Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 7 metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punko a papunkčiu, bausmės pakeistos į griežtesnės bausmės rūšį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2008 m. liepos 17 d.

Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajai A. M. priteistas 293 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 15 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su šeimos nariu – žmona A. M. metu, Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), darže, esančiame netoli namų, tyčia du kartus dūrė peiliu A. M. į krūtinę, tuo padarydamas jai du kiauryminius durtinius - pjautinius krūtinės ląstos sužalojimus, kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, oro ir skysčio susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį A. M. nuteistas už tai, kad 1993 m. rudenį, dienos metu (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Jonavos miesto turguje, esančiame Turgaus gatvėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, įgijo nešaunamąjį ginklą – durklą, ir nuo įgijimo momento iki 2008 m. liepos 15 d. laikė jį jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol durklą įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir A. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį bei sušvelninti bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, A. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, o bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 1993 m. rudenį, dienos metu (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Jonavos miesto turguje, esančiame Turgaus gatvėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, įgijo nešaunamąjį ginklą – durklą, ir nuo įgijimo momento iki 2008 m. liepos 15 d. laikė jį jam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Aklių kaime, Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone, iki tol, kol durklą įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas. Nuo 2003-05-01 galiojanti Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalies redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tam, „kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą“. Kaip matosi, atsakomybė už neteisėtą nešaunamojo ginklo laikymą šioje teisės normoje nenumatyta, ji numatyta tik už tokio daikto neteisėtą įgijimą ir nešiojimą. Pastaruoju veiksmu – t. y. neteisėtu nešaunamojo ginklo nešiojimu A. M. nebuvo kaltinamas. Kaip nurodyta nuosprendyje, A. M. nešaunamąjį ginklą įgijo 1993 m. rudenį. Tuo laiku galiojusi senojo 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio redakcija, priimta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982-12-29 įsaku, numatė baudžiamąją atsakomybę už durklo, suomiškojo peilio ar kitokio nešaunamojo ginklo gaminimą, turint tikslą jį realizuoti, taip pat nešiojimą be atitinkamo leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai nešaunamojo ginklo nešiojimas yra susijęs su verslo ar tarnybos sąlygomis arba kai šis ginklas sudaro nacionalinio kostiumo priklausinį. Vėliau Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio redakcija buvo pakeista 1993 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. I-334 ir 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. I-551, tačiau ir juose atsakomybė už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą bei laikymą nenumatyta. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Todėl A. M. negali atsakyti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK už nešaunamojo ginklo įgijimą, padarytą 1993 m., kai už tai nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokia atsakomybė taip pat nenumatyta ir už nešaunamojo ginklo laikymą. Todėl A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Tai padarytina panaikinant nuosprendžio dalį kuria A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde tokio reikalavimo nebuvo, tačiau A. M. prašė švelninti nuosprendį. Išteisinimas pagal vieną iš dviejų kaltinimų nuteistojo padėtį lengvina, todėl apeliacinio skundo ribos minėtu išteisinimu nebus peržengtos, o Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje nurodytas baudžiamojo proceso tikslas – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas - suformuoja teismo pareigą panaikinti nuosprendžio dalį dėl nepagrįsto nuteisimo net ir tada, kai to apeliantas tiesiogiai ir neprašo.

Panaikinant nuosprendžio dalį dėl apelianto nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, naikintinas ir bausmių subendrinimas.

Likusi nuosprendžio dalis nekeičiama. A. M. už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką nubaustas 7 metams laisvės atėmimo. Šios teisės normos sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų, taigi, A. M. nubaustas sankcijos vidurkiui lygia bausme. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kurio pasekmės, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų nepraėjo iki šiol, į tai, kad A. M. nepaisant to, kad dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ir toliau girtauja (tai matyti iš nukentėjusiosios parodymų), į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ir nešvelnintina. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, o sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nenustatyta. Todėl apeliaciniame skunde minimas šeimos turtinės padėties pablogėjimas, kiek jis siejamas su nuteistojo negalėjimu dirbti ir padėti išlaikyti šeimą, artimiausiu metu vis tiek neišvengiamas, ir šeima bet kokiu atveju turės ieškoti būdų išvengti ar sušvelninti tos situacijos pasekmes. Todėl šeimos situacija, kurią sukėlė pats nuteistasis nusikalstamais veiksmais prieš kitą šeimos narį, negali nulemti švelnesnės bausmės skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Likusią nuosprendžio dalį, įskaitant ir A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, palikti nepakeistą.