Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė D. D. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas yra buto į kurį ieškovė tiekia šaltą vandenį bei tvarko nuotekas, savininkas. Nors rašytinė sutartis šiuo atveju nėra sudaryta, tačiau laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tai yra nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog jis yra netinkamas subjektas, kadangi jis panaudos pagrindais yra suteikęs teisę jomis naudotis jam priklausančiai įmonei, tačiau su tuo ieškovė nesutinka, kadangi prieš trečiuosius asmenis šis faktas gali būti panaudotas tik įregistravus šį faktą viešajame registre. Šiuo atveju taip nebuvo, nekilnojamojo turto registre savininku nurodytas atsakovas, jokių sutarčių, kurių pagrindu ieškovei būtų pagrindas skaičiuoti skolą, ar siųsti sąskaitas ne atsakovui, o jo įmonei VĮ Registrų centre nėra įregistruota. Be to, pagal panaudos sutartį yra numatyta, kad panaudos gavėjas turi atsiskaityti pagal panaudos davėjo pateiktas sąskaitas už vandenį, elektros energiją ir kt. Šiuo atveju jokių teisinių santykių tarp ieškovės ir panaudos gavėjo nėra. Be to, atsakovas nurodo, kad neturi informacijos apie skaitiklius, bei kaip buvo skaičiuojama, tačiau tai prieštarauja paties atsakovo pateiktiems dokumentams. Iš susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad tokia informacija jam buvo suteikta, įskaitant kada buvo keistas skaitiklis, taip pat kita informacija. Kadangi atsakovas suvartoto vandens kiekio nedeklaruoja, taip pat neįsileidžia (duomenys neskelbtini) atstovų pakeisti vandens apskaitos prietaisų, todėl atsakovui buvo skaičiuojama pagal vidutinę suvartojimo normą nustatytą savivaldybėje. Atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos apmokėti už jam suteiktas paslaugas. Taip pat pažymėtina, jog yra galimybė sudaryti trišalę sutartį tarp tiekėjo, panaudos gavėjo ir panaudos davėjo, tačiau tokia teise šiuo atveju nebuvo pasinaudota. Atsakovas žinojo kada baigiasi skaitiklio patikra ir tikėtinai piktybiškai nederino jokios datos kada ieškovės atstovai galėtų pakeisti skaitiklį, o dabar teisme remiasi šia aplinkybe. Atsakovas nuo 2017 m. nemoka už paslaugas, nors jomis naudojasi, taip pat turėdamas pareigą įleisti atstovus ir/arba susitarti dėl laiko, kada galėtų pakeisti skaitiklį, tačiau ir šios pareigos atsakovas nevykdo.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. S. prašė teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis įgijo patalpas savo vardu, bet bute yra laikomi įmonės dokumentai, todėl panaudos sutartimi jos buvo suteiktos jo valdomai įmonei. Panaudos sutartis nėra įregistruota VĮ Registrų centre, kadangi įstatymas leidžia, kai sudaroma panaudos sutartis ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui jos neregistruoti registre. Neginčija, kad naudojasi ieškovės paslaugomis, tačiau jis siekė išspręsti šią problemą taikiai. Vasarą skambino ieškovės atstovai, bet kadangi jis nebuvo vietoje, be to ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl skolos, todėl jis nematė reikalo įsileisti jų į patalpas. Ieškovė gali perrašyti sąskaitas įmonės vardu, po ko jis galėtų susigrąžinti PVM, tačiau, kadangi ieškovė geranoriškai nesutinka ir savo iniciatyva to nedaro, dabar tegu įrodinėja skolos dydį. Jis pats jokios sutarties su ieškovė nesudarė, taip pat neprašė ieškovės sudaryti trišalę sutartį, kadangi ieškovė turi siūlyti kokią sutartį sudaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini. Ieškovė į atsakovui priklausantį butą tiekia šaltą vandenį bei teikia nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas nevykdo, dėl ko susidarė 156,27 Eur skola.

Ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo skolą, motyvuodama tuo, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas, nors ir nėra sudarytos rašytinės sutarties, t. y. tarp šalių teisiniai santykiai yra susiklostę konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo atsakovo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, ieškovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo išrašyti sąskaitas, taip pat reikalauti skolos ne iš atsakovo, o iš jo įmonės, kadangi atsakovo nurodoma panaudos sutartis nėra įregistruota VĮ Registrų centre, be to, skolos dydis yra paskaičiuotas remiantis įstatymo nuostatomis, t. y. esant nustatytoms sąlygoms, skaičiuojama savivaldybėje nustatyta vidutinė suvartojimo norma. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nėra sudaręs su ieškove jokių sutarčių, be to jis yra sudaręs panaudos sutartis su savo įmone dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo, todėl sąskaitos turėjo būti išrašomos ir skolos reikalaujama ne iš jo, o iš įmonės. Be to, ieškovė nesuteikė jam informacijos apie skaitiklių patikrą, skolos susidarymą, sąskaitas.

Klausimus, susijusius su energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, keitimu ir pan., reglamentuoja CK 6 knygos septintasis skirsnis. CK 6.391 straipsnyje numatyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, įtvirtintas Vyriausybės nustatytame Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše. Standartinių sąlygų aprašo 28 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta.

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalies, 6.384 straipsnio 1 dalies, 6.391 straipsnio pagrindu, sudaryta konkliudentiniais veiksmais. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutartis, tačiau VĮ Registrų centre šios sutartys nėra įregistruotos. Nors atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad sutartis nėra įregistruota viešajame registre, kadangi panaudos sutartis tik vieniems metams, tačiau iš teismui pateiktų 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių matyti, jog po 2017 m. liepos 2 d. panaudos sutarties pabaigos, buvo sudaryta nauja, t. y. 2018 m. liepos 2 d. panaudos sutartis, todėl atsakovo argumentai, kad jis neturėjo pagrindo registruoti šią sutartį viešajame registre laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo ir neturi pagrindo teikti sąskaitas, taip pat skaičiuoti skolą ne atsakovui, o jam priklausančiai įmonei (duomenys neskelbtini), kadangi kaip jau pirmiau minėta Nekilnojamųjų daiktų, šiuo atveju panaudos sutartis, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šiuo atveju jokių duomenų VĮ Registrų centre apie tai, kad butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi tretieji asmenys, nėra, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą iš atsakovo, o ne iš jam priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini).

Taip pat pažymėtina tai, kad atsakovas tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, po to su ieškiniu, pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jis neturi jokios informacijos, kada keistas skaitiklis, dėl sąskaitų perrašymo įmonei ir kt., kurių iki to nebuvo, tačiau pats jokių pastangų, kad būtų sudaryta rašytinės formos sutartis tarp jo ir ieškovės, ar trišalė rašytinė sutartis tarp jo, ieškovės ir panaudos gavėjo, t. y. jo įmonės, nedėjo, ką patvirtino ir pats teismo posėdžio metu, nurodęs, jog tai ieškovė turi jam siūlyti.

Vartotojų teisės ir pareigos suformuluotos GVTNTĮ 22 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalyse nurodant, kad vartotojai turi pareigą, nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui. Vartotojai taip pat privalo Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Vartotojai privalo informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių. Vartotojui per 10 darbo dienų neinformavus viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas informavimo pareigos nevykdymo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) pateiktu dokumento išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos pateiktu dokumento išrašu ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ir seniūnijų, turi teisę perskaičiuoti vartotojo viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokėtinas sumas už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti mokėjimo dokumentą ir jį pateikti vartotojui. Atlikto perskaičiavimo pagrindu parengtą mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos. Apmokėjimas neatleidžia vartotojo nuo tolesnio pareigos informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių vykdymo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (redakcija nuo 2015 m. spalio 23 d.), 35.8 punktu numatyta vandens tiekėjo pareiga –keisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir nuotekų apskaitos prietaisus, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi, naujais metrologiškai tvarkingais, pateikti metrologinei patikrai Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąraše, patvirtintame ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“, nurodytu periodiškumu. Tų pačių taisyklių 57 punkte nustatyta, kad atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui) (toliau – atlikti tam tikrus veiksmus), nuo atsisakymo įleisti dienos (atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui) suvartoto geriamojo vandens kiekis ir (ar) išleistų nuotekų kiekis vartotojams skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį (K) padauginus iš koeficiento 2, o abonentams skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą. Vartotojams ir abonentams motyvuotame rašte nurodoma, kad tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis bus skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo bute, esantis vandens apskaitos prietaisas buvo įrengtas 2013 m. liepos 16 d., kurio patikros galiojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.4-523 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų“ 6 sk 6.6 p., šešeri metai.

Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo, matyti, kad ieškovės atstovai jau 2018 m. kovo 7 d., nepateko į atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), palikdami pranešimą, jog per nustatytą terminą atsakovas turi susisiekti su ieškovės atstovais dėl galimybės patekti į atsakovo butą, tačiau per nustatytą terminą atsakovas su ieškovės atstovais nesusisiekė ir nesudarė galimybės patekti į butą iki šiol. Be to, 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė atsakovui išsiuntė registruotą pranešimą Nr. AP0007802. Aplinkybę, jog jis neįsileido vandens tiekėjo atstovų, patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, nurodęs jog jis tuo metu kai paskambino atstovas, nebuvo vietoje, be to, kadangi jau ieškovė kreipėsi į teismą, jis nemato jokio reikalo ieškovės atstovų įsileisti.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, kadangi atsakovas atsisakė įsileisti ieškovės atstovus, todėl vadovaujantis pirmiau minėtų Taisyklių 57 punktu suvartoto geriamo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis buvo skaičiuojamas nuo atsisakymo įleisti dienos (atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią vartotojas informavo, kad atsisako įleisti vandens tiekėjo įgaliotą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus arba praėjus 60 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško išsiuntimo), t. y. nuo 2018 m. birželio 10 d. apskaitomas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamo vandens kiekį padauginus iš koeficiento 2.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Nustatyta, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui paskaičiuota skola (pagal byloje pateiktą sąskaitų suvestinę laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) pagrįstai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovas nepaneigė skolos dydžio, nepateikė įrodymų, apie pilną ar tinkamą prievolės dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas, ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistina 151,83 Eur skola.

Vadovaujantis geriamo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 71 punktu, vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti, – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 4,44 Eur delspinigių priteisimo, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas, ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistini 4,44 Eur delspinigiai.

Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti įstatymu nustatytas palūkanas.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur (15,00 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. S. 151,83 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro, 83 ct) skolą, 4,44 Eur (keturių eurų, 44 ct) delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 156,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.