Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2016 m. kovo 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir jam pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-01-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi G. K. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Kauno apylinkės teismo 2014-10-10 nutartimi G. K. vėl pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas patenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės administracijos teikimą ir pratęsė G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai G. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymą, todėl tenkinti jo skundą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių panaikinimo, kaip ir dėl taikomos rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti panaikinta ar pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad G. K. serga (duomenys neskelbtini), o VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje stebimas nuo 2014-03-12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K. pagrįstai rėmėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės 2016-02-25 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad G. K. psichikos sveikatos būsena nepakankamai stabili, stebima pakili nuotaika, neadekvačios emocijos, plepus, kalba daug ir greitai, nenuosekliai, nuslysta nuo užduoto klausimo esmės, užstringa smulkmenose. Rašo raštus į (duomenys neskelbtini) ambasadą, siekia gauti pilietybę. Jo elgesys nekritiškas, vaistus vartoja, nes privalo. Socialinių ryšių nėra. Atsižvelgus į tai, gydytojų komisija rekomendavo G. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, jog teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo pacientui dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė teikimą palaikė ir siūlė G. K. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Šie duomenys rodo, jog G. K. sveikatos būklė dar nėra pakankamai gera, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog paciento psichinė būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę ar apskritai ją naikinti.

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar išvis išnykęs. Matyti, kad jis šiuo metu nėra pakankamai kritiškas nei padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, nei savo sveikatos būklei, o savo tikslų siekia nuolatos skambindamas, rašydamas laiškus įvairioms ne tik Lietuvos Respublikos, tačiau ir užsienio šalių institucijoms. Iš byloje esančių duomenų bei skundo matyti ir tai, kad G. K. išties neadekvačiai reiškia emocijas, savaip interpretuoja įvykius bei vertina dabartinę situaciją. Abejoti specialistų (jį gydančių ir stebinčių gydytojų) išvada teismas neturi pagrindo. Kita vertus, aplinkybės, jog G. K. dar 2007-09-28 buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis tebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, kuri 2009-12-15 buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą, tačiau teismo 2011-02-03 nutartimi buvo pakeista atgal į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi jis nesilaikė ambulatorinio gydymo tvarkos, patvirtina, kad jo sveikatos būklė nėra pakankamai gera. Matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismui 2013-03-19 nutartimi paskyrus ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, G. K. padarė naują pavojingą nusikaltimą.

G. K. paaiškinimas teisme, jog jo sveikata gerėja, skiriama tik viena vaistų ampulė, kad skyriuje nekonfliktuoja, jog vaistus vartoja, nes privalo ir gali gyventi vienas jam priklausančiame bute bei gydytis ambulatoriškai, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia poreikio G. K. toliau stebėti ir vertinti jo elgesį kaip tai rekomenduoja daryti specialistai. Paties G. K. nuomonė apie jo psichinę būklę negali būti laikoma objektyvia, kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja specialistų padarytai išvadai ir nepaneigia pacientui nustatytos sveikatos būklės įvertinimo bei jo socialinio pavojingumo.

Atsižvelgus į aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

G. K. skundą atmesti ir 2016 m. kovo 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.