- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-718-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- G. R., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 7-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei D. D. , atsakovei G. R. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D.D. ieškinį atsakovams A. B. , G. R. , tretieji asmenys Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė Judita Valevičienė, antstolė Rima Gražienė, dėl turto perdavimo akto vykdomojoje byloje ir pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2001-02-01 antstolės Rimos Gražienės turto perdavimo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą išieškotojui A. B. , negaliojančiu; pripažinti 2001-04-27 Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės Juditos Valevičienės patvirtintą ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir G. R. , negaliojančia. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo jos mirusio vyro V. I. nuosavybė. Su V. I. jie kartu gyveno nuo 1996 metų, susituokė 1999 metais, santuoka buvo nutraukta 2004-01-19. Skyrybų metu turto nesidalino, nes jai užteko vyro pasirašyto pasižadėjimo, kad jos iš buto neišmes. Butą vyras įsigijo 1993 m. po mamos mirties. V. I. pinigų neturėjo, todėl ji atsivežė 3000 dolerių iš Ukrainos ir 1999 m. butą remontavo, be to, ji mokėjo V. I. skolas, taip pat palaidojo vyrą, pastatė paminklą. 2001-04-27 notarė patvirtino sutartį tarp A. B. ir G. R. dėl ½ ginčo buto pirkimo-pardavimo. Teigia, kad ši sutartis pažeidžia jos teises, nes be jos sutikimo butas negalėjo būti parduotas. Apie 2001-02-01 turto perdavimo aktą ir 2001-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį ji sužinojo tik 2006 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad V. I. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, įgijo 1993 m. paveldėjimo būdu, santuoka tarp V. I. ir D.D. sudaryta 1999-09-03, todėl teismas sprendė, jog ginčo butas buvo asmeninė V. I. nuosavybė (SŠK 22 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2000-06-29 iki 2001-06-30). Nurodė, kad ieškovės ginčijamas 2001-02-01 sandoris buvo priverstinis ir įstatymas tokiu atveju nereikalauja nei turto savininko, nei jo sutuoktinio valios išreiškimo. Taip pat teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovę pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendrasavininke, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuokos metu ji įdėjo lėšas, žymiai padidinusias šio turto vertę. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog 2001-02-01 turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo skolininko V. I. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo perduota A. B. , vyko pagal tuo metu galiojančias teisės normas, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas nustatė, kad V. I. 2001-02-21 buvo įteiktas buto dalies pardavėjo pareiškimas dėl jo pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, tačiau jam nepirkus, turto dalis buvo parduota kitam asmeniui – G. R. . Nurodė, jog 2001-04-27 Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės Juditos Valevičienės patvirtinta ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pirkimo-pardavimo sutartis – tai sandoris, sudarytas tarp dviejų su ieškove nesusijusių asmenų, ieškovė nebuvo sandoriu perleidžiamo turto bendrasavininkė, todėl teismas ieškovės reikalavimą šį sandorį pripažinti negaliojančiu laikė nepagrįstu ir atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Nurodo, kad ginčo butas 2001 m. vykusių sandorių metu buvo ieškovės ir jos vyro V. I. šeimos turtas, todėl negalėjo būti perduotas tretiesiems asmenims be apeliantės, kaip sutuoktinės, sutikimo. Mano, kad iš visų teismui pateiktų įrodymų matyti, jog V. I. pripažino ieškovę buto bendrasavininke ir mirdamas išreiškė valią, jog tik ieškovė yra buto savininkė. Taip pat teigia, kad jos teisė gyventi ginčo bute išliko ir po santuokos nutraukimo pagal sutuoktinio pasižadėjimą, ką pažymėjo LAT 2005-06-29 nutartyje. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino aplinkybes ir visiškai netyrė jos - apeliantės vyro ketinimų, be pagrindo atsisakė kviesti ieškovės prašomus liudytojus. Teigia, jog yra pagrindas ją pripažinti buto savininke, nes jame pragyveno daugiau kaip 10 metų, t.y. valdė butą teisėtai, su vyro aiškiai išreikštu sutikimu, prisidėjo prie buto išlaikymo, todėl mano, kad jos interesai yra pažeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. R. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas 7140 Lt skolos išieškojimą iš skolininko V. I. išieškotojo A. B. naudai, 2001 m. vasario 1 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojui A. B. skolininkui V. I. priklausiusią ir iš antrųjų varžytynių neparduotą ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) , Kaune. Turto perdavimo aktą vyr. teismo antstolis patvirtino 2001 m. vasario 1 d. rezoliucija (prijungta vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini). 2001 m. balandžio 27 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 5) A. B. ginčo turtą perleido atsakovei G. R. . Nagrinėjamojoje byloje ieškovė ieškinį grindė CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal nurodytą teisės normą, būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Kaip imperatyvias įstatymo normas, kurioms prieštarauja turto perdavimo išieškotojui aktas, turto pirkimo-pardavimo sutartis ieškovė nurodė CK 3.96, 3.92 straipsnius. Imperatyviomis įstatymo normomis pripažįstamos tokios normos, kuriose įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai prieštaraujantys normai turi būti niekiniai arba, kuriose aiškiai išreikšti draudimai. Ieškovės nurodytos materialinės teisės normos nustato, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), o taip pat sandoriai, kuriems buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų (CK 3.96 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime sprendė, kad materialinės teisės normos vykdant išieškojimą iš V. I. priklausiusios buto dalies nebuvo pažeistos. Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno jų nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad iškovė santuoką su V. I. sudarė 1999-09-03 (b.l. 6). V. I. ginčo turtą įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo - 1993-06-15 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pripažino, jog turtas iki 2001-02-01 buvo jos buvusio vyro V. I. asmeninė nuosavybė, tuo pačiu apeliantė teigia, kad turtą pagerinus, ginčo turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Jau minėto Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų apie turto pagerinimą byloje nėra pateikta. Apeliacinio skundo argumentai, kad buvo atliktas buto remontas nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), be to sutinkamai su galiojusio SŠK 22 straipsnio 2 dalimi, turtas buvo laikomas žymiai pagerintas, kai atliktų pagerinimų rezultate padidėjo kambarių skaičius, kvadratūra. Tokių duomenų byloje pateikta taip pat nėra. Rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės apie ieškovės gyvenamąją vietą, gyvenimo trukmę ginčo bute, prisidėjimą prie turto išlaikymo nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra pagrindo spręsti, kad sudarant sandorius buvo pažeistos jos teisės ir ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo sandorius, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti pagrindo taip pat neturi. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus visapusiškai. Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus. Pagal byloje surinktus įrodymus teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei logikos taisyklėmis, neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kad ginčo turtas ieškovei gyvenant santuokoje su V. I. tapo bendrąja jungine nuosavybe. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas bylą išnagrinėjo nesivadovaudamas CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl išdėstyto kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-329 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.