Kauno apylinkės teismo nutarimas

2012-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-801/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
II-12-801/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07550-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Mazur
Pažeidėjas
I. G.
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-12-801/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07550-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.4; 45.4.4; 45.4.7; 52.3; 63.1; 73; 74. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R IMAS2012 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Živilei Dervaitienei, Agnei Kuckailienei, Eglei Stankevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G., jos atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui, išnagrinėjusi I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini)skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. G. skundu prašo panaikinti Kauno AVPK KP valdybos 2011-11-02 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1202486-11 ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2011-11-02 nutarimu buvo nubausta administracine nuobauda 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 109 reikalavimų pažeidimą pagal ATPK 124² str. 1 d. ir 127 str. 2 d. Su nutarimu nesutinka, nurodė, kad jai administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas visiškai nevertino, ar KET reikalavimų nepažeidė kitos transporto priemonės vairuotojas (G. B.), kartu neišsamiai tyrė eismo įvykio schemą bei jos paaiškinimus, be to pareigūnas nevertino atitinkamų teisės pažeidimų sudėčių, o ypač tai, kad neatsižvelgė į tai, kad jos veiksmuose nėra tiesioginio priežastinio ryšio inkriminuotiems padariniams atsirasti. Mano, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

KPV 2011-12-13 atsiliepime Nr. 20-10-S-11611 į pareiškėjo skundą administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti.

KPV atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja nubaustas už tai, kad ji 2011-10-24 apie 17.56 val., Kauno mieste, Nuokalnės g.- Tvirtovės al., vairuodama transporto priemonę, persirikiuodama ir kitaip keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodama į gretimą kairės pusės eismo juostą, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, dėl ko šis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į stulpą su kelio ženklu. Apgadintas stulpas su kelio ženklu ir kitam asmeniui priklausantis automobilis, t.y. savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109, 106 punktų reikalavimus. Kad pareiškėja padarė minėtą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimai dėl eismo įvykio. Pareiškėja skunde teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jos kaltes, o dėl nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl ji prašo bylą nutraukti. Mano, kad pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, nes pati pareiškėja pirminiame savo paaiškinime teigė, kad artėjant prie pėsčiųjų perėjos Nuokalnės g. iš antros eismo juostos persirikiavo į trečią eismo juostą, važiuojant išgirdo stabdžių cypimą už nugaros ir per veidrodėlį pamatė kaip automobilis atsitrenkė į stulpą. Tos pačios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, taip pat nukentėjusiojo G. B. paaiškinime. G. B. paaiškinime rašoma, kad jis „Nuokalnės g. važiavo trečia eismo juosta, prie pėsčiųjų perėjos iš antros eismo juostos, staiga, automobilis „Hyundai“ persirikiavo į trečią eismo juostą, dėl ko jis pradėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkė, apgadindamas stulpą ir savo automobilį, taip pat eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotas nukentėjusiojo vairuojamo automobilio stabdymo kelias, kurio pradžia pažymėta lygiai per vidurį trečios eismo juostos ir stabdymo ilgis sudaro 7,4 metro. Visi šie įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėja padarė minėtus pažeidimus, tai paneigia pareiškėjos skundė teiginį apie tai, kad nukentėjusysis nelėtino greičio.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad važiuodama antra juosta, nuo Vilijampolės tilto link Tvirtovės al., artėdama pamatė, kad ties pėsčiųjų perėja stoja automobiliai. Žvilgtelėjusi į veidrodėlį per langą, pamatė, kad trečia juosta laisva, todėl persirikiavo ir sustojo ties pėsčiųjų perėja. Pamatė, kad pėsčiasis dar neketina eiti, stovi ant laiptelių, ji stabtelėjusi nutarė nuvažiuoti. Nuvažiavusi išgirdo stabdžių cypimą - pamatė, kad atsitrenkė automobilis. Ji persirikiavo į pirmą juostą ir sustojo. Stovėdama pagalvojo, kad palauks nukentėjusiojo - jis skambino telefonu, galvojo paskui prieis, jis priėjo, klausė kas čia atsitiko. Ji atsakė, kad nežino, o jis pasakė, kad Ji jam „užkišo“, kad užpildys schemą, kad nepergyventų, draudimas sumokės. Jis neturėjo draudimo, kažkam skambino ir tą sakė, ir dar buvo be technikinio. Išsikvietė policiją, nes ji nemanė, kad yra kalta. Policijai atvažiavus, jis įsėdo į policijos mašiną, paskui nuėjo ji, tačiau policija tiesiog rėmėsi jo parodymais. Ji sustojo dėl išgąsčio, o pareigūnai pasakė, kad pati kalta, jog sustojo. Tiek policijos medžiagoje, tiek jos pareiškime paminėta, kad ji sustojo ir įsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nuvažiavo. Mano, kad nėra atsižvelgta į visas aplinkybes, t. y. kokiu greičiu važiavo nukentėjusysis, kad jis ištiestų stabdė pamatęs pėsčiuosius ir atsitrenkė į ženklą.

Liudytojas G. B. parodė, kad jam kylant į kalną, prieš jį antra juosta važiavo ir iššoko džipukas, kad išvengti susidūrimo, metėsi į priešpriešinį eismą, trenkėsi, sustojo, bandė vytis, kitas automobilis pats sustojo toliau ir tada policija atvažiavo. Jis važiavo trečia juosta, o pareiškėja antra, prieš pėsčiųjų perėją ji lenkė, tada staigiai stabdė. Nematė pėsčiųjų perėjoje, nestabdė vengdamas sužaloti pėsčiųjų. Viskas vyko staigiai, buvo nedidelis atstumas tarp mašinų, matomumas buvo geras, buvo šviesu, bet atvykus policijai jau sutemo. Negali pasakyti atstumo tarp automobilių įvykio metu, ji staigiai labai arti prieš jį iššoko, darė lenkimą. Jo vairuojamą automobilį pasukus sustabdė salelė.

KPV atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Yra dvi įvykio versijos: nukentėjusiojo ir pareiškėjos. Pareigūnas įrodymus vertino ir nutarimą priėmė remdamasis įrodymais. Jokių liudytojų ar kitų įrodymų nėra. Policija atsižvelgė, kad pažeidėjai reikėjo keisti kryptį, ne nukentėjusiajam. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno AVPK KP valdybos 2011-11-02 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1202486-11 I. G. už pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 1 d., 127 str. 2 d. padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims.

Pareiškėja kategoriškai teigia, kad artėdama prie pėsčiųjų perėjos ji sustojo praleisti pėsčiojo, nes prie perėjos jau stovėjo ir kiti automobiliai. Pareiškėja persirikiavo ir sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o G. B. važiavo daug didesniu greičiu, nei galėjo važiuoti prieš pėsčiųjų perėją, nespėjo sustabdyti automobilio, todėl jis ir turi atsakyti už savo veiklos pasekmes.

Kad I. G. padarė aptariamą administracinį teisės pažeidimą, buvo grindžiama 2011-10-24 administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu, I. G., G. B. paaiškinimais. Teisme G. B. parodė, kad važiuojant trečia eismo juosta, jį lenkė antra eismo juosta važiuojanti pareiškėja, kuri jį aplenkusi prieš pėsčiųjų perėją staigiai stabdė, todėl siekdamas išvengti susidūrimo, jis metėsi į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į stulpą. Kitokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad I. G. padarė ATPK 124² str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, byloje nėra.

KET 37 punktas nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 38 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Iš įvykio schemos matyti, kad G. B. nelėtino savo automobilio greičio, tuo pažeisdamas KET 37 ir 38 p. punkto reikalavimus sąlygojusius turto sugadinimą. Be to, įvykio schemoje fiksuotas G. B. automobilio stabdymo kelias tik patvirtina faktą, kad jis nebuvo sulėtinęs savo automobilio greičio. Beje, jis net savo paaiškinimuose netvirtina, kad lėtino greitį.

Tokiu būdu, darytina išvada, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad I. G. pažeidė KET 9, 106, 109 punktų reikalavimų reikalavimus, tokiems įrodymams surinkti teisme išnaudotos visos priemonės. Byloje nėra kategoriškų, neginčijamų įrodymų, kad pažeidimai buvo, o visos abejonės turėtų būti vertinamos pažeidėjos naudai, todėl I. G. skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo tenkintinas, Kauno AVPK KP valdybos 2011-11-02 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1202486-11, kuriuo I. G. paskirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

I. G. skundą patenkinti.

Panaikinti 2011-11-02 Kauno AVPK KP valdybos nutarimą, kuriuo I. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 127 str. 2 d. paskirta administracine nuobauda - 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams ir administracinio teises pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Mazur