- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-21191-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16277-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- Ingridai A, I. A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motinos A. S. paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), pratęsti pareiškėjai terminą motinos A. S. palikimui priimti. Nurodo, kad jos motina A. S. mirė 2016-01-04. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 18-tąjį notarų biurą, tačiau notaras paveldėjimo bylos neužvedė, nurodė, kad pareiškėja turi pateikti duomenis apie paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą. Pareiškėja jokių tai patvirtinančių oficialių dokumentų neturi. Pareiškėjos motina nuo 2007-01-03 buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pareiškėjos motina nuo 2013 metų vasario mėnesio, kai stipriai pablogėjo mamos sveikata, apsigyveno pas pareiškėją jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jos kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, pareiškėja rūpinosi motina, tačiau motinos sveikata nuolat blogėjo, ji nebesiorientavo aplinkoje. 2013-02-19 A. S. išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SPS Nr. 0133317, o nuo 2013-03-05 nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Šiuose dokumentuose bei išrašuose iš ligos istorijų nurodyta, kad pareiškėjos motinos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2015-12-01 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl motinos pripažinimo neveiksnia, tačiau motina mirė 2016-01-04, byla buvo nutraukta. Neturėdama dokumentų apie motinos paskutinę gyvenamąją vietą, pareiškėja negalėjo laiku kreipstis į notarą, todėl praleido trijų mėnesių terminą palikimo priėmimui. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, paaaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad ginčo dėl paveldėjimo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nėra. Papildomai paaiškino, kad duomenys apie A. S. faktinę gyvenamąją vietą yra nurodyti jos medicininiuose dokumentuose. Pareiškėja su broliu R. S. ryšių nepalaiko, tik kartais pabendrauja telefonu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime (45 b. l.) nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Į teismo posėdį neatvyko, byloje pateikti duoemnys patvirtinatys, kad suinteresuotam asmeniui neterminuotai nustatytas 80 procentų netektas darbingumas, jis gyvena Strūnos socialinės globos namuose (36-43 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėneisus prieš mirtį daugiausiai gyveno, palikėjo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 str. 2 d. 1 ir 2 p.).
Iš byloje pateiktų suinteresuoto asmens R. S. gimimo įrašo, pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimų nustatyta, kad A. S. buvo pareiškėjos I. A. Č. ir suinteresuoto asmens R. S. motina (9-11, 28 b. l.). A. S. mirė 2016-01-04 (8 b. l., 2016-01-05 mirties liudijimas Nr. 832572). Kauno miesto 18-asis notarų biuro 2016-07-27 pranešimas Nr. 74/2016 patvirtina, kad po A. S. mirties paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (12-15 b. l.). Kauno miesto Šančių seniūnijos 2016-02-03 pažymos Nr. (2016-47741-PD)-277 duomenimis A. S. nuo 2007-01-03 buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (18 b. l.). Kauno slaugos ligoninės 2015-04-28 – 2015-08-26 A. S. išraše iš ligos istorijos Nr. 60/2015 nurodyta, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). 2016-11-04 teismo posėdyje apklausta liudytoja S. B. patvirtino, kad A. S. buvo gulintis ligonis, gyveno pas pareiškėją pareiškėjos bute, pareiškėja mamą prižiūrėjo iki šios mirties 2016 metų sausį. Prijungtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1308-886/2016 dėl A. S. pripažinimo neveiksnia surinktuose rašytiniuose įrodymuose - išrašuose iš A. S. ligos istorijos (11-12, 43, 63 b. l.) – jos gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini).
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad pareiškėjos motinos A. S. paskutinė gyvenamoji vieta paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytina, kad A. S. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (CK 5.4 str. 2 d. 1 p.).
Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina A. S. nuo 2007-01-03 buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl jai 2016-01-04 mirus, pareiškėja negalėjo per tris mėnesius kreiptis į notarų biurą, kadangi neturėjo dokumento, patvirtinančio mirusiosios paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į išdėstytas ir pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas. Neturint dokumento, patvirtinančio mirusiosios paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, todėl pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.50, 5.57 str., CPK 178, 576 str.2d., 578 str.).
Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą (Savanorių pr. 247, Kaunas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso CPK 290-292 straipsniais, 444 str. 2 d. 8 p.,445 str., 448 starispniu, 576-578 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-01-04, paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta buvo (duomenys neskelbtini).
Pratęsti pareiškėjai Ingridai A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-01-04.
Pareiškėjai išaiškinti, kad ji turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą (Savanorių pr. 247, Kaunas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.