- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1199-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- O. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo O. R. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS įregistruotą santuoką, dėl sutuoktinio kaltės ir kt. Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa nevaldomas, agresyvus, kelia konfliktus, nuolat prie ieškovės priekabiauja, nepilnametės dukros N. R. , gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vadina sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, grasina nužudymu, susidorojimu, varo ieškovę su dukra iš namų, naudoja psichologinį smurtą ieškovės ir šalių nepilnametės dukros atžvilgiu, dėl ko N. R. patiria šoką, namuose jaučiasi nesaugi, išsigandusi. Ieškovės teigimu, toks atsakovo elgesys daro akivaizdžią fiziologinę ir moralinę žalą mažametės dukros auklėjimui, sveikatai ir dvasiniam ugdymui, jos besiformuojančiam požiūriui į normalius šeimyninius santykius. Tiek ieškovė, tiek mažametė dukra dėl aukščiau nurodyto atsakovo elgesio negali ramiai miegoti, nuolatos jaučia įtampą, baimę, ryte atsikelia nepailsėjusios, neišsimiegojusios.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnametės dukros N. R. gyvenamąją vietą kartu su ja, J. R. , įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, bei uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamojoje patalpoje - bute adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
Teismas laikinai, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatė šalių – ieškovės J. R. ir atsakovo O. R. - nepilnametės dukros N. R. gyvenamąją vietą kartu su motina J. R. , įpareigojo atsakovą O. R. gyventi skyrium nuo ieškovės J. R. ir šalių nepilnametės dukros N. R. , bei uždraudė atsakovui O. R. lankytis ieškovės ir šalių nepilnametės dukros N. R. gyvenamojoje patalpoje - bute adresu (duomenys neskelbtini).
Susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas naudoja savo, kaip tėvo, valdžią priešingai nepilnametės dukros interesams, nesant pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog sutuoktinis nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėręs tampa agresyvus, grasina nužudymu, susidorojimu, bei siekiant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo teisme metu apsaugoti ieškovės ir jos nepilnametės dukros interesus, apsaugoti ieškovę ir jos nepilnametę dukrą nuo neigiamo psichologinio poveikio (sukeliamo nurodytų atsakovo veiksmų), nuo žalingos atsakovo veiksmų lemiamos įtakos ieškovės nepilnametei dukrai, teismas konstatavo, jog būtina J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas O. R. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti.
1) skundžiama nutartis motyvuojama neįrodytais teiginiais yra neteisėta ir naikintina. Teigia, kad kitų įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, teismas skundžiamojoje nutartyje nepaminėjo. Apelianto teigimu, suinteresuotos bylos baigtimi ieškovės paaiškinimų akivaizdžiai nepakanka nagrinėjama prašymui išspręsti. Dėl to įrodymais nepagrįstas prašymas turėjo būti atmestas;
2) nepranešdamas atsakovui apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas be jokios naudos viešajam interesui apribojo apelianto teisę gintis nuo nepagrįstų reikalavimų. Apelianto nuomone, nepranešimas apie bylos nagrinėjimą yra kitas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3d.1p.);
Atsiliepimas
3) Atsakovas teigia, kad jo ir dukros N. santykiai yra puikūs, jie yra labai artimi vienas kitam. Nurodo, jog jis yra ramaus, taikaus būdo, niekada nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto ieškovės ar vaiko atžvilgiu. Šias aplinkybes gali patvirtinti N. ir liudytojai – šeimos bendri draugai, giminaičiai. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog esant darniems tėvo ir vaiko santykiams bet koks nepagrįstas kišimasis į juos, juo labiau įpareigojimas tėvui gyventi skyrium nuo vaiko, grubiai pažeidžia tiek vaiko, tiek ir tėvo teises ir interesus. Atsakovas taip pat nurodo, jog bitas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kito nekilnojamojo turto, tame tarpe pritaikyti gyventi, apeliantas neturi. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, gauna minimalias draudimo nuo nedarbo išmokas, kurios visos yra sunaudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, atsakovo santuokos metu įgytas neįgalimas yra papildoma kliūtis įsidarbinti, užtikrinti didesnių pajamų gavimą. Atsakovas taip išlaiko sūnų iš ankstesnės santuokos. Taigi apelianto nuomone, sunki atsakovo turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jam nuomotis kitą būstą. Tai reiškia, kad teismo įpareigojimas negyventi adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės pažeidžia atsakovo teisę naudotis nuosavybės teise turimu nekilnojamuoju turtu, taip pat teisę į tinkamas, žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. R. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas netinkamai elgiasi šeimoje. Nurodo, jog paskutinis įvykis buvo 2010 m. vasario 15 d., kai atsakovas būdamas girtas namuose, pradėjo grasinti, kad nužudys ieškovę. Ieškovė iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl netinkamo atsakovo elgesio. Remiantis šiuo pareiškimu atsakovas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. Ieškovės nuomone, tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog nesiėmus prašomų priemonių, gali būti nepagrįstai pažeidžiami dukters ir ieškovės interesai.
Dėl prašymo išnagrinėjimo atsakovui nepranešus, ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių turėjo pagrindą manyti, kad , jog pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti minėtas priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą.
Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad į konfliktines situacijas, vykstančias tarp šalių, tiesiogiai yra įtraukiamas ir vaikas. Tokia susiklosčiusi situacija daro vaikų emocinei ir psichologinei būklei didžiulę žalą bei neigiamą poveikį jų vystimuisi. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę tiek ieškovei, tiek dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra numatytos CPK 145 str. 1 d. Tačiau remiantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata, teismas turi teisę taikyti ne tik CPK, bet ir kituose įstatymuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones. CK 3.65 straipsnio 2 dalis numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti šeimos bylose.
Bylose, kylančiose iš šeimos santykių, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas bei paskirtis - užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nebūtų pažeidžiami vaikų ar kitų CK trečiosios knygos normose nurodytų asmenų teisėti interesai.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y., kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra iškelta civilinė bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, bei turto padalinimo (b.l. 1-13). Teikdama ieškinį atsakovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukters N. R. , gim (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, bei uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.), nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.
Teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turėjo nurodyti aplinkybes, kurių pagrindų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 11 str. 2 d. 4 p.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas, 2010-02-15 būdamas neblaivus namuose jai pradėjo grasinti, kad nužudys, susidoros su ja.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis už tai 2010-03-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimu atsakovas O. R. buvo nubaustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), kadangi būdamas neblaivus, nepilnametės dukros akivaizdoje sukėlė šeimyninį konfliktą, keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Tačiau remiantis civilinės bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų dar kartą baustas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, teismo nutarimų, kuriais būtų konstatuotas netinkamas, priešingas vaiko interesams atsakovo elgesys daugiau nėra. Teisėjų kolegijos teigimu, pastarosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, kadangi tai buvo vienkartinis įvykis.
Be to, jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, atsakovo naudojamą fizinę ar kitokią prievartą prieš nepilnametę dukrą ar sutuoktinę, ieškovė nepateikė.
Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).
Remiantis byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės N. R. gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyta, kad N. R. su abiem tėvais ir senele V. J. gyvena privataus namo 6 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Namuose tvarkinga ir švaru. Nepilnametė turi atskirą kambarį su jai skirtais baldais. Mergaitei sudarytos geros sąlygos ugdymui ir poilsiui. Pasak mergaitės ji myli abu tėvus ir senelius. Su tėčiu ji norėtų bendrauti. Taigi darytina išvada, jog mergaitės ir atsakovo santykiai yra geri, darnūs.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog iš byloje esančių UAB „VSGA“ ir A. K. įmonės „Sunkrida“ charakteristikų apie darbuotoją O. R. (b.l. 87-88) matyti, jog atsakovas yra charakterizuojamas kaip atsakingas, kompetentingas, darbštus, tvarkingas, ramus, gerai išmanantis savo darbą bei lojalus darbuotojas.
Atsižvelgdama į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų paneigiančių ieškovės argumentus, kad atsakovas šeimoje smurtauja ir pastoviai kyla konfliktinės situacijos tarp ginčo šalių.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, jog laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieno sutuoktinio gyventi skyrium gali būti taikoma esant galimybei, t.y. minėta laikinoji apsaugos priemonė taikoma, nustačius, kad kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą, ją nuomoja ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą būstą.
Apeliantas skunde nurodo, jog jis neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį šeimos būstą - (duomenys neskelbtini), neturi pakankamai lėšų nuomotis butą, nes šiuo metu jis yra bedarbis ir gauna minimalias nuo nedarbo išmokas, kurios yra naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams įstatymas reikalauja užtikrinti prioritetinę apsaugą, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog jiems nėra grėsmės, sprendžia, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuria atsakovui sudaromas tam tikras nepatogumas, buvo pritaikyta nesant pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium, netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą skyrybų byloje.
Be to, byloje nenustačius, jog atsakovas vartoja fizinę ar kitokią prievartą prieš nepilnametį vaiką ar ieškovę, ginčo šalims iki teismo sprendimo priėmimo yra galimybė gyventi atskiruose kambariuose, kadangi ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametė dukra gyvena name, kuriame yra net 6 kambariai.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Tenkinus atsakovo atskirąjį skundą, iš ieškovės J. R. priteistina 12,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. R. 12 (dvylika ) litų ir 75 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).