Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui R. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 39-2-194 „Dėl eismo organizavimo klausimų“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus Skundžiamą raštą, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – panaikinti rinkliavą už automobilių parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės.

Nustatyta, kad 2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami peržiūrėti ir palikti ženklų galiojimą vienoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, pusėje arba ženklų galiojimą pakeisti į galiojimą darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val.

Atsakant į 2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų prašymą-prieštaravimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 39-2-194 „Dėl eismo organizavimo klausimų“ informavo, kad atsižvelgiant į gyventojų prašymą, vienoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje automobilių stovėjimas nėra ribojamas.

Nesutikdamas su Skundžiamu raštu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigoti priimti naują sprendimą – panaikinti rinkliavą už automobilių stovėjimą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės.

Komisija 2024 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 21RE1-217 (AG1-137/09-2024) pareiškėjo skundą iš dalies patenkino – Skundžiamą raštą panaikino ir atsakovę įpareigojo iš naujo išnagrinėti 2024 m. kovo 6 d. prašymą-prieštaravimą ir per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Savivaldybės savarankiškoji funkcija yra saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 straipsnio 32 punktas), kuri susijusi su techninių eismo reguliavimo priemonių – kelio ženklų, šviesoforų, atitvarų, kelių ženklinimo ir kt. – įgyvendinimu (Kelių įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

Savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinant eismo saugumą, suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindama juose eismo saugumo priemones. Vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų yra asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalį, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, taip pat tvirtina jos nuostatus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Nors pareiškėjas Skundžiamą raštą prašo panaikinti, nenurodo jokių jo panaikinimo pagrindų. Įvertinus (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų 2024 m. kovo 6 d. prašymo-prieštaravimo turinį akivaizdu, jog jame rinkliavos už automobilių parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės klausimas nebuvo keliamas.

Nenustačius Skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų, pareiškėjui neįrodžius subjektinių teisių pažeidimo fakto, Skundžiamo rašto neteisėtumas nekonstatuotinas.

Nagrinėjamu atveju vertintina, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – panaikinti rinkliavą už automobilių parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Skundžiamą raštą.

Kadangi Skundžiamo rašto neteisėtumas nekonstatuotas, reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą – panaikinti rinkliavą už automobilių parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Konstatavus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, Komisijos 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 21RE1-217 (AG1-137/09-2024) dalis, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti visiškai.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 21RE1-217 (AG1-137/09-2024) dalį, kuria pareiškėjo R. A. skundas buvo patenkintas, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.