė E. N. savo automobiliu „Volvo“, valstybinių numerių nepamena, tamsiai mėlynos ar pilkos spalvos, tiksliai negali pasakyti. Kartu dar važiavo jo sugyventinė D. D.. Jie visi grįžo pas E. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis su M. V. jau atvyko apgirtę, nes abu buvo išgėrę per pusę degtinės butelį. Jau buvo vėlus vakaras, kai jie pas E. N. atvyko į namus ir tada jis, M. V. ir E. N. pradėjo virtuvėje vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėrė gal du 0,7 l talpos degtinės butelius, bet po kelių valandų gėrimo jis juos abu paliko toliau gerti, o pats nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes jautėsi labai apsvaigęs. D. D. su jais kartu negėrė, ji buvo kitame kambaryje su vaiku. Po kurio laiko, tiksliai laiko negali pasakyti, bet jau galėjo būti po 24.00 val., jau galėjo būti (duomenys neskelbtini), jį pasižadino E. N. ir paklausė, ar jis gali su jo automobiliu jį pavežti iš draugo pasiskolinti alkoholinių gėrimų, nes jie pritrūko alkoholio. E. N. paprašė jo pavairuoti jo automobilį „Volvo“, o jis sutiko, nes po kelių valandų pamiegojimo jis jautėsi gerai, blaivus, todėl sutiko pavairuoti. Pats teisę vairuoti yra praradęs nuo 2013 m., nes vairavo neblaivus, taip iki šiol ir neįgijo vairuotojo pažymėjimo. Jie visi trys susėdo į minėtą E. N. automobilį „Volvo“. Jis sėdo už vairo, šalia jo ant priekinės keleivio automobilio sėdynės atsisėdo M. V., o E. N. atsisėdo ant galinės sėdynės už jo. E. N. pasakojant, kur važiuoti, jis jį pavežė tame pačiame kaime iki kažkokio draugo, adreso negali pasakyti, nes jis pats (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Jam nurodžius, įsuko į kažkokio gyvenamojo namo kiemą. Jis su M. V. liko sėdėti automobilyje, o E. N. nuėjo link gyvenamojo namo ir už kokių 10 min. grįžo atgal į automobilį, sėdo vėl ant galinės sėdynės už jo. Ar jis su savimi parsinešė kokio alkoholio, jis nematė, gal buvo į rankovę įsikišęs. Kas buvo tas draugas, pas kurį jie važiavo, jis nematė ir jo nežino. Po to. E. N. nurodant, kur toliau važiuoti, jie kažkokia gatve, jos pavadinimo jis nežino, vairavo link namų. Važiavo gal 60-70 km/h greičiu, nežinojo, kad ta gatvė yra su posūkiu, todėl tame posūkyje nesuvaldė automobilio, jie nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusius medžius, po to dar ir sukosi ir, jei neklysta, vėl trenkėsi į medžius. Nuo tų smūgių pažiro daug stiklų į saloną. Ar jie buvo visi prisisegę saugos diržus, jis negali pasakyti, bet nuo smūgio iššoko vairo oro pagalvė, keleivio priekinė oro pagalvė ir galinė šoninė, kur sėdėjo E. N.. Jis išlipo po avarijos iš automobilio pro vairuotojo dureles, E. N. - pro savo šonines kairės pusės dureles, kaip išlipo M. V., jis jau tiksliai nepamena. Po avarijos jis jautė didelį stresą, jautė skausmą kairiame šone, iš nosies bėgo kraujas, kuriuo galėjo aptaškyti vairo oro pagalvę. Kitų sužalojimų nepatyrė, į jokius medikus nesikreipė. Dėl patirtos avarijos jis jos metu prisidarė į kelnes, tiksliau jam paleido vidurius. Jis apie tai pasakė E. N., tai jis pasakė, kad jis eičiau tiesiai į jo namus nusiprausti ir persirengti. Jis jo paklausė ir ta pačia gatve, kurioje įvyko avarija, važiuojamąja kelio dalimi nuėjo link E. N. namų, gatvės pabaigoje pasuko į dešinę ir tada jau pasiekė E. N. butą. Bute jį įsileido D. D., ji jam leido nusiprausti, davė E. N. rūbų persirengti. Kaip suprato, ji jau žinojo apie avariją, gal E. N. jai paskambino ir pasakė. Nusiprausęs ir persirengęs jis liko bute, kalbėjo su D. D.. Kai grįžo į butą, buvo apie 03.00 val. Tada laukė pareinančio E. N. su M. V., tačiau jie taip ir negrįžo namo tą naktį. E. N. neskambino, nieko neklausė. Jis pats į avarijos vietą negrįžo, nes jautė didelį stresą. E. N. ir M. V. liko avarijos vietoje, kas vyko po to, jis nežino, tik vėlė jau iš aplinkinių sužinojo, kad buvo iškviesti gaisrininkai, policijos pareigūnai, medikai, kurie E. N. ir M. V. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini), jam būnant E. N. bute, buvo atvykę policijos pareigūnai, jis jiems tada pasakė, kad tai jis vairavo E. N. automobilį „Volvo“, jis sukėlė avariją. Tuo metu jie jam nustatė neblaivumą, tiksliai kokį, jis jau nepamena. Po avarijos grįžęs jis gėrė alaus, po to, dar ryte gėrė alų. Bendraujant su pareigūnais, jie įspėjo už melagingų parodymų davimą, tačiau, kiek pamena, jis neneigė, kad vairavo E. N. automobilį, neneigė, kad jis sukėlė avariją. 2022 m. sausio 11 d., gal jau buvo apie 12.00 val., namo grįžo E. N.. Kaip parvažiavo, kas jį parvežė, jis nematė. Jis skundėsi nosies skausmu, matėsi sužalojimas ant nosies, skundėsi skausmais šonuose. M. V. po įvykio nematė, su juo nebuvo susitikęs, kokius sužalojimus jis patyrė, nežino. Kiek pamena, avarijos metu buvo apgadintas dešinės pusės automobilio šonas, kitų automobilio apgadinimų nepamena, bet aplinkui buvo daug stiklų. Kiek pamena, jam išeinant iš avarijos vietos, aplinkui pašalinių žmonių nematė, pareinant jokių žmonių nesutiko. Avarijos metu, vairuodamas automobilį, jis gerai jautėsi, manė, kad yra pakankamai blaivus po kelių išmiegotų valandų, koks galėjo būti jo neblaivumas, jis negali pasakyti, bet jei ir buvo, tai labai nedidelis. Į avarijos vietą jis po įvykio negrįžo, iš jos pasišalino, jautė stresą, pats policijos pareigūnams po avarijos neprisistatė, apie tai pasakė tik jau pas E. N. į butą atvykusiems pareigūnams. Dėl sukeltos avarijos jis labai gailisi, supranta, kad iš avarijos vietos neturėjo pasišalinti, kad iš karto pareigūnams turėjo apie viską prisipažinti, nes jie be reikalo apkaltino vairavimu E. N., nors šis tikrai tuo metu nevairavo ir avarijos nesukėlė, tai padarė jis (b. l. 28-30);

5.5. 2022 m. liepos 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl nuotolinės apklausos su M. V., kuris elektroniniu paštu dar atsiuntė savo vaizdo įrašą, patvirtindamas savo asmens tapatybę ir pripažino kaltę. Vaizdo įrašas įrašytas į DVD laikmeną (b. l. 82-85);

5.6. 2022 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 8);

5.7. 2022 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi dėl liudytojų M. V. ir R. Č. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. požymių (b. l. 14)

5.8. 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų raštu dėl pateiktų M. V. ir R. Č. dokumentų kopijų iš baudžiamosios bylos Nr. 1-701-457/2002 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01269-22)

5.9. 2022-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-701-457/2002 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01269-22) ir 2022 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio protokolu (b. l. 18-20, 21-22).

6. Minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamųjų M. V. ir R. Č. prisipažinimai, nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamieji M. V. ir R. Č. 2022 m. sausio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs kaltinamųjų padarytų veikų kvalifikacinius požymius, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. V. ir R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

7. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

8. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. P. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji neprieštarauja (b. l. 183-186, 195-198); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

9. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam M. V. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą, siūlo skirti baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

10. Kaltinamasis M. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme (b. l. 183-186).

11. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

12. Skiriant bausmę M. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad M. V. neteistas (b. l. 141-142), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 145-146), dirbantis (b. l. 143-144).

13. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant baudą, kadangi teismas mano, jog tokia bausmė priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

14. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. V. paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

15. Kaltinamasis R. Č. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme (b. l. 195-198).

16. Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

17. Skiriant bausmę R. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad R. Č. teistas (b. l. 103-121), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 124-128), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 122-123).

18. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmę, kadangi teismas mano, jog tokia bausmė priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

19. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Č. paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti - DVD laikmena (1 vnt.) su M. V. vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. V. galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Č. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

R. Č. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių) atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - DVD laikmeną (1 vnt.) su M. V. vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Radviliškio rajono apylinkės teismui, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.