- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1209-370/2009 pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, prašydamas priteisti iš atsakovo 303 059,29 Lt žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau tekste – PSDF) biudžetui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, todėl vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatomis 2007 m. sausio 19 d. yra sudaręs su atsakovu sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, pagal kurią nustatytos sveikatos paslaugų teikimo ir pateikimo jas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų sąlygos ir tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad pagal minėtos sutarties 7.1 punktą, jei dėl įstaigos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra padaroma žala biudžetui, tai įstaiga privalo ją atlyginti. Ieškovas nurodė, kad ieškovo specialistai atliko patikrinimą ir ekspertizę VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl radiologijos ambulatorinių paslaugų, t. y. gydytojų radiologų III lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, suteiktų 2007 m. sausio 1 d. – 2007 gruodžio 31 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti teisingumo. Ieškovas nurodė, kad ieškovas 2008 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo buvo nustatyta 310 950,81 Lt žala. Ieškovo teigimu, ekspertizės metu iš dalies buvo sutikta su atsakovo 2008 m. spalio 31 d. rašte pateiktais argumentais dėl patikrinimo, todėl atsakovo padaryta reali žala yra 303 059,29 Lt ir jos atsakovas per nustatytą terminą neatlygino. Ieškovas pažymėjo, kad žala pasireiškė tuo, jog ieškovas apmokėjo paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ar buvo suteiktos, bet kitokio masto, taip pat įstaiga pateikė apmokėti, o ieškovas apmokėjo paslaugas, už kurias neturėjo būti apmokėta, t. y. tyrimai buvo atlikti be siuntimo, be paskyrimo, jau buvo sumokėta pačių pacientų, nėra tyrimų aprašymų, kai paskirtas stacionarinis gydymas, kai pacientai jau buvo gydomi kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, tyrimai atlikti dėl tos pačios priežasties be kontrasto ir su kontrastu, neteisingai pateiktos tyrimų ir jų atlikimo kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 303 059,29 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei valstybei 7 031 Lt žyminio mokesčio ir 10,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 buvo konstatuotos patikrinimo ir ekspertizės išvados ir iš viso nustatyti 8 punktai pažeidimų, susijusių su 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį suteiktomis ir pateiktomis apmokėti 3750 gydytojų radiologų trečiojo lygio konsultacijomis (paslaugos kodas 1734), iš kurių 3676 konsultacijos suteiktos ir pateiktos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su kompiuterinės tomografijos (toliau tekste – KT), KT angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso (toliau tekste – BMR) tyrimais. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas kilo dėl šalių 2007 m. sausio 19 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2007-80 “Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ priedo Nr. 2 „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūros numatytos gydytojo specialisto (radiologo) III lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (paslaugos kodas 1734)“ ir 14 punkto nuostatos, nustatančios, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą. Teismas pažymėjo, kad į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų aprašymas, į intervencinės radiologijos tyrimų bazinę kainą įskaičiuota ir kontrastinės medžiagos kaina. Teismas nurodė, kad 3676 atvejais tyrimai – KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų aprašymas – pateikti apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su radiologo III lygio konsultacijomis, nors, ieškovo teigimu, ambulatorinės trečiojo lygio radiologo konsultacijos apima brangiųjų (radiologinių) tyrimų atlikimą. Teismas pažymėjo, kad kitų pažeidimų ir pažeidimais padarytos žalos sumų atsakovas neginčija, tačiau ir neginčijamų sumų per bylos nagrinėjimo laikotarpį nesumokėjo.
Teismas nurodė, kad ginčo sutarties turinys patvirtina, jog šalys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punktu sutarė, jog į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl laikytina, kad paslauga buvo apmokama kaip gydytojui tyrėjui tik turinčiam teisę atlikti brangiuosius tyrimus, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultaciją nebuvo pagrindo, juolab kad ir pirminiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse) nėra rasta įrašų apie siuntimą tik konsultuoti ir kad buvo formali konsultacija, o ne atlikti konkretūs brangieji tyrimai.
Teismas nurodė, kad teritorinės ligonių kasos pateikta pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdamas brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultacijas, todėl neteisėtai gautos lėšos turi būti grąžintos ieškovui. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties priedo Nr. 2 14 punktą reikėtų aiškinti kitaip nei jį aiškina ieškovas, nes ieškovo paaiškinimas ir bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant sutartį ir buvo atsižvelgiama į tai, kad brangiuosius tyrimus atlieka tiesiogiai gydytojai specialistai, šiuo atveju gydytojai tyrėjai-radiologai, todėl jų veiksmų atskirai vertinti kaip konsultacijos įprastine to žodžio prasme nėra pagrindo, juolab, kad, kaip teigė ieškovo atstovai, analogišką brangiųjų tyrimų paslaugą kitos gydymo įstaigos atliko nepažeisdamos analogiškų susitarimų, o kad buvo faktiškai atliktos atskiros radiologų konsultacijos medicininėje medžiagoje jokių įrodymų, t. y. kuo pasireiškė konsultacija, be tyrimo, jo vaizdo aprašymo ir išvados suformulavimo, aprašymų, nėra. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas dėl nevienareikšmiškai suprantamo ginčo sutarties punkto su ieškovu būtų keitęsis informacija per sutarties vykdymo laikotarpį, taip pat nenustatyta, kad ginčo sutarties nuostatos prieštaravo sutarties sudarymo metu galiojantiems teisės aktams, o vėlesnė teisės aktų redakcija tik patvirtino ginčo sutarties nuostatų pagrįstumą.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad priteistinas iš atsakovo ieškovui žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 7 031 Lt žyminis mokestis ir 10,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 299 887,50 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir šia ieškinio dalį atmesti, o nesant galimybės priimti galutinio sprendimo –grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, aiškindamasis paslaugų apmokėjimo tvarką, medicininius dokumentus tyrė paviršutiniškai. Teismas priėmė sprendimą, kad atsakovas turi atlyginti žalą Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF), neanalizavęs visų medicininių kortelių, o tik formaliai vertinęs ieškovo pateiktus patikrinimo dokumentus ir kelias medicinines korteles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad analogiški ir kiti atvejai. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas CPK 14 straipsnyje nurodytas betarpiškumo principas, reikalaujantis teismą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuos dokumentus sudarė pats ieškovas, o ne nepriklausoma eksperto ar audito įstaiga.
2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalių sudarytos sutarties 2 priedo 14 punkte nurodytų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikšmis.
3. Teismas neatsižvelgė į konkrečius brangiųjų tyrimų apmokėjimo aspektus, neįvertino atskirų epizodų, neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, kurios turėjo įtakos galutiniam teismo sprendimui. Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 721 nurodyta, kad į bazinę KT kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas. Teismas nesirėmė sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo ir nevertino konkrečių atvejų, neatsižvelgė į gydytojo radiologo realiai atliekamą darbo procesą bei veiksmus, kuriuos jis atlieka savo kompetencijos ribose pagal patvirtintą gydytojo radiologo normą, kai pacientui paskirtas KT ar MRT tyrimas, radiologo veiksmai minėtų tyrimų atvejais, neapsiriboja tik tyrimo atlikimu, įvertinimu ir vaizdų aprašymu.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jokių įrodymų kuo pasireiškė konsultacija be tyrimo, jo vaizdo aprašymo ir išvados suformulavimo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais nesutinka. Ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeistas CPK 14 straipsnyje nustatytas betarpiškumo principas, atitinkamai nepažeistos CPK 178 ir 185 straipsniuose nustatytos teisės normos, o apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės protokolu kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuos dokumentus sudarė pats ieškovas, , o ne nepriklausoma eksperto ar audito komisija, yra nepagrįstas. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas neteisingai aiškina apmokėjimo už ginčo paslaugas įkainius reglamentuojančias teisės normas ir ginčo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto aiškinimo ir taikymo aplinkybes, kad atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, aprašytus sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtinto 3 priedo 3.2 punkte, todėl turi būti apmokama kaip už konsultaciją, o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, teismas, teisingai ir pagrįstai vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi įstatymuose nustatytomis teisės normomis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 buvo konstatuotos patikrinimo ir ekspertizės išvados ir nustatyti 8 punktai (Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolo Nr. E1-09-31 patikrinimo ir ekspertizės išvadų 2.1 – 2.8 punktai) pažeidimų, susijusių su 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį suteiktomis ir pateiktomis apmokėti 3750 gydytojų radiologų trečiojo lygio konsultacijomis (paslaugos kodas 1734), iš kurių 3676 konsultacijos suteiktos ir pateiktos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su kompiuterinės tomografijos (toliau tekste – KT), KT angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso (toliau tekste – BMR) tyrimais.
Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėtai pateiktos apmokėti paslaugos: 1 atveju pacientui KT tyrimas buvo atliktas be siuntimo, neteisėtai gauta 178,88 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais nėra KT įrašų, neteisėtai gauta 332,15 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais paslaugos suteiktos užsienio piliečiams ir pateiktos apmokėti, nors už jas susimokėjo patys pacientai, neteisėtai gauta 609,47 Lt PSDF biudžeto lėšų; 2 atvejais nėra KT angiografijos tyrimų aprašymų, neteisėtai gauta 818,04 Lt PSDF biudžeto lėšų; 4 atvejais suteiktos ir pateiktos apmokėti konsultacijos, kai po konsultacijų nustatoma, jog būtina gydytis stacionare ir pacientai nukreipiami gydytis į tos pačios įstaigos stacionarą, neteisėtai gauta 137,10 Lt PSDF biudžeto lėšų; 5 atvejais pacientams suteiktos ir pateiktos apmokėti specialistų konsultacijos, kai tuo metu jie buvo gydomi kitoje stacionarinėje gydymo įstaigoje, neteisėtai gauta 378,80 Lt PSDF biudžeto lėšų; 5 atvejais KT atliktas dėl tos pačios priežasties be kontrasto ir su kontrastu, pateiktas apmokėti kaip 2 KT tyrimo paslaugos, neteisėtai gauta 717,35 Lt PSDF biudžeto lėšų; 3676 atvejais KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų aprašymas pateiktas apmokėti kaip gydytojo radiologo III lygio konsultacija, neteisėtai gauta 299 887,50 Lt PSDF biudžeto lėšų.
Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas kilo dėl šalių 2007 m. sausio 19 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2007-80 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ priedo Nr. 2 14 punkto nuostatos, nustatančios, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą, kad į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų aprašymas, į intervencinės radiologijos tyrimų bazinę kainą įskaičiuota ir kontrastinės medžiagos kaina.
Byloje nustatyta, kad 3676 atvejais tyrimai – KT, KT angiografijos, BMR tyrimų vaizdų aprašymas – pateikti apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kartu su radiologo III lygio konsultacijomis, nors, ieškovo teigimu, ambulatorinės trečiojo lygio radiologo konsultacijos apima brangiųjų (radiologinių) tyrimų atlikimą. Kitų pažeidimų ir pažeidimais padarytų žalos sumų atsakovas neginčija, tačiau neginčijamų sumų per bylos nagrinėjimo laikotarpį nesumokėjo.
Šalių sutarties turinys patvirtina, jog šalys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punktu sutarė, jog į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl laikytina, kad paslauga buvo apmokama kaip gydytojui tyrėjui tik turinčiam teisę atlikti brangiuosius tyrimus, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultaciją nebuvo pagrindo. Pateiktuose į bylą pirminiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse) nėra įrašų apie siuntimą tik konsultuoti ir apie tai, kad buvo konsultacija, o ne atlikti konkretūs brangieji tyrimai.
Į bylą pateikta teritorinės ligonių kasos pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdamas brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultaciją, todėl neteisėtai gautos lėšos turi būti grąžintos ieškovui dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties priedo Nr. 2 14 punktą reikėtų aiškinti kitaip nei jį aiškina ieškovas, nes ieškovo paaiškinimas ir bylos duomenys patvirtina, kad sudarant sutartį ir buvo atsižvelgiama į tai, kad brangiuosius tyrimus atlieka tiesiogiai gydytojai specialistai, šiuo atveju gydytojai tyrėjai-radiologai, todėl jų veiksmų atskirai vertinti kaip konsultacijos įprastine to žodžio prasme nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogišką brangiųjų tyrimų paslaugas kitos gydymo įstaigos atliko nepažeisdamos analogiškų susitarimų. Kaip faktiškai atliktos atskiros radiologų konsultacijos medicininėje medžiagoje jokių įrodymų, t. y. kuo pasireiškė konsultacija be tyrimo, jo vaizdo aprašymo ir išvados suformulavimo, aprašymų, nėra. Į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas dėl sutarties šalių nevienareikšmiškai suprantamo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto būtų aiškinęsis su ieškovu ir keitęsis informacija per sutarties vykdymo laikotarpį. Nenustatyta, kad šalių sutarties nuostatos prieštaravo sutarties sudarymo metu galiojantiems teisės aktams. Vėlesnė teisės aktų redakcija patvirtino ginčo sutarties nuostatų pagrįstumą.
Dėl teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimų pagrindu
Dėl įvertinimo ieškovo atlikto atsakovo veiklos patikrinimo kaip organizuojamos bei pateikiamos apmokėti gydytojų radiologų III lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, teisinės reikšmės reikalinga aptarti kai kurias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, atskleidžiančias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarką, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų kompetenciją bei sveikatos priežiūros įstaigų teises ir pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reablitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis).
Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos.
Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis).
Pirmiau nurodytos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir tarp šių subjektų susiformuojančių teisinių santykių mišrų pobūdį, suponuotą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 31, 32 ir 33 straipsniuose, apibrėžiančiuose Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų kompetenciją, nustatyta pareiga kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus. Šie administracinio teisinio pobūdžio santykiai lemia specifinę atliekant kontrolės funkcijas priimamų teisės taikymo aktų teisinę reikšmę.
Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Tačiau teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimamų teisės taikymo aktų nėra teisinio pagrindo priskirti oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp dvejopą teisinį statusą – kaip kontroliuojančio subjekto ir sutarties šalies – turinčios teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, būtina pažymėti ir tai, jog viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo byloje
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas) neveikė taip, kaip privalėjo veikti įrodinėjimo procese pagal anksčiau nurodytas taisykles, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netirdamas kiekvieno iš patikrinimo metu konstatuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimo be teisėto pagrindo faktų pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus ir dėl to neturėjo teisinių prielaidų tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl šių atsakovo nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Dėl Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio, 14 straipsnyje nustatyto betarpiškumo
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl 299 887,50 Lt žalos tyrė neišsamiai, netyrė kiekvieną konkretų atvejį, nurodytą 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-31. Taip pat nurodo, kad teismas, aiškindamasis paslaugų apmokėjimo tvarką, medicininius dokumentus tyrė paviršutiniškai, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas tik kelis atvejus, tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu pažeidė Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje nurodytą betarpiškumo principą. Be to, apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi 2009 m. gruodžio 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šį dokumentą sudarė pats ieškovas, o ne nepriklausomas ekspertas ar audito komisija.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė bei teisingai įvertino ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, įskaitant patikrinimo dokumentus, ir pagrįstai padarė išvadą, kad teritorinės ligonių kasos pateikta į bylą pirminė medicininė dokumentacija patvirtina, kad analogiški ir kiti atvejai dėl pažeidimų, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui.
Į bylą pateiktų medicininių dokumentų: asmens sveikatos istorijos titulinių lapų, siuntimų tyrimui, tyrimo aprašymo ir įrašo apie pateikimą apmokėjimui kopijų, patvirtinančių žalos PSDF biudžetui padarymą ir žalos padarymo pobūdį, nei kontrolės procedūros metu, kuomet šie faktiniai duomenys buvo užfiksuoti kontrolės procedūros dokumentuose, nei pirmosios instancijos teisme atsiliepiant į ieškinį bei vėlesnėse teisminio nagrinėjimo stadijose atsakovas neginčijo. Priešingai, atsakovo atstovai civilinės bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kai teismui buvo pateikta tik dalis iš 3676 atvejų, ir sutiko, kad teisminio nagrinėjimo metu iš didelės apimties pateiktų pirminių įrodymų būtų pasirinkti atvejai atsitiktinai, jie įvertinti, kas ir buvo atlikta. Atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, nei pirmosios instancijos teismas išdėstė 2009 m. gruodžio 18 d. sprendime. Be to, Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje numatyti atvejai, kai nereikia įrodinėti aplinkybių. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas priėmė sprendimą, kad atsakovas turi atlyginti žalą Privalomajam sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, neanalizavęs visų medicininių kortelių, o tik formaliai vertinęs ieškovo pateiktus patikrinimo dokumentus ir kelias medicinines korteles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad analogiški ir kiti atvejai dėl pažeidimų, kuriais padaryta žala.
Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 179 straipsniu, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą ir kuo ekonomiškiau.
Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra kompetentinga kontroliuojanti institucija su jai įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis, teisėmis ir pareigomis. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktu įtvirtinta ieškovo funkcija kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Kontrolės procedūros metu nustatyti faktai, aplinkybės bei nustatyta padaryta žala PSDF biudžetui užfiksuoti Klaipėdos teritorinėe ligonių kasos 2008 m. spalio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-176 ir 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs dokumentų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 2-1209-370/2009 (tarp jų patikrinimo pažymos ir ekspertizės protokolo), teisinę galią, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, 14 straipsnyje nustatytu betarpiškumo principu, civilinio proceso nustatyta tvarka teisingai ir tinkamai juos įvertino.
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pažeistas Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje nustatytas betarpiškumo principas, atitinkamai nepažeistos Civilinio proceso kodekso 178 ir 185 straipsniuose nustatytos teisės normos ir apelianto argumentas, kad teismas rėmėsi 2009 m. vasario 13 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-31 kaip neginčijamu įrodymu, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuos dokumentus sudarė pats ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, o ne nepriklausomas ekspertas ar audito komisija, yra nepagrįstas.
Dėl radiologijos ambulatorinių III lygio paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reglamentavimo
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad minimų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikšmis. Apeliantas skunde klaidingai vertina ir interpretuoja Sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) įsakymus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Apeliantas neatskiria dviejų skirtingų sąvokų: gydytojo radiologo paslaugų teikimas (teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė) ir suteiktų paslaugų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų.
Gydytojo radiologo paslaugų apmokėjimas ir brangių tyrimų paslaugų apmokėjimas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojami žemiau išvardintuose skirtinguose teisės aktuose. Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (3 priedas) 3.12 punkte nurodyta: ,,Kaip už konsultaciją mokama už šių gydytojų specialistų darbą:
- radiologų ir rentgenodiagnostų – kai dėl tos pačios priežasties atliekami ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (išskyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (išskyrus dantų) ir aprašomos formos Nr. 025/a asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje, įdėtiniame lape) bei pateikiama išvada“.
Brangių tyrimų apmokėjimą reglamentuojančius SAM 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 ,,Dėl brangių tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintos Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarkos (5 priedas) 10 punkte nurodyta: „Jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atklikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslauga“.
Brangiųjų tyrimų paslaugas ir radiologo konsultacijas privalo teikti kompetentingi gydytojai specialistai, jų kompetenciją nustato SAM 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šioje Lietuvos medicinos normoje MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iš PSDF biudžeto už suteiktas paslaugas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktuose nustatyta paslaugų apmokėjimo tvarka dėl brangiųjų tyrimų apmokėjimo iš PSDF biudžeto 2007 metais šalys 2007 m. sausio 19 d. sutarties Nr. S2-2007-80 2 priedo dalyje ,,Šalys susitaria“ 14 punkte susitarė ir nurodė: ,,Jeigu tam pačiam pacientui, dėl vienos priežasties, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą. Į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas“. SAM 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 363 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodikos 3 punkte nustatyta, kad bazinės kainos atitinka sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas normatyvus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad šalys, 2007 m. sausio 19 d. sudarydamos sutartį, susitarė dėl trečiojo lygio gydytojo specialisto (radiologo) ambulatorinės paslaugos apmokėjimo ir sutarties priedo Nr. 2 14 punkte sutarė, jog į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo tyrimų atlikimas, todėl atskirai apmokėti kaip už konsultaciją nebuvo pagrindo, bei padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir teikdama brangiųjų tyrimų paslaugas nepagrįstai pateikė apmokėti už atliktus tyrimus kartu kaip ir už gydytojo radiologo konsultaciją, todėl neteisėtai gautos lėšos turi būti grąžintos ieškovui PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimui.
Dėl nurodytų aplinkybių apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad gydytojo radiologo veiksmai atliekant kompiuterinę tomografiją bei magnetinio rezonanso tyrimą neapsiriboja tik tyrimų atlikimu, įvertinimu ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymu ir kad dar iki šių tyrimų atlikimo, jų metu, bei atlikus ir įvertinus tyrimus gydytojas radiologas medicinos normos nustatytose kompetencijos ribose atlieka papildomus veiksmus, kurie VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo vertinami kaip konsultacija, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas neteisingai aiškina apmokėjimo už ginčo paslaugas įkainius reglamentuojančias teisės normas ir ginčo sutarties priedo Nr. 2 14 punkto aiškinimo ir taikymo aplinkybes, kad, atsakovo teigimu, atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, aprašytus SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (3 priedas) 3.2 punkte, todėl turi būti apmokama kaip už konsultaciją, o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai SAM 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka.
Nepaneigti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai bei aplinkybės, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai atliko visų savo veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia pacientams kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus ir pateikia juos apmokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, patikrinimą, kad patikrinus brangių tyrimų pateikiamą apmokėjimui VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, VšĮ Šilutės ligoninėje, VšĮ Tauragės apskrities ligoninėje, pažeidimų, kai po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo papildomai pateikiama apmokėjimui gydytojo radiologo konsultacija, nenustatyta ir kad minėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pateikdamos apmokėjimui brangius tyrimus, vadovaujasi minėtais teisės aktais ir sutartimis.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės brangių tyrimų ir III lygio gydytojų radiologų konsultacijų pateikimo apmokėjimui patikrinimą atliko už 2007 ir 2008 metus. Patikrinimas už 2007 m. pradėtas 2008 m. birželio 26 d. ir baigtas 2008 m. spalio 17 d. Atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (dar tebevykdant patikrinimą ir neturint patikrinimo rezultatų) nutraukė neteisėtą III lygio gydytojų radiologų konsultaciją, teiktų po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, pateikimą apmokėjimui. Nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki šio laiko nei viena III lygio gydytojų radiologų konsultacija, teikta po kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėjimui nepateikta. Tokiu elgesiu ir veiksmais VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pripažįsta, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikdama apmokėjimui kompiuterinės tomografijos, kompiuterinės tomografijos angiografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų vaizdų aprašymus, neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimą už tretinio lygio gydytojų radiologų konsultacijas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai ištyrė, teisingai įvertino į civilinę bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi įstatymuose nustatytomis teisės normomis bei jas taikė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 1,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės į valstybės biudžetą 1,55 Lt (vieną litą penkiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.