- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- I-348-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Kęstutis Kanišauskas, Vytautas Griškevičius, Kęstutis Kanišauskuidėl, Kęstutį Kanišauskąir
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui Kęstučiui Kanišauskui dėl sprendimo iš dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. skundu prašo panaikinti Klaipėdos tarnybos 2008-04-04 sprendimo Nr. 512-410-A/08 dalį dėl skyrimo antrinei teisinei pagalbai teikti advokatą Kęstutį Kanišauską ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad 2008-04-04 Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje su pasiūlymu, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas Vytautas Griškevičius, taip pat savo prašymu prašo, kad Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius būtų nušalintas nuo jos prašymo nagrinėjimo. 2008-04-04 raštu Nr.1.7-SR.1475 Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius informavo apie suteiktą 100 procentų antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatą Kęstutį Kanišauską, tačiau nepasisakant apie direktoriaus nušalinimo klausimo ir advokato klausimo pasirinkimo išsprendimo. 2008-04-04 gauta sprendimo Nr. 512-410-A/08 kopija iš kurio turinio nustatyta, kad Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius sprendė klausimą ignoruodamas teikiamą nušalinimą, taip pat sprendime nepasisakoma į siūlymą skirti advokatą Vytautą Griškevičių. Nurodo, kad taip pažeidžiamos jos teisės į advokato pasirinkimą bei pažeidžiamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
Pareiškėja S. S. ir jos atstovas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus ir prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarnyba vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymu (toliau – Įstatymo) parinkdama advokatą atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjai nebuvo paskirtas jos prašomas advokatas dėl didelio darbo krūvio, o atsižvelgus į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo pricipus, paskirtas antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantis advokatas. Pažymi, kad Įstatymas neįpareigoja tarnybą privalomai paskirti pasirinktą pareiškėjo advokatą. Klaipėdos tarnybos direktorius nuo 2008-04-04 pateikto pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo nenusišalino, nes nebuvo įžvelgta jokių priežasčių, galinčių sukelti direktoriaus viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas Kęstutis Kanišauskas atsiliepime į skundą nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą jokiais įrodymais, neargumentuotą, o paremtą abejonėmis, spėlionėmis bei prielaidomis.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, Teisingumo ministerija yra netinkamas tretysis suinteresuotas asmuo, todėl pateikia savo nuomonę dėl skundo motyvų pagrįstumo. Nurodo, kad pareiškėjos pareikštas prašymas skirti jos pasiūlytą advokatą sprendime neturėjo būti sprendžiamas, o parenkant advokatą svarbiausi kriterijai yra advokato darbo krūvis ir pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjos siūlomas advokatas Vytautas Griškevičius sudaręs sutartį teikti antrinę teisinę pagalbą tik prireikus, o tai turi būti suprantami atvejai kai nuolat teikiantys antrinę pagalbą advokatai dėl įvairių aplinkybių negali teikti pareiškėjui teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju į pareiškėjos prašymą galėjo būti neatsižvelgta.
Byla nagrinėjama pareiškėjai, jos atstovui, atsakovo atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis ).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja S. S. 2008-04-04 kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008-03-07 sprendimo Nr. SLP-13959, kuriuo atsisakyta skirti ligos pašalpą, panaikinimo. Taip pat, prašė nušalinti Klaipėdos tarnybos direktorių nuo prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto ir siūlė, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas Vytautas Griškevičius. Klaipėdos tarnybos direktorius nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo ir 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 512-410-A/08, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskyrė 100 procentų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kurią teikti paskyrė advokatą Kęstutį Kanišauską (b.l. 33-34).
Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš valstybės tarnautojo nušalinimo pagrindų – valstybės tarnautojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius nuo pareiškėjos S. S. prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo nenusišalino. Teismas nenustatė pagrindų dėl kurių direktorius privalėjo nusišalinti, nes byloje nėra įrodymų, kad direktoriaus nenusišalinimas galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėjos prašymas dėl direktoriaus nušalinimo nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais (b.l. 22).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kaip kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Šie principai yra privalomi ir pareiškėjai (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Įstatyme nėra numatyta, kad Tarnyba privalo skirti pareiškėjo nurodytą advokatą, todėl tarnyba, išsiaiškinus su pareiškėjos siūlomu advokatu Vytautu Griškevičiumi, kad jis dėl didelio darbo krūvio negalės teikti antrinės teisinės pagalbos S. S., 2008 04 04 sprendimu paskyrė nuolat teikiantį antrinę teisinę pagalbą advokatą Kęstutį Kanišauską (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Pagal Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas Tarnyba su advokatu sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo asmenims, kuriems tokia teisinė pagalba yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Advokatūros įstatymo 5 straipsnis apibrėžia advokatų veiklos principus, iš kurių vienas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, yra imperatyvus principas - interesų konflikto vengimas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė skirdama advokatą Kęstutį Kanišauską antrinės teisinės pagalbos teikimui S. S. įvertino, kad advokatas, yra sudaręs sutartį su tarnyba nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą, ir nėra jokių aplinkybių bei pagrindų ar priežasčių dėl kurių kiltų interesų konfliktas ir advokatas Kęstutis Kanišauskas negalėtų teikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nenurodė aplinkybių bei priežasčių ir nepateikė įrodymų dėl kurių paskirtas advokatas Kęstutis Kanišauskas negali jos atstovauti.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu laikytina, jog atsakovė Klaipėdos Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2008 04 04 sprendimą, kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą S. S., paskiriant advokatą Kęstutį Kanišauską, todėl šį sprendimą naikinti iš dalies nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgus visas bylos aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas, todėl skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.