- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- II-240-906/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00222-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Pažeidėjas
- E. S.
- Advokatai
- Simas Tokarčakas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Simui Tokarčakui,
institucijos priėmusios nutarimą atstovei A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S., (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Simo Tokarčako skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023-04-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-65223-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnyba 2023-03-01 automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-81506-2023 E. S. už tai, kad jis 2023-02-21 14.38 val. 34,912 sek. – 14.40 val. 58,139 sek., kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 10 km – 4 km, vairuojant transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 51 km/val. Važiavo 141 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Greitis nustatytas vidutinio greičio matavimo sistema, 144 km/val. ≤4%. Nurodyta, jog tokiu būdu E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 Nr. 1950, 127 punktą.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyr. specialistas 2023-04-20 nutarimu E. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė administracinę nuobaudą – 550 Eur baudą, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesius.
2023-05-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Institucijos persiųstas E. S. atstovo advokato Simo Tokarčako skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023-04-20 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių arba E. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nutarimu paskirtą terminą sutrumpinti. Skunde nurodoma, jog nutarime konstatuojama, jog E. S., vairuodamas transporto priemonę kelio Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė) 10 km - 4 km 2023-02-21 14 val. 38 min. 34,912 sek. - 14 val. 40 min. 58,139 sek. 1 nustatytą vidutinį 90 km/val. Greitį viršijo 51 km/val. Važiavo 141 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Nutarimas grindžiamas automatinės vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD duomenimis ir šios sistemos suformuotu kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma informacija yra prieštaringa ir administracinio nusižengimo byloje nesama konkrečių sistemingų duomenų, kurių pagrindu asmuo apskritai galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinis nusižengimas yra užfiksuotas greičio ruože, esančiame kelio Klaipėda-Liepoja ruože nuo 10 km iki 4 km ir ši informacija aiškiai atsispindi skundžiamame nutarime. Iš nutarimo teksto akivaizdu, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas transporto priemonę 6 kilometrų atstumą (10-4=6) važiavo didesniu nei leistina vidutiniu greičiu. Automatinės vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD metrologinės patikros sertifikate nurodyta, kad vidutinio greičio kontrolės sistemos kontroliuojamo greičio ruožo ilgis - 5734 m. Patikros sertifikate be kita ko yra nurodyta ir tai, kad sistema yra tinkama naudoti, tačiau greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate nesutampa. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas ir jo sudėtis yra atskleidžiami nutarime, kuriuo jis yra patraukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš skundžiamo Nutarimo teksto galima suprasti, jog asmuo baudžiamas už tai, kad 6 km kilometrų atstumą įveikė viršydamas nustatytą leistiną greitį. Vertinant patikros sertifikato duomenis, ANK byloje nurodytas kelio ruožo ilgis (6000 m) neatitinka vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD metrologinės patikros sertifikate nurodyto kontroliuojamo greičio ruožo ilgio - 5734 m, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje, esama prieštaravimų, kurie lemia tai, kad greičio matavimo rezultatai negalioja ir E. S. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o nutarimas turėtų būti panaikintas. Nutarime nurodoma, kad kelio ruožą E. S. įveikė per laiką nuo 2023-02-21 14 val. 38 min. 34,912 sek. iki 2023-02-21 14 val. 40 min. 58,139 sek. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad kontroliuojamą greičio ruožą E. S. įveikė per 00:02:23.230, nors iš tikrųjų greičio ruožas pagal užfiksuotą laiką buvo įveiktas per 00:02:23.227, vadinasi administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, kurie yra užfiksuoti automatinės sistemos yra klaidingi ir prieštaringi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, nagrinėjamoje byloje esminis aspektas yra tas, kad automatinė sistema turi fiksuoti duomenis nepriekaištingai tiksliai ir konkrečiai, tačiau matyti, jog duomenų fiksavimas toks nėra. Dėl šios priežasties kyla pagristų abejonių dėl sistemos veikimo ir jos patikimumo iš esmės. Nurodyti byloje užfiksuoti netikslumai leidžia daryti prielaidą, kad sistema lygiai taip pat netiksliai gali fiksuoti laiką, kada transporto priemonė įvažiavo į kontrolės zoną ir iš jos išvažiavo, be kita ko, iš bylos medžiagos visiškai neaišku, kur yra konkretaus kontrolės ruožo pradžia, kur yra jo pabaiga, ar tinkamu momentu ir tinkamoje vietoje sistema apskritai fiksuoja automobilį. Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo fotonuotraukų nėra aišku, kada buvo užfiksuotas pažeidimas. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad kontroliuojamame greičio ruože yra matuojamas artėjančių transporto priemonių vidutinis greitis, tačiau analizuojant Patikros sertifikato duomenis matyti, jog vidutinio greičio kontrolės sistema PASScam GS50UD atlieka tik tolstančių transporto priemonių vidutinio greičio kontrolę. Nutarime ir administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra prieštaringos ir neleidžia E. S. atžvilgiu taikyti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo netenkinti skundo. Atsiliepime nurodyta, kad 2022-06-30 išduotas patikros sertifikatas Nr. 1336941 patvirtina, kad vidutinio greičio matavimo sistema, kuria užfiksuotas E. S. padarytas KET pažeidimas, yra tinkama naudoti ir aukščiau minimame kelio ruože matuoti ir fiksuoti vidutinį važiavimo greitį. Patikros sertifikate nurodyta vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžios kameros vieta: kelio Klaipėda – Liepoja 9,700 km ir matavimo ruožo pabaigos vieta: kelio Klaipėda – Liepoja 3,952 km, šioje atkarpoje ir buvo užfiksuotas E. S. administracinis nusižengimas, šio administracinio nusižengimo padarymo vieta atsispindi tiek greičio matavimo sistemos patikros sertifikate tiek ir Registre. Paaiškiname, kad duomenys apie užfiksuotą nusižengimą į Registro modulį „PFS duomenys“ įsiregistravo (PFS ROIK (duomenys neskelbtini)) 2023-02-21 14.41 val., kuriame nurodyta tiksli pažeidimo fiksavimo vieta, t. y. kelio Klaipėda – Liepoja 3,952 – 9,700 km. Pažeidimo duomenys 2023-03-01 10.03 val. buvo apdoroti automatiniu būdu ir įregistruotas pagrindinis ROIK (duomenys neskelbtini). Registre įdiegtas funkcionalumas pažeidimo fiksavimo vietos adreso kilometrus suapvalina, todėl automatiniu būdu suformuotame administracinio nusižengimo protokole atvaizduojamas adresas kelio Klaipėda-Liepoja 10 – 4 km. Šis kilometrų suapvalinimas Administracinių nusižengimų registras 2023-05-17 Nr. 39-ANR_K-129659-2023 Elektroninio dokumento nuorašas visiškai neturi jokios reikšmės užfiksuoto administracinio nusižengimo kvalifikavime, kadangi 2022-06-30 patikros sertifikate nurodyta, kad sistemos sumontavimo vieta yra kelio Klaipėda – Liepoja 3,952 – 9,700 km. ir kontroliuojamo kelio ruožo ilgis yra 5 734 metrai. Vidutinio greičio matavimo sistema kontroliuoja tolstančių transporto priemonių važiavimo greitį, kas akivaizdžiai ir matosi Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų protokole (toliau – Duomenų protokolas) užfiksuotuose nuotraukose. Duomenų protokole nurodyta matavimo kryptis artėjant, tačiau akivaizdu, kad E. S. transporto priemonė užfiksuota tolstanti, ką patvirtina pažeidimo nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad kelyje Klaipėda – Liepoja yra įrengti apsauginiai atitvarai atskiriant važiuojamąsias kelio dalis, todėl artėjančios transporto priemonės neįmanoma, kad būtų užfiksuotos greičio matavimo sistemos. 2022-04-30 vidutinio greičio matavimo sistemos patikrą ir jos tinkamumą įvertino ir patvirtino UAB (duomenys neskelbtini), kuriai suteikta teisė atlikti matavimo priemonių tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus. Vidutinio greičio matavimo sistemos patikrą atliko UAB (duomenys neskelbtini) metrologas M. K., kuris nustatė, kad minėta sistema tinkama naudoti ir tai patvirtino laboratorijos vadovas R. M.. Remiantis Duomenų protokolo duomenimis nustatyta, kad E. S. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 734 metrus nuvažiavo per 2 min. 23 sek. 230 ms., t. y. važiavo 144,12 km/val. greičiu (neįvertinus paklaidos). Pritaikius paklaidą ± 2 %, taikomą, kai važiavimo greitis yra nuo 100 iki 299 km/val., nustatytas vidutinis važiavimo greitis 141 km/val. (įvertinus paklaidą). Tarnyba neturi jokių abejonių dėl išmatuoto vidutinio važiavimo greičio tikslumo ir užfiksuoto KET pažeidimo. Pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą rėmėsi administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00-ANR_P-81506-2023, Duomenų protokolu Nr. 39- ANR_P-98072-2023, pažeidimo duomenimis gautais į Registrą PFS Roik-e, 2022 m. birželio 30 d. patikros sertifikatu Nr. 1336941, bandymų protokolu (duomenys neskelbtini). Papildomus paaiškinimus galėtų pateikti specialias žinias turintys specialistai, kurie atliko vidutinio greičio matavimo sistemos patikrą ir (ar) jos priežiūrą atliekantys specialistai. Prašo 2023-04-20 Tarnybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 39-ANR_N-65223-2023 palikti nepakeistą ir E. S. atstovo advokato Simo Tokarčako skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas Simas Tokarčakas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog 2023-02-21 automatinės vidutinio greičio kontrolės sistema PASScam buvo išmatuotas vidutinis transporto priemonės greitis. Susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, jog vidutinio greičio matavimo sistemos fiksavimo užfiksuotos aplinkybės yra prieštaringos. Vadovaujantis protokolo duomenimis, galima daryti išvadą, kad E. S. užfiksuotas vidutinis greitis buvo 144 km/h, pritaikius protokole nurodytą paklaidą - 144 km/h - 4% = 138 km/h, taigi pagal protokolo duomenis, atsakomybėn traukiamas asmuo leistiną greitį viršijo 48 km/h. Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. tiek nusižengimo protokolo, tiek nutarimo pagrindu vis tik yra nubaustas už pažeidimą, kuris numato atsakomybę asmeniui, kuris greitį viršijo daugiau, kaip 50 km/h, o ne daugiau, kaip 40 km/h. Susiklosčiusios aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos duomenys yra prieštaringi ir asmuo iš esmės negali iki galo suprasti kuo ir kodėl yra kaltinamas. Tokio pobūdžio situacijos ANK reguliavimo kontekste yra ydingos ir netoleruotinos, be to, iš esmės pažeidžia asmens fundamentalias įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis. Akcentuotina ir tai, jog administracinio nusižengimo bylos grąžinimas institucijai šioje situacijoje nėra galimas, kadangi duomenų pažeidimų protokolai ir AN protokolai yra formuojami automatiniu būdu, Administracinių nusižengimų registro programinės įrangos pagalba, taigi automatizuotų dokumentų rankinis koregavimas atbuline data šiuo atveju reikštų, kad valstybė piktnaudžiauja savo teisėmis ir daro įtaką automatizuotu būdu užfiksuotų duomenų tikslumui bei patikimumui. Administracinis nusižengimas yra užfiksuotas greičio ruože, esančiame kelio Klaipėda-Liepoja ruože nuo 10 km iki 4 km ir ši informacija aiškiai atsispindi skundžiamame Nutarime. Iš Nutarimo teksto akivaizdu, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas transporto priemonę 6 kilometrų atstumą (10-4-6) važiavo didesniu nei leistina vidutiniu greičiu. Kartu su skundu buvo pateiktas automatinės vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD metrologinės patikros sertifikatas, kuriame nurodyta, kad vidutinio greičio kontrolės sistemos kontroliuojamo greičio ruožo ilgis - 5734 m. Patikros sertifikate be kita ko yra nurodyta ir tai, kad sistema yra tinkama naudoti, tačiau greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate nesutampa. Iš skundžiamo nutarimo teksto galima suprasti, jog asmuo baudžiamas už tai, kad 6 km kilometrų atstumą įveikė viršydamas nustatytą leistiną greitį. Vertinant Patikros sertifikato duomenis, ANK byloje nurodytas kelio ruožo ilgis (6000 m) neatitinka vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD metrologinės patikros sertifikate nurodyto kontroliuojamo greičio ruožo ilgio - 5734 m. Dar daugiau, nagrinėjant bylą ir apklausus byloje metrologus, be to, susipažinus su metrologinių bandymų dokumentais, galima konstatuoti, kad tas pats kontroliuojamas greičio ruožas buvo ne kartą empiriškai matuotas. Administracinio nusižengimo bylos duomenyse galime surasti tokius ruožo ilgius: - 6000 m; 5734 m; 5754,55 m; 5732,70 m; 5749,67 m. LAKD pateiktas atsakymas, kuriame užtikrintai nurodoma, jog kelio ruožo ilgio matuoti nereikia dėl to, kad kelio ruože sumontuotas ne mobilus, o stacionarus matuoklis. Taigi, LAKD yra įsitikinusi, kad kelio ruožo ilgis yra pastovus dydis, tačiau apklaustas metrologijos specialistas patvirtino, kad VGMS kiekvieną kartą automobilį užfiksuoja skirtingose vietose ir įveiktas automobilio kelias vidutinio matavimo metu nėra nuolatinis dydis, kuri niekam nežinomu būdu ir algoritmu pati sistema dar automatiškai koreguoja. Be kita ko, LAKD ir apklaustas atlikęs patikrą metrologas patvirtino, kad sistemos centrinių taškų, tai yra kamerų stebėjimo zonos centrų, atstumas įvedamas rankiniu būdu ir kelio ruožo ilgis gali būti koreguojamas, tačiau jis koreguotas nebuvo ir akivaizdu, jog yra netikslus. Fizikos pradžiamokslyje rastume formulę S = V x T, t. y. kelias yra lygus greičio ir laiko sandaugai. Norėdami gauti bet kurį iš dydžiu matematinio skaičiavimo būdu, mums būtina turėti likusius du kitus dydžius. Kitaip tariant, norėdami apskaičiuoti greitį, mes turime turėti ne tik laiką, tačiau ir kelią. Svarbu ir tai, kad visuma bylos duomenų ir apklaustų metrologijos specialistų patvirtino aplinkybę, jog tikrojo E. S. įveikto atstumo, kurio pagrindu turėtų būti apskaičiuojamas jo vidutinis greitis, niekas nežino ir nustatyti negali. Metrologijos specialistas nurodė, kad nuvažiuotas atstumas nesvarbus, nes sistema veikia paklaidos ribose, tačiau esminis momentas yra tas, paklaida turi būti taikoma konkrečiam nustatytam dydžiui, o ne dydis turi būti nustatytas paklaidos ribose. Niekas negali patvirtinti, kad žinodami tikrąjį E. S. nuvažiuotą atstumą ir pritaikę VGMS paklaidą, gautume rezultatą, kuris reikštų, kad greitis buvo viršytas ne daugiau, kaip 50 km/h, o tik daugiau, kaip 40 km/h. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad kontroliuojamame greičio ruože yra matuojamas artėjančių transporto priemonių vidutinis greitis, tačiau analizuojant Patikros sertifikato duomenis matyti, jog vidutinio greičio kontrolės sistema PASScam GS50UD atlieka tik tolstančių transporto priemonių vidutinio greičio kontrolę, tą patvirtino ir LAKD bei metrologijos specialistai.
Liudytojas R. M. (2023-06-01 teismo posėdžio metu) parodė, jog jis yra prietaiso metrologinę patikrą atlikusios įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ laboratorijos vadovas. Patikra buvo atlikta pagal Automobilių kelių direkcijos užsakymą. Jų įmonė nėra vienintelė atliekanti patikras Lietuvoje. Įmonė turi Metrologijos inspekcija suteikia leidimą atlikti patikras. Jis su metrologu vyko į matavimo prietaiso buvimo vietą. Tačiau patikros veiksmų jis neatlikinėja tą daro metrologas. Matavimo prietaiso sistemą PASScam sudaro dvi kameros ir programinė įranga. Programinę įrangą reikia tikrinti, ar įranga atitinka, kas nurodyta patvirtinimo sertifikate ir versija. Patikros sertifikate nerašoma programinė įranga. Tikrinantis asmuo patikrina programinę įrangą prisijungęs nuotoliniu būdu. Patikros eiga fiksuojama patikros protokolu. Jame atsispindi tai, kad buvo sutikrinta programinė įranga. Metrologui nereikia nustatinėti kameros tikslios būvimo vietos koordinačių. Atstumas nustatomas, važiavimo būdu tarp dviejų kamerų švieslentės pagalba ir atstumo matuoklio pagalba. Atstumo matuoklis L100 įmontuotas bandymų automobilyje. Kamerų detekcinė zona matuojama ruletės pagalba. Paaiškino, kad kameros detekcinė zona apima atstumą nuo tos vietos kai pasimato automobilio numeris iki jis dingsta iš matymo lauko. Detekcinės zonos centras yra fiksavimo zonos centras jis išmatuojamas rulete. Atstumas nurodytas sertifikate 5734 m. yra įvestas į sistemą sistemos operatoriaus, tai nėra metrologo išmatuotas atstumas. Partikslino, kad tai yra į sistemą įvestas atstumas kuriam atliekama patikra. Šį atstumą pamatavo ir įvedė sistemos operatorius ar rangovas. Bandymo protokole nustatytas atstumas 5754,55 km tarp matavimo prietaiso kamerų detekcinių zonų centrų. Teigia, kad šis atstumo skirtumas atitinka prietaiso leidžiamą paklaidos ribą. Po patikros atstumo duomenys sistemoje nėra tikslinami. Teigia, kad faktinis atstumas 5754,55 m atitinka sistemoje įvestą atstumą su tam tikromis paklaidomis. Pripažįsta, jog faktinis atstumas yra 5754,55 km, 20 m daugiau nei nurodyta sistemoje. Paklaida šio ruožo yra normos ribose. Jei atitinka paklaidas, vadinasi galima naudoti. Sertifikate rašoma tai, kas įvesta sistemoje. Jei po to pakinta byloje, tai negalioja. Laikas matuojamas su švieslente, naudojantis laiko matavimo fiksavimo sistema. Teigia, kad apie patikros tvarką gali daugiau papasakoti metrologas. UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo įteisinant šią sistemą.
Liudytojas M. K. (2023-07-03 teismo posėdžio metu) parodė, jog metrologu dirba atlieka apie 10 metų. Norint matavimo prietaisą naudoti pirmiausia reikia įtraukti matavimo prietaisą į transporto priemonių matavimo registrą, o vėliau atlikti prietaiso patikrą. Metrologijos patikros metodika tvirtina Metrologijos inspekcija. Patikros metodikos būna bendrosios ir specifinės. Matavimo prietaisui PASScam taikoma specialioji patikros metodika. Jo darbovietė dalyvavo ir įregistruojant prietaisas į registrą. Jie atlieka tik vertinimą, galutinį sprendimą dėl registravimo priima inspekcija. Į klausimą kodėl skiriasi atstumas Patikros sertifikate (5734 mm.) ir bandymų protokole (b.l. 69) nurodytas atstumas (5754,55 m.), atsakė, kad bandymų protokolas niekaip nesusijęs su patikra, jis nėra sudedamoji patikros dalis. Tai yra papildoma paslauga užsakyta Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Šis atstumas pamatuotas tarp kamerų matymo centrų. Kiekviena kamera mato tam tikrą atstumą. Ir bandymų protokole yra atstumas tarp tu matymo zonų centrų. Patikros sertifikate užfiksuotas atstumas yra įrašytas ranka sistemoje, kuris naudojamas skaičiuoti greitį. Jis yra užfiksuotas tam, kad po patikros nebūtų įrašytas kitas atstumas, nes greitis yra S/t, tai jeigu po patikros kas nors įrašys, kad atstumas yra didesnis, tai tada sistema rodis didesnį greitį. Tam, kad taip nebūtų yra reikalavimas tą atstumą fiksuoti patikros sertifikate. Bandymų protokolas reikalingas Kelių direkcijai, tai papildoma paslauga išmatuoti kelią ir leistiną greitį. Nors ir atlikta tą pačią dieną kaip ir metrologijos patikra, tačiau tai nėra metrologijos patikros dalis. Patikros metu fiksuojamas techninio automobilio nukeliautas greitis kontroliuojamame ruože ir palyginamas su greičiu, kurį parodo sistema. Patikros metu kelio nematuoja. Į patikros sertifikatą įrašo kelio ruožo ilgį kuris yra įrašytas sistemoje. Patikros metu kokių korekcijų sistemoje neatlieka. Patikros metodika reikalauja, kad sistemos paklaida neviršytu + 2km/val., tai pasaulinė praktika. Teigia į sistema galima įrašyti kokį nori atstumą, svarbu, kad matavimo rezultatas neviršytų +2 km/val. paklaidos numatytos prietaiso gamintojo. Kamera nefiksuoja visada automobilio tame pačiame taške. Sistemos koreguoja atstumus, apskaičiuoja pokytį pagal pikselių skaičių. Todėl fiksuotas atstumas gali šiek tiek skirtis nuo sistemoje įvesto atstumo. Pagal metodika yra lyginami ne atstumai, o užfiksuoti greičiai. Lyginama pagal nuotraukas, važiuojant automobilyje yra laikrodis ir jie važiuojant įrašinėja atstumą nuo laiko. Stebi, koks yra nuotraukoje užfiksuotas laikas. Bandymų protokole atstumas matuojamas nuo vidurio iki vidurio kameros matymo zonos. Patikros metodikoje parašyta, jog, kol važiuojama su mašina ir kai tik jos numeriai patenka į kameros matymo lauką, tai yra pradžia, kai numeris dingsta jau yra pabaiga. Šios modifikacijos greičio matavimo sistemoje kontroliuojamas atstumas (5734 m) yra įvedamas rankiniu būdu, jį galima koreguoti rankiniu būdu. Tikrintojui yra neįdomus kas ir kaip pamatavo šį atstumą ar jis išmatuotas kalibruotomis matavimo priemonėmis, įvesto atstumo nevertina, pagal metodiką atlieka sistemos rodmenų ir tikrinimo metu gautų rodmenų palyginimą, įvertina ar gauti rezultatai tenkina reikalavimus (gamintojo paklaidą). Metrologas negalėjo atsakyti koks tikslas išbandymo protokolo, pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į sistemos operatorių, klausti kodėl jis užsakė šią paslaugą. Patikros sertifikate nurodyta vieta kelias A13 Klaipėda – Liepoja (3,952 – 9,700) tai yra adresas, metrologai jo netikslina patikros metu.
Institucijos atstovė nurodė, jog buvo siųstas iš Kelių eismo tarnybos raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, visi užfiksuoti greičio viršijimo atvejai patenka į administracinių nusižengimų registrą. PASScam sistema priklauso Lietuvos kelių automobilių direkcijai. Ar teisingi duomenys buvo pateikti registrui, nurodo, jog jei sistemai atlikta patikra, tai jie neturi pagrindo abejoti matavimo sistemos užfiksuotais duomenimis. Administracinis nusižengimo protokolas surašytas automatiniu būdu, jis nėra pasirašomas. Nutarimą priėmęs pareigūnas nutarimą surašė patikrinęs ANR esančioje pažeidimo byloje duomenis.
Iš PFS užfiksuotų duomenų protokolo matyti, jog pažeidimo fiksavimo laikas 2023-04-24, 14.19 val., vieta kelio ruožas Klaipėda-Liepoja su skiriamąja juosta dešinė pusė, pradžios kameros vieta 9,7 km, pabaigoje kameros vieta 3,95 km. Kelyje maksimali leistina greičio riba 90 km/val. Nuotraukoje užfiksuoto automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vidutinis važiavimo greitis 144 km/val. Užfiksuotas vidutinis važiavimo greitis, atsižvelgus į paklaidą 141 km/val. Pažeidimo metu nuvažiuotas atstumas 5,734 km (b. l. 34).
Iš kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų protokolo matyti, jog Klaipėdos r. sav., Klaipėda-Liepoja) kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje) kameros vieta vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžioje 9,700 km, o matavimo ruožo pabaigoje 3,950 km. Pažeidimo metu nuvažiuotas atstumas 5,734 km. Pažeidimo fiksavimo data ir laikas vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžioje 2023-02-21, 14.38.34.912 val., matavimo ruožo pabaigoje 2023-02-21 14.40.58.139 val. Laikas, per kurį nuvažiuotas atstumas nuo ruožo pradžios iki pabaigos – 00.02.23.230. Matavimo kryptis transporto priemonei artėjant (b. l. 35).
Iš 2022-06-30 patikros sertifikato Nr. 1336941 matyti, jog transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistema PASScam Nr. 049 tinkama naudoti. Patikros sertifikatas galio iki 2023-06-30. Sistemos sumontavimo vieta: A13 Klaipėda-Liepoja (3,952-9,700 km). Kontroliuojamo kelio ruožo ilgis 5734 m. kontroliuojamo eismo kryptis: tolstančios transporto priemonės. Tikslumas ±2 km/val. (1 ... 100 km/val. intervale), ±2% (100 ... 299) km/val. intervale. Nurodyta, pastaba jog greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa (b. l. 36).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) bandymų protokolo (duomenys neskelbtini) matyti, jog kryptimi A13 Lipoeja-Klaipėda (9,700-3,952) km ruožo įveikimas leistinu greičiu laikas 230,182 sek. Išmatuotas atstumas 5754,55 m (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 6 d. numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 416 str. 7 d. numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Byloje ginčijamas greičio matavimo sistemos PASScam Nr. 049, tikslumas bei patikimumas taip pat keliamas klausimas dėl greičio matavimo sistemos sąveikos su automatizuota duomenų perdavimo sistema bei automatinio nusižengimo protokolo surašymo sistema, atsiradusių klaidų ir prieštaravimų vertinimo. Šiuo atveju skundžiamame nutarime yra konstatuotas 51 km/h greičio viršijimo faktas, todėl net 1 km/h paklaida gali lemti specialiosios teisės atėmimą (neatemimą), ir pažeidimo kvalifikaciją.
Sutiktina su pareiškėjo atstovu, jog administracinio nusižengimo protokolas yra dokumentas apibrėžiantis kaltinimą – padarius tam tikrą administracinį nusižengimą ir apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi neginčytinai įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad aiškios techninės, aritmetinės klaidos negali sudaryti pagrindo išvengti atsakomybės.
Šiuo atveju ginčijamas greičio matavimo sistemos PASScam Nr. 049 1) kontroliuojamas kelio ruožo ilgis ir jo įtaka matavimo prietaiso rodmenų patikimumui, 2) laiko skaičiavimo (apvalinimo) netikslumai nurodyti sistemoje, 3) netikslumai administracinio nusižengimo protokole apie matavimo prietaiso paklaidą, 4) netikslumai nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole dėl važiavimo krypties.
Vadovaujanti fizikos dėsniais vidutinis greitis yra apskaičiuojamas pagal šią formulę: V=S/t (V- vidutinis greitis, s- kelias, t – nueito kelio laikas). Taigi tam, kad galėtumėme apskaičiuoti vidutinį greitį reikalinga turėti du nustatytus dydžius: Nueitą kelią ir laiką per kurį įveiktas šis kelias. Greičio matavimo prietaisai negali veikti kitaip nei fizikos dėsniai. Todėl teismas nesutinka su byloje apklaustų liudytojų, metrologiją atlikusių specialistų paaiškinimais, kad „greičio matavimo sistemos PASScam Nr. 049 rodmenų tikslumai neturi įtakos įvestas atstumas. Pažymėtina, kad anot liudytojo M. K. greičio matavimo prietaisas gali būti pats nustatantis atstumą ir sistemos modifikacija kur atstumas nustatomas ir įvedamas rankiniu būdu. Šiuo atveju PASScam Nr. 049, atstumas yra įvedamas rankiniu būdu, nurodytas 5734 m. Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, tą atstumą įvedė prietaisą montavęs rangovas arba operatorius prieš patikros atlikimą. Byloje negauta duomenų kaip buvo nustatytas šis atstumas. Prietaiso bandymų protokolas patvirtina, kad metrologų išmatuotas faktinis atstumas kontroliuojamame greičio ruože tarp kamerų veikimo zonos centrų yra 5754,55 m, t.y. 20,55 m. ilgesnis nei nurodyta sistemoje. Anot liudytojo M. K. parodymais, šis matavimo prietaisas transporto priemonę fiksuoja nebūtinai tame pačiame taške (nebūtinai kameros veikimo zonos centre), tačiau rankiniu būdu įvestas atstumas laikytinas etaloniniu nuo kurio sistema, pagal kameros pikselius apskaičiuoja konkrečią transporto priemonės fiksavimo vietą, atlieka atstumo korekcijas. Todėl teismo vertinimu sistemoje netiksliai įvedus etaloninį kelio atstumą, atitinkamai sistema galimai daro netikslias korekcijas. Vadovaujantis fizikos dėsniui (V=S/t) pailgėjus keliui, bet nesikeičiant laikui faktiškai didėja apskaičiuotas greitis. Nesutiktina su metrologų išvadomis, kad metrologijos procese nereikia vertinti sistemos įvesto kelio ruožo ilgio. Jei toleruotume tokią nuomonę, vadinasi rankiniu būdu būtų galima būtų padidinti kontroliuojamo atstumo ilgį maksimaliai tiek, kad bandomojo važiavimo metu atitiktų prietaiso deklaruotą paklaidos ribą. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kad visa prietaiso paklaida butų sunaudojama metrologijos procese ir žmogus faktiškai netektų teisės į paklaidą. Taip pat nesutiktina su metrologų ir matavimo prietaisio savininko nurodymu, kad atstumas tarp kamerų yra nekintantis, todėl kaskart atliekant metrologinę patikrą nėra pagrindo iš naujo matuoti atstumo. Kaip išsiaiškinome teisminio nagrinėjimo metu, greičio fiksavimo ruožas yra ne nuo kameros stulpo iki kito stulpo, o iki kamerų detekcinių zonų centrų. Pakreipus stulpą arba kamerą keletą laipsnių automatiškais keičiasi ir detekcinės zonos vieta. Kamera gali pakrypti dėl audros, galimai nutūpusių paukščių, eismo įvykių atsitrenkiant į stulpą ant kurio kamera, dėl piktavališkų veiksmų rankiniu būdu nukreipiant kamerą. Teismo vertinimu atstumo ilgio tikslus nustatymas neabejotinai įtakoja prietaiso rodmenų tikslumą. Šiuo atveju neatitiktis yra 20,55 m. Kontroliuojamo kelio ruožo ilgio svarbą pagrindžia ir patikros sertifikate nurodyta kategoriška pastaba „greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa“. Dar vienas svarbus aspektas dėl kelio ruožo nustatymo, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023-07-05 atsakyme Nr. 6.42 (b.l. 178), „Kelių direkcija užsako vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS) bandymų protokolą, kad būtų išmatuotas leistinas greitis kontrolės ruože, kuris vėliau rankiniu būdu įvedamas į sistemą. Bandymų protokolo tikslas apskaičiuoti leistiną greitį o ne kontroliuojamo ruožo ilgį. Kiekvieną kartą atliekant metrologiją iš naujo matuoti VGMS kontroliuojamo ruožo ilgį yra neracionalu, nes sistema yra stacionari.“ Teismo vertinimu bandymų metu gauti duomenys turėjo būti suvesti į sistemą prieš atliekat metrologijos patikrą. Tai padaryta nebuvo, kas turi įtakos sistemos paklaidai.
Vertinant argumentus dėl laiko apskaičiavimų neatitikimų (analizuojamas b.l. 34-35). Pažeidimo duomenys nurodyti protokole ir kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole sutampa dėl pradžios kameros fiksuoto laiko (2023-02-21, 14.38.34.912 val.) ir matavimo ruožo pabaigoje fiksuoto laiko (2023-02-21, 14.40.58.139 val.). Tačiau kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole nurodytas apskaičiuotas laikas, per kurį nuvažiuotas atstumas nuo ruožo pradžios iki pabaigos – 00.02.23.230 neatitinka aritmetinio apskaičiavimo, tikslus aritmetinis skirtumas yra 00.02.23.227. Teismo vertinimu šiuo atveju paklaida yra 0,003 sekundės dalys. Nustatytas neatakimas dėl galimo apvalinimo. Šiuo atveju laiko skirtumas tik 0,003 sekundės dalys vadovaujantis fizikos dėsniu (V=S/t) galutinis rezultatas jei ir turiu įtakos tai šis skirtumas paskaičiuotas žmogaus naudai.
Siekiant įvertinti ar visi aukščiau aptarti netikslumai gali turėti reikšmės gautiniam greičiui, teismas atliko paskaičiavimą (naudojantis elektronine greičio apskaičiavimo skaičiuokle www.calcoo.com/lt) nurodydamas visus tikslius parametrus: kaktinį kontroliuojamo greičio ruožo atstumą iš bandymų protokolo 5754,55 m (b.l. 69), faktinį tikslų nuvažiuoto kelio laiką – 00 val. 02 min. 23,227 s. Tokių būdu gauname faktinį greitį 144,64 km/h. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b.l. 35) nustatytas suapvalintas greitis 144 km/h. Suapvalinimas žmogaus naudai. Pritaikius paklaidą nurodytą patikros sertifikate ±2% (100 ... 299) km/val. intervale, gauname 141,12 km/h, galutiniame rezultate vėlgi paklaida pritaikyta atsakomybėn traukiamo asmens naudai – 141 km/h. Teismo vertinimu po šių paskaičiavimų matyti, kad nors ir yra sistemoje netikslumų dėl įvesto atstumo ir bandymų metu išmatuoto atstumo paklaida sudaro 20,55 m., yra nežymus laiko netikslumas dėl apvalinimo, tačiau net ir įvertinus visus netikslumus nustatytas greitis yra 141 km. Kadangi leistinas greitis šiame ruože 90 km, todėl teismas konstatuoja, kad viršytas leistinas greitis 51 km/h.
Dėl kitų sistemos netikslumų.
Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b.l. 35) nurodytas nurodyta „matavimo kryptis – artėjant“, nors faktiškai nuotraukoje matyti užfiksuota tolstanti transporto priemonė. Metrologijos sertifikate nurodyta, kad „Kontroliuojamo eismo kryptis – tolstančios TP“. Metrologai duodami parodymus paaiškino, kad sistema skirta tolstančių transporto priemonių greičiui fiksuoti ir šis parametras negali turėti reikšmės prietaiso rodmenų patikimumui. Teismo vertinimu greitis faktiškai yra apskaičiuojamas pagal formulę minėtą formulę (V=S/t), transporto priemonės judėjimo kryptis negali turėti reikšmės sistemos rodmenų patikimumui, negali įtakoti nei atstumo nei laiko rodmenų.
Dėl netikslaus sistemos vietos adreso. Metrologijos sertifikate nurodyta vieta: kelias A13 Klaipėda – Liepoja (3,952 – 9,700). Paskaičiavus aritmetinį skirtumą (9700 – 3952=5748) gaunamas rezultatas nesutampa su sistemoje įvestu ir patikros sertifikate nurodytu kontroliuojamo kelio ruožu 5734 m. Bylos nagrinėjimo metu iš apklaustų metrologų parodymų nustatyta, kad tai yra tik kaip sistemos sumontavimo vietos adresas, metrologai teigia, kad jo netikslina patikros metu, kilometrų skirtumo nelygina su sistemoje įvestu atstumu 5734 m. Sutikrina, kad netiksliai nurodytas adresas negali turėti įtakos nusižengiamo kvalifikavimui.
Tačiau šie netikslumai sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamiems asmenims kelti abejones dėl sistemos patikimumo todėl po teismo nutarties įsiteisėjimo, nuasmeninta nutarties kopija siųstina, matavimo sistemos savininkui Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir Lietuvos metrologijos inspekcijai siūlant imtis priemonių pašalinti sistemos klaidas galinčias kelti abejonių dėl jos patikimumo.
Taip pat nustatyti netikslumai ir automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole (b.l. 22), klaidingai nurodyta matavimo sistemos paklaida 4%, kuri sukelia nepagrįstų lūkesčių atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau iš metrologijos patikros sertifikato nustatyta, kad matavimo sistemos tikslumas ±2 km/val. (1 ...100 km/val. intervale), ±2% (100 ... 299) km/val. intervale. Ši klaida buvo ištaisyta, bylos nagrinėjimo metu priimant skundžiamą nutarimą. Tai yra aiški techninė klaida, kuri negali sudaryti sąlygų išvengti atsakomybės. Tačiau ir šis netikslumas sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamam asmeniui kelti abejones dėl sistemos patikimumo todėl siūlytina nutarimą priėmusiai institucijai imtis priemonių pašalinti klaidas galinčias kelti abejones dėl automatinės administracinio nusižengimo protokolų surašymo sistemos.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nors ir yra nustatyta nežymių greičio matavimo sistemos netikslumų, automatinio nusižengimo protokolo surašymo sistemos netikslumų, tačiau šie netikslumai nedaro negaliojančiais užfiksuotų rezultatų, Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūno 2023-04-20 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl pareiškėjo atstovo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn administracinėn traukiamo asmens E. S., atstovo advokato Simo Tokarčako skundą.
Palikti nepakeistą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-04-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-65223-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Informuoti Lietuvos kelių policijos tarnybą jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti netikslumai surašant - automatiškai suformuojamą administracinio nusižengimo protokolą (dėl netikslaus nusižengimo vietos adreso ir matavimo prietaiso paklaidos). Šie netikslumas sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamam asmeniui kelti abejones dėl sistemos patikimumo, todėl siūlytina nutarimą priėmusiai institucijai imtis priemonių pašalinti klaidas galinčias kelti abejonių dėl sistemos patikimumo.
Po teismo nutarties įsiteisėjimo, siųsti nuasmenintą nutarties kopiją, greičio matavimo sistemos savininkui - Lietuvos automobilių kelių direkcijai siūlant imtis priemonių pašalinti sistemos klaidas, suvestus duomenis galinčius kelti abejones dėl jos patikimumo, t.y.: sistemoje kiek galima tiksliau nurodyti adresą, paskaičiavus aritmetinį skirtumą (šiuo atveju 9700 – 3952=5748) gaunamas rezultatas turėtų sutapti su sistemoje įvestu ir patikros sertifikate nurodytu kontroliuojamo kelio ruožu 5734 m., Jei yra adreso paklaida spręstina ar tikslinga nurodyti adresą 1 m. tikslumu. Siūlytina prieš metrologijos atlikimą kaskart sertifikuotomis matavimo priemonėmis patikslinti kontroliuojamo kelio ruožo ilgį tarp prietaiso detekcinių zonų centrų, kurtis teoriškai gali kisti dėl kameros ar stulpo pakreipimo kampo pokyčio. Duomenis suvesti į sistemą prieš metrologijos atlikimą tam, kad nebūtų prieštaravimų tarp sistemoje įvesto kelio ruožo ir metrologų faktiškai išmatuoto kelio ruožo, tarp matavimo prietaiso detekcinių zonų centrų.
Po teismo nutarties įsiteisėjimo, siųsti nuasmenintą nutarties kopija, Lietuvos metrologijos inspekcijai su tikslu informuoti apie praktikoje kylančias situacijas leidžiančias kelti abejones dėl prietaiso patikimumo. Siūlytina tikslinti metrologinės patikros metodiką Nr. SPM 121793694-01:2020 papildomai numatant, kai prietaisą sudaro ir programinė įranga, tikslinga patikros sertifikate nurodyti ir programinės įrangos duomenis (versiją). Taip pat metrologijos metu tikslinga patikrinti, prietaise rankiniu būdu įvestus duomenis - ar atstumas įvestas atitinka faktinį atstumą tarp prietaiso detekcinių zonų centrų, ar atitinka prietaiso veikimo adresas faktinį, jei yra adreso paklaida manytina, kad tai turi atsispindėti ir patikros sertifikate. Siūlytina prieš metrologijos atlikimą kaskart sertifikuotomis matavimo priemonėmis patikslinti kontroliuojamo kelio ruožo ilgį, kuris teoriškai gali kisti dėl galimo kameros ar stulpo pakreipimo kampo pokyčio. Taip pat tikslinga patikros metu patikrinti ar teisingai yra įvesta matavimo kryptis.
Teismo siūlymai ir rekomendacijos institucijoms nėra įpareigojančio pobūdžio, tačiau manytina, kad siūlymai gali turėti įtakos sistemos tobulinimui ir išvengiant ginčų dėl matavimo prietaisų patikimumo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.