- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- 1-759-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05108-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- M. N.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2020 m. vasario 12 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta (nustatyta) galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kiekvieną mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui, bei 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.
2020 m. balandžio 22 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus viešųjų darbų bausmę;
3) Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, tarpusavyje subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. spalio 1 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis ir to paties teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir M. N. skirta (nustatyta) galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę; 2022 m. birželio 8 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, subendrinta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktais, atidėtas 3 metams, įpareigojus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); 2022 m. birželio 3 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. L., o būtent: 2023 m. vasario 4 d., apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis nukentėjusiajam V. L. į veido, galvos bei kitas kūno vietas, po ko jam nugriuvus ant žemės, spyrė daugybinius smūgius jam į įvairias jo kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus pasmakrėje, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, apatinio dešinės pusės II danties panirimą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog įvykis įvyko (2023 m.) vasario 4 d. Kai kaltinamasis gavo balso žinutes (iš nukentėjusiojo V. L.) vaikščiojo netoli PC „A.“. Su kaltinamuoju buvo R. V., draugė. Po to atvažiavo M. (J.) ir sutiko R. G.. Visi tiesiog vaikščiojo lauke. Vaikščiojo nuo 19.00 val. Atvažiavo iš (miesto) centro į pietinį. Tuo metu kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini) su mama. Kaltinamasis nežino, kokiu tikslu nuvyko į pietinę miesto dalį. Kaltinamasis nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės, santykiai buvo geri, leisdavo kartu laisvalaikį. Įvykio metu buvo apsipykę. Kaltinamojo teigimu, su nukentėjusiuoju buvo susipykę 2 mėnesius ir nebendravo. Būdavo, kad susirašydavo žinutėmis. Pasak kaltinamojo, iki (2023 m.) vasario 4 d. su nukentėjusiuoju nebendravo. Iki įvykio buvo susitikę, bet kaltinamasis nenorėjo bendrauti. Kaltinamasis (2023 m.) vasario 4 d. netikėtai gavo žinutę ir pats nebuvo nukentėjusiajam rašęs. Nukentėjusysis balso žinutėje pasakė: „Ei tu snarglį. Atvažiuok. „necenzūrinė raiška“.“ Kaltinamasis nežino, kodėl nukentėjusysis jam siuntė tokias žinutes. Kaltinamasis atrašė SMS žinutę nukentėjusiajam ir pasakė, kad atvažiuoja. Kaltinamasis buvo netoliese (nukentėjusiojo namų). Nuėjo į nukentėjusiojo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas nukentėjusįjį ėjo kaltinamasis, R. (G.), R. (V.), V., M. Kaltinamasis iki įvykio pas nukentėjusįjį yra buvęs ir žinojo, kad jis gyvena vienas. Kaltinamasis nuvykęs pas nukentėjusįjį, pamatė, kad šis namie ne vienas. Nukentėjusysis pažinojo kaltinamojo draugus su kuriais jis atėjo. Nukentėjusysis nelabai pažinojo tik M. ir V. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis iš jo buvo pavogęs pinigų, todėl susipyko. Kaltinamojo draugų ir nukentėjusiojo santykiai buvo normalūs. Kartu su kaltinamuoju atvykę asmenys konfliktuoti pagrindo neturėjo. Kaltinamasis atėjęs pas nukentėjusįjį pasibeldė į duris, o nukentėjusysis atidaręs duris kaltinamajam prieš veidą pamosikavo peiliu. Nežino, ar nukentėjusysis buvo išėjęs iš buto. Nukentėjusysis peilį laikė dešinėje rankoje. Peilis buvo virtuvinis, skirtas maisto gaminimui. Kaltinamasis neprisimena, kokio ilgio buvo peilio ašmenys, gal 6-7 cm. Nukentėjusysis kaltinamajam mosikavo peiliu ir norėjo įdurti, tačiau tikro dūrimo nebuvo. Peilis buvo gal per metrą nuo kaltinamojo. Kaltinamojo teigimu, jis peilio neišsigando ir pirmas trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis pametė peilį, kurį siekė paimti, bet R. peilį paėmė ir užmetė ant stogelio. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susimušė nukentėjusiojo buto koridoriuje. Nežino, ar jie buvo išėję į laiptinės koridorių. Kaltinamojo draugai laukė laiptinėje ir įvykį matė. R. konflikte nedalyvavo, tik stovėjo. Smūgius sudavė tik kaltinamasis. Muštynės vyko gal 5 minutes. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis pamosikavo peiliu ir bandė jam durti, bet jis (kaltinamasis) neišsigando ir jam trenkė vieną kartą į veidą, abu susikibo bei pradėjo ristis ant žemės. Kaltinamasis nežino, kiek ir kokių smūgių sudavė (nukentėjusiajam). Gali būti, kad sudavė iki 15 kartų, kojomis galėjo spirti 5 kartus. Nukentėjusiajam nugriuvus ir vėl atsistojus, kaltinamasis tęsė smūgius. Pasak kaltinamojo, daugybinius smūgius nukentėjusiajam į veidą ir kitas vietas sudavė tyčia, nesigindamas. Nežino, kaip į šį konfliktą reagavo draugai. Jie nebandė sustabdyti kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Pasak kaltinamojo, viskas pasibaigė tuo, kad abu pavargo ir atsistojo. Įvykio metu abu buvo blaivūs. Kaltinamasis gavo ne vieną smūgį iš nukentėjusiojo, tačiau jam pretenzijų neturi ir pareiškimo policijoje nerašė. Nematė nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, tačiau pripažįsta, kad jo veiksmais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam. Po muštynių kaltinamojo draugė iškvietė taksi ir jis išvyko namo. Policiją į įvykio vietą iškvietė nukentėjusiojo kaimynai, kurie norėjo nukentėjusįjį iškelti iš jo mamos socialinio būsto. Kaltinamasis apie pareiškimą sužinojo iš pačio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis tą pačią naktį pasakė, kad kaltinamasis turi sumokėti 1 500 eurų ir tada jis nerašys pareiškimo. Kaltinamasis prašė duoti laiko. Nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis yra „prisidirbęs“. Nukentėjusysis pinigų laukė 5 dienas ir nerašė pareiškimo. Anot kaltinamojo, jis nusiderėjo iki 1 200 eurų. Jeigu nukentėjusysis būtų palaukęs 2 valandas, tai būtų gavęs pinigus, bet jis jau buvo policijoje. Dabar kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai normalūs, abu susitaikė. Nukentėjusysis pretenzijų neturi. Kaltinamasis žalos jam neatlygino. Kaltinamasis iš karto atlygino apie 100 eurų žalą ligonių kasoms. Kaltinamojo teigimu, jis teistas ir yra Probuojamųjų asmenų sąraše. Yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kurias ir pats vartojo. Bausmės vykdymas buvo atidėtas. Šiuo metu stengiasi pasikeisti, vaikšto pas psichologus, nebevartoja narkotinių medžiagų, nori baigti mokyklą ir dirbti, kovoja su alkoholiu bei pradėjo gydymą nuo alkoholio. Keistis pradėjo po šio įvykio. Mano, kad teismas turėtų tikėti jo pasikeitimu. Gailisi ir nepateisina savo elgesio. Mano, kad smurto buvo galima išvengti, tačiau pasirinko netinkamą problemos sprendimo būdą.
3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
4. Nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2023 m. vasario 4 d., apie 21.40 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šis butas yra socialinis būstas, kurį (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė skyrė jo mamai. Kartu su juo namuose buvo D. S., kuris neseniai buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). D. S. gyvena kartu su juo. Tuo metu išgirdo beldimą į duris. Jis priėjo prie durų ir pro durų akutę pamatė, kad atėjo jo pažįstamas M. N., kurio daugiau jokių duomenų nežino. M. jo brolio buvęs klasiokas, todėl nutarė atidaryti buto duris. Kai atidarė duris, M. pasiūlė jam: „išeiti į lauką“, jis jam atsakė „eik „necenzūrinė raiška“. Dėl to tarp jų įvyko konfliktas. M. N. įėjo į jo buto koridorių, kartu su juo įėjo R. V., asmuo pravarde R., kartu su jais buvo dar 4-5 asmenys, kurių jis nepažinojo ir matė pirmą kartą gyvenime. Tarp vaikinų buvo viena mergina, kurią taip pat matė pirmą kartą. Jis jiems neleido įeiti, bet jie jo neklausė. Jis ir M. N. jau seniai konfliktuoja, nesutaria. Jis net nežino dėl ko iš tikrųjų jie pykstasi. Tiesiog vienas kitam nepatinka. Nežino dėl ko M. ir jo draugai atėjo pas jį, nes tuo metu jokio konflikto tarp jų nebuvo. Mano, kad jie atėjo pas jį į namus su tikslu jį sumušti. Iš karto įėjus į koridorių, jis su M. vienas kitam pasakė keletą necenzūrinių žodžių, po šių žodžių M. ir jam nepažįstamas asmuo, kurį matė pirmą kartą, pradėjo jį mušti kumščiais. Jis trenkė atgal. Prisimena, kad M. sudavė kelis smūgius. M. ir nepažįstamas asmuo kumščiais daugiausiai kartų trenkė nukentėjusiajam į veido bei galvos sritį. Nežino, kiek kartų ir kuris jam sudavė, nes viskas vyko labai greitai. Suduota jų rankos kumščiais buvo iki 15 kartų. Nukentėjusiojo teigimu, jį mušė dviese ir po patirtų smūgių jis nukrito ant žemės bei pajuto, kaip tie patys asmenys jį spardė kojomis į įvairias kūno sritis. Jie spyrė iki 10 kartų į įvairias kūno sritis. Asmuo, kurio jis nepažįsta ir jį mušė, buvo žemo ūgio, apsirengęs tamsiai, todėl jo neatpažintų sutikęs gatvėje. Nežino, ką tuo metu, kai buvo mušamas veikė kiti asmenys. Jis jų nematė, nes tuo metu buvo svarbiausia apsiginti. Kiek žino, D. S. tuo metu buvo namuose, virtuvėje. D. S. nukentėjusiajam sakė, kad prie jo (D.) buvo priėjęs asmuo pravarde „R.“, kurį žino iš matymo ir neleido D. išeiti iš virtuvės ir padėti. Asmenų buvo daug (buto) koridoriuje ir laiptinėje, todėl kaimynė išgirdo triukšmą ir iškvietė policiją. Kaimynė iškvietusi policiją gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, kitų kaimynės duomenų. Mano, kad M. išgirdęs, jog bus iškviesta policija, apie tai pranešė visiems savo draugams ir pažįstamiems, ir iš jo buto pasišalino. Daugiau jokie kiti pašaliniai asmenys įvykio nematė. Patirtą skausmą dešimties balų sistemoje vertina 5 balais. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas, kuris jį išvežė į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusiajam ligoninėje buvo nustatyti apatinės lūpos žaizda bei galvos sumušimas. Nukentėjusysis nebaigus apžiūros pasišalino iš ligoninės, nes atsibodo laukti gydytojų apžiūros. Nukentėjusiajam ligoninėje teko pralaukti apie 4 valandas. Grįžęs namo, pastebėjo, kad miegamojo kambaryje, kurioje stovėjo komoda, jos stalčiuje nebėra apie 300 eurų. Negali tiksliai įvardinti kokiomis kupiūromis buvo pinigai, bet daugiausiai buvo po 10 ir 20 eurų. Šiuos pinigus taupė ir buvo užsidirbęs atlikdamas pavienius darbus. Nežino, kada ir kas paėmė pinigus. Įtaria, kad pinigus galėjo paimti asmenys, kurie buvo jo namuose (1 t., b. l. 9-13).
5. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. nurodė, kad M. N. jį sumušė, nes su juo jau ilgą laiką pykosi. Prieš įvykį, tarp jų kilo konfliktas per „Messengerį“. Abu susipyko dėl to, kad M. jį apkaltino vagyste. Praėjus 10-30 minučių po konflikto „Messenger“ programoje, M. atvyko į jo namus ir jį sumušė. Po įvykio sužinojo, kad kitas jį sumušęs vaikinas buvo jo pažįstamo R. V. kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Nežino koks buto numeris. Apie tai jam pasakė R. ir M. Jis pats tiksliai įsidėmėjo tik jį mušusį M., nes jo veidą matė tiksliai, tačiau to kito mušusio vaikino veido neįsidėmėjo. Antro mušusio vaikino neatpažintų, nes tuo metu dengėsi veidą skarele, norėdamas apsisaugoti nuo smūgių. Antras vaikinas, kuris jį mušė, buvo užsidengęs veidą skarele, todėl jo veido nematė. Pasak nukentėjusiojo, jį įvykio metu mušė tik du asmenys, t. y. M. ir kitas jam iš matymo pažįstamas asmuo. Įvykio metu jo namuose buvo: R., kurio duomenų ir kontaktų neturi, mergina, kurios duomenų nežino, R. V., M. N. ir dar vienas vaikinas, kuris galimai jį mušė. Prieš ateinant minėtiems asmenims, nukentėjusiojo bute buvo D. S.. Kaip jam pasakojo D. S., tuo metu kai jį mušė, R. neleido jam išeiti iš virtuvės, kad D. S. nepadėtų jam apsiginti. Viskas įvyko labai greitai. Jeigu M. jo atsiprašytų ir atlygintų padarytą žalą, tai jam pretenzijų ir civilinio ieškinio nereikštų. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio metu buvo neblaivus, todėl neprisimena visų įvykio aplinkybių. Mano, kad galėjo būti, jog įvykio metu buvo trumpai praradęs sąmonę, nes protarpiais kai kurių detalių neprisimena. Dėl bute buvusių pinigų pretenzijų nereiškia, nes viską gerai apgalvojęs tiksliai neprisimena, ar ten buvo tie pinigai, kuriuos įvardijo pirmos apklausos metu, ar jų jau nebuvo, todėl nenori nieko nekaltai apkaltinti. Jeigu prisimins, kad pinigai tikrai buvo ir jie galėjo būti pavogti, jis kreipsis į policiją su pareiškimu (1 t., b. l. 17-20).
6. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. nurodė, kad įvykio metu jis galėjo susimaišyti nurodydamas, kad jį sumušė du asmenys. Viską gerai apgalvojęs bei nurimus emocijoms, prisimena, kad jį mušė tik M., kiti buvę asmenys tik stovėjo šalia. Įvykio metu buvo sumaištis. Įvykio metu, kai atidarė M. duris, pamatęs, kad jis su kitais asmenimis, išsigandęs pagriebė ant veidrodžio stalo buvusį nedidelį kišeninį, pilkos spalvos peiliuką. Peiliuką paėmė į savo ranką, bet nieko su juo niekam nepadarė. Nieko peiliuku nesužalojo ir niekam juo negrasino. Peiliuką paėmė, nes norėjo apsiginti, jeigu visi asmenys būtų jį užpuolę. Prisimena, kad jam laikant peiliuką, jis viso įvykio metu nebuvo išskleistas, bet gal kažkam galėjo pasirodyti, kad peilis buvo išskleistas. Tiksliai neprisimena, bet kažkuris iš M. draugų ar pats M., ranka išmušė peiliuką jam iš rankų. Nežino, kur po įvykio dingo peiliukas. Namuose peiliuko nerado. Kiek jam sakė M., tą peiliuką kažkas išmetė pro langą. Nukentėjusysis bandė surasti išmestą peiliuką, tačiau nerado. Toliau viskas vyko taip, kaip jau nurodė ankstesnėse apklausose, todėl pasilieka prie parodymų, kuriuos jau davė. Civilinio ieškinio nereikš. Pretenzijų M. dėl įvykio neturi, nes jis jo atsiprašė (1 t., b. l. 21-24).
7. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. vasario 4 d. buvo pas savo draugą V. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nelabai ką prisimena iš įvykio dienos. Neprisimena ką veikė pas draugą V. Mano, kad tą dieną „baliavojo“, gėrė alkoholinius gėrimus, nes dažniausiai tą ir veikia. Neprisimena kas vyko, nes neblaivus sėdėjo virtuvėje. Nematė kas įvyko tarp V. ir kito asmens tą dieną. Nesikišo (į konfliktą). Neprisimena, kad įvykio dieną pas V. būtų atėję kažkokie asmenys (1 t., b. l. 116-118).
8. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. vasario 4 d. vakare, tikslaus laiko nežino, jis su savo draugais, t. y. M., R., V. ir M. buvo pietiniame (duomenys neskelbtini) miesto rajone netoli PC „A.“. Jie vaikščiojo ir leido kartu laiką. Jis buvo blaivus. Girdėjo, kad kitas jo draugas V. L., atsiuntė per „Messengerį“ balso žinutę draugui M., sakydamas, kad: „necenzūrinė raiška“ ar kažką panašiai. Žinutėje buvo keiksmažodžiai. M. klausė V., kodėl pastarasis jį taip koneveikia. Tuomet V. atsiuntė balso žinutę, kurioje sakė kažką panašaus į: „atvažiuok snargly, išsiaiškinsim“. Tuomet M. pasiūlė visiems nuvažiuoti iki V. ir išsiaiškinti kodėl V. siuntinėja tokius pranešimus. 2023 m. vasario 4 d., galėjo būti apie 21.00 - 22.00 val., tikslaus laiko nežino, jie visi kartu, t. y. visi tie patys asmenys, kurie prieš tai leido laiką, nuėjo pas V. adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena V. buto numerio, tačiau žino kaip ten nueiti. Nuėjus pas V., M. pabeldė į buto duris. V. sakė: „nu tai ką tu, kas yra“. M. klausė V., kodėl jis jį siuntinėja, kas jam yra. Tuomet V. pradarė buto duris ir išsitraukė iš už rankovės peilį. V. rankoje laikydamas peilį sakė: „ateik čia“. Tuomet M. sudavė smūgį V. į jo viršutinę kūno dalį. Po smūgio V. susvirduliavo ir jam iš rankų iškrito peilis. Liudytojas paėmė nuo žemės V. numestą peilį ir nubėgęs į laiptinę tą peilį užmetė ant kažkurios laiptinės stogelio. Nematė, kur tiksliai tas peilis nukrito. Prieš jam išbėgant iš buto, matė, kad M. ir V. jau buvo pradėję muštis tarpusavyje. Jam grįžus atgal prie buto, jis į butą nėjo, stovėjo laiptinėje ir viską matė, nes tuo metu buvo praviros buto durys. Matė, kad M. ir V. toliau ritosi, mušėsi tarpusavyje. Kiek matė, M. tikrai sudavė vieną smūgį kumščiu V. į jo kūną, o po to jie ritosi, todėl tikslių veiksmų, kas ir kaip ten vyko ir kiek smūgių jie vienas kitam sudavė, negali įvardinti. M. ir V. abu buvo ant žemės, bandė vienas kitam suduoti smūgius. Neprisimena, kad M. ar V. būtų įspyrę vienas kitam. Matė, kad V. mušė tik M. Pats liudytojas tikrai jokio smurto V. atžvilgiu nenaudojo. Nežino, kodėl V. nurodė, jog jį mušė du asmenys. Liudytojo teigimu, prie V. buto nuėjo tik jis, M., V. ir R., o M. liko stovėti ir rūkyti prie laiptinės. M. pas V. nėjo, todėl jo sumušti tikrai negalėjo. Vėliau V. ir M. kažkaip išsiskyrė. Liudytojas išsikvietė taksi ir išvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad po įvykio būtų kalbėjęs su V. ar jo mama ir sakęs, kad neva jį sumušė M. ir jo kaimynas. Jo pažįstamas M. gyvena pietiniame miesto rajone, o ne šalia jo. Liudytojo teigimu, iš įvykio metu buvusių asmenų arčiausiai jo gyvena M. (1 t., b. l. 98-101).
9. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. vasario 4 d. vakare, lauke susitiko su savo draugais, t. y. M., R., buvo kažkokia panelė, kurios duomenų nežino. Jie buvo keturiese pietiniame (duomenys neskelbtini) miesto rajone, netoli „r.“, PC „A.“. Jie nieko neveikė, tiesiog vaikščiojo. Prisimena, kad alkoholio nevartojo. M. ir M. kažkoks draugas, kurio jis nepažįsta, pradėjo ginčytis per balso įrašus. Liudytojas nesiklausė ginčo, nes jam nebuvo aktualu. Vėliau jie nuėjo pas tą M. draugą, su kuriuo jis ginčijosi. Liudytojas buvo prie laukinių durų, tarpduryje, todėl kas ten vyko, tikrai nežino. Girdėjo, kad ten įvyko susistumdymas, o ne baisios muštynės. Liudytojas nesupranta, kodėl apskritai jį įkišo į įvykį, nes tikrai nei pirštu nepalietė to M. draugo. Žino, kad su juo (V. L.) susistumdė tik M. Liudytojas netiki, kad jį (V. L.) ten kas sumušė. Liudytojas nematė to M. draugo. Jie ten buvo kokias 5-10 minučių, o vėliau išvyko namo. Liudytojo teigimu, šis įvykis jam buvo neaktualus, todėl kas ten toliau vyko nepamena ir neturi ko papasakoti (1 t., b. l. 104-107).
10. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. vasario pradžioje, tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti vasario 4 d. vakare, lauke, pietiniame (duomenys neskelbtini) miesto rajone, susitiko su savo draugais, t. y. M. N. ir R. V.. Buvo dar viena mergina bei dar vienas vaikinas, kurių jis nepažįsta. Jis juos tik yra matęs (duomenys neskelbtini), bet nei vardų, nei pavardžių nežino. Jie vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miesto pietinę dalį. Liudytojas girdėjo, kad M. kitas pažįstamas V. L., atsiuntė balso žinutę, kurią M. garsiai paleido per telefoną. Liudytojas girdėjo, kad V. M. vadino įvairiais negražiais žodžiais, siūlė jam ateiti į jo namus. Mano, V. specialiai norėjo išprovokuoti M., nes M. ir taip jau turėjo reikalų su policija. Jie visi pasikalbėjo, svarstė ar reikia eiti pas V. Galiausiai nuėjo į V. namus. Nežino tikslaus adreso, tačiau kažkur netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiaip jis žinotų, kaip nueiti pas V. Kai nuėjo pas V., lauke buvo tamsu, galėjo būti apie 20.00 - 21.00 val. Kai nuėjo pas V., paskambino durų skambučiu. Neprisimena, kuris iš jų skambino į V. buto duris. Pamena, kad buto duris atidarė V., kurio akys buvo stačios, todėl pagalvojo, kad gali būti kažko pavartojęs. Matė, kad, kai V. atidarė buto duris, rankose laikė kažkokį daiktą, bet ar ten buvo peilis, tiksliai nematė. Pamena, kad M. ir V. kažką vienas kitam pasakė. V. pasakė kažką panašaus į: „ką tu čia „necenzūrinė raiška“ atėjęs“, o M. atsakė kažką panašaus: „ką tu „necenzūrinė raiška“ pats kalbi“. Vėliau V. ar M., kažkuris norėjo suduoti vienas kitam smūgius. Pamena, kad M. trenkė V. į veidą. Po kiek laiko matė, kad V. sudavė M. atgal, tačiau nematė kur pataikė. Viskas vyko labai greitai. Liudytojas tiksliai neprisimena, bet įvykio metu M. ar kitas draugas atėmė peilį ar kažkokį kitą daiktą, kurį turėjo V.. Kiek žino, vėliau kažkas išmetė tą daiktą pro daugiabučio namo langą ar per laiptinės stogiuką. Nežino, kas išmetė, bet girdėjo, kad kažkas pasakė, kad išmetė peilį. V. ir M. mušėsi. V. dar sakė, kad jiems bus blogai, tačiau jis tokių jo kalbų nepriėmė kaip realių grasinimų, greičiau kaip girto žmogaus kalbas. Įvykio metu M. ir V. buvo nugriuvę ant žemės. Buvo sunku suprasti, kuris kuriam ką darė. Neprisimena, ar kiti kišosi tarp M. ir V. Nepamena, ką M. ir V. kalbėjosi kai ritosi. Kai V. atsistojo, jie pasakė: „einam „necenzūrinė raiška“ nuo to durnelio“, ir tuomet visi išėjo lauk. Viskas vyko bute, bet buto durys buvo praviros. Liudytojas nepastebėjo, kad būtų išėję kaimynai. Liudytojas į įvykį nesikišo, nebandė ginti nei vieno. Nematė reikalo kištis, nes jie dviese aiškinosi savo santykius. Kai išėjo iš V. namų, M. labai greitai nuo jų atsiskyrė. Nežino, kur nuėjo M. Liudytojas, nepažįstama mergina ir vaikinas bei R. dar pavaikščiojo po miestą. Prie jų buvo privažiavę pareigūnai, kurie klausė kur jie buvo. Pareigūnams atsakė, kad vaikščiojo po miestą. Kiek žino, po įvykio M. ir V. bendravo. Liudytojas iš jų kalbų suprato, kad jie nori susitaikyti. Nežino, ko M. ir V. pykosi (1 t., b. l. 121-124).
11. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, t. y. šalia esančiame bute, gyvena kaimynai, kurių duomenų nežino. Žino, kad šalia gyvena moteris su sūnumi. 2023 m. vasario 4 d., apie 22.30 val., išgirdo didelį triukšmą bute Nr. 17. Triukšmas buvo toks, lyg būtų buvę stumdomi baldai, trankoma ir spardoma į sieną arba lyg žmogaus kūnas atsitrenktų į sieną, taip pat atrodė, kad ten yra labai daug žmonių. Ten labiau vyko veiksmas be žodžių, o maždaug po 5 -7 minučių veiksmas persikėlė į daugiabučio laiptinę. Žiūrėdama pro buto durų akutę, ji pamatė, kad buto Nr. 17 durys atviros, matėsi, kad žmonių buvo tiek bute Nr. 17, tiek laiptinėje. Matė, kad vienas vaikinas stovėjo šalia jos buto durų, o po to matė, kad buvo 4-5 žmonės, kurie mušėsi tarpusavyje. Negali nurodyti, kaip buvo mušamas jos kaimynas, nes jie buvo vienas šalia kito, vyko grumtynės, kurių metu sunku buvo įžvelgti žmonių veidus. Tikrai neatpažintų asmenų, kurie mušėsi. Taip pat buvo mergina, kuri šaukė: „M., dabar tikrai iškvies policiją, einam“. Mergina bandė jį (M.) tempti iš muštynių. Minėti asmenys dar kurį laiką mušėsi, o ji tai matydama iš karto iškvietė pareigūnus. Po įvykio viena kaimynė vardu R. sakė, kad ji matė nubėgančius 4 ar 5 asmenis prieš atvykstant policijos pareigūnams. Liudytoja nematė, kaip minėti asmenys pasišalino, tik girdėjo, kad jie nubėgo laiptais į apačią. Liudytojos teigimu, pas minėtus kaimynus bute Nr. 17 dažnai vyksta konfliktai, triukšmas, dažnai ateina svetimi asmenys (1 t., b. l. 92-95).
12. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 4 d. vakare, galėjo būti apie 21.00 - 22.00 val., tikslaus laiko nepasakys, būdama namuose išgirdo bildesį sklindantį iš laiptinės. Ji suprato, kad triukšmas galimai sklinda iš buto Nr. 17, nes tai vyksta ne pirmą kartą. Bute Nr. 17 gyvena neturtingas, asocialus kaimynas. Priėjusi prie savo buto durų, pro akutę pamatė, kad laiptinėje prieš butą Nr. 17, buvo daug asmenų. Nesimatė, kas vyko bute Nr. 17, nes butas yra vidurinis. Asmenys buvę laiptinėje buvo jauno amžiaus. Liudytojos manymu, asmenims ne daugiau 25 m., tarp asmenų buvo mergina. Vienas iš vaikinų vilkėjo striukę su oranžinės spalvos detalėmis. Kiek matė, minėtas asmuo, kuris vilkėjo striukę su oranžinės spalvos detalėmis, buvo vienas iš agresyviausiai nusiteikusių asmenų, kuris galimai ir buvo muštynių dalyvis. Muštynės vyko bute Nr. 17 ir laiptinėje. Asmenys vienas kitą tampė, buvo susikabinę, todėl kas ir ką kuriam padarė, net nesimatė. Matė, kad mergina bandė išskirti tuos du besimušusius asmenis. Kiek matė kiti asmenys tiesiog stovėjo, gal irgi bandė skirti, bet tiksliai neprisimena. Liudytoja matė, kad mušėsi tik du vaikinai. Iš viso laiptinėje galėjo būti 5-6 asmenys. Liudytoja praėjus kelioms sekundėms atidarė savo buto duris ir sušuko: „arba jūs baigiat, arba kviečia policiją“. Asmenys į jos žodžius nieko neatsakė, tik mergina sušuko: „juk sakė, kad iškvies policiją“, o ji pati iš karto uždarė savo buto duris, dar spėjo pamatyti, kad visi asmenys suėjo į butą Nr. 17. Liudytoja stebėdama pro durų akutę matė, kad praėjus kelioms sekundėms 5-6 asmenys, tiksliai nepasakys kiek, išėjo vėl į lauką. Buvo susikibę du asmenys, kurie vėl mušėsi dviese. Liudytoja suprato, kad su tuo vaikinu, vilkėjusiu striukę su oranžinės spalvos detalėmis, galimai mušėsi jos kaimynas iš buto Nr. 17, kurio duomenų nežino. Liudytoja negali įvardinti, kuris kuriam atliko kokius konkrečiai veiksmus, nes vyko grumtynės, muštynės. Matė, kad vaikinai mušėsi rankomis. Liudytojos teigimu, vaikinas, vilkėjęs striukę su oranžinės spalvos detalėmis, sudavė kitam vaikinui daugiau smūgių ir buvo už jį agresyvesnis. Liudytoja paprašė savo draugės, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Draugė surinko policijos numerį iš savo telefono, bet telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais kalbėjo liudytoja. Kalbėdama telefonu, liudytoja toliau stebėjo visą situaciją pro durų akutę. Matė, kad visi 5-6 asmenys pasišalino išėjimo link į lauką. Kiek matė, mergina buvusi kartu su jais, bandė vaikiną, vilkėjusį striukę su oranžinės spalvos detalėmis, laikyti, kad jis neitų atgal į butą Nr. 17. Pasak liudytojos, nei vienas iš asmenų atgal negrįžo. Liudytoja policijos pareigūnams nurodė, kad asmenys šalinasi ir eina parduotuvės „I.“ link. Visas įvykis truko apie 10-15 minučių. Paskutiniu metu, t. y. apie kelis mėnesius, pas minėtą kaimyną į butą Nr. 17 ateina įvairūs nepažįstami jauno amžiaus asmenys (1 t., b. l. 110-113).
13. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal V. L. 2023 m. kovo 2 d. pareiškimą, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. vasario 4 d., apie 21.40 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo M. N., R. V. ir dar 5-6 asmenys, kurių jis nepažįsta. Tarp jų su M. N. įvyko konfliktas, kurio metu jis kartu su vienu iš jam nepažįstamų asmenų sumušė jį. Jam buvo suduota kumščiais iki 15 kartų bei buvo spardomas kojomis iki 10 kartų į įvairias kūno sritis. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas bei policija. Greitoji medicinos pagalba išvežė jį į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas apatinės lūpos žaizdos, galvos sumušimas. Iš ligoninės pasišalino nebaigus apžiūros. Prašė nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį nurodė pareikšiantis vėliau (1 t., b. l. 9-13).
14. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0123000066580) nurodyta, jog 2023 m. vasario 4 d. 21.42 val. buvo gautas L. G. pranešimas, jog pirmo aukšto laiptinėje mušasi apie 10 asmenų. GMP poreikis neaiškus. 21.45 val. gautas neprisistačiusios moters pranešimas, kad bute ir koridoriuje vyksta muštynės, susirinkusi didelė kompanija. GMP poreikis neaiškus. Taip pat 6.36 val. iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad 22.16 val. GMP atvežtas neblaivus (0,84 promilių) V. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris dėl apatinės lūpos žaizdos, galvos sumušimo, pasišalino iš ligoninės nebaigus apžiūros. Aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 25-27).
15. Greitosios medicinos pagalbos 2023 m. vasario 4 d. kvietimo kortelėje rašoma, kad 2023 m. vasario 4 d. 22.00 val., atvykus pagal pranešimą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), V. L. nustatyta preliminari diagnozė – burnos žaizda, sritis nepatikslinta. Srityje „Kita“ nurodyta, kad V. L. teigė, jog buvo sumuštas, skauda ir svaigsta galva, kraujuoja iš lūpų ir dantenų, skauda dantis.
16. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto S. S. 2023 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo ROIK: 0123000066580“ nurodyta, jog 2023 m. vasario 4 d. 21.45 val., patruliuojant su Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu S. P., nustatytame maršrute, šaukiniu „S-1901“ iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje mušasi apie 10 asmenų. GMP poreikis neaiškus. Kaimynai sakė iš buto Nr. 17. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko R. M., kuri paaiškino, kad išgirdo muštynių garsus laiptinėje ir priėjusi prie durų pamatė apie šešis jaunuolius, kurie išbėgo iš buto Nr. 17 ir nubėgo PC „I.“ link. Pabeldus į buto Nr. 17 duris, jas atidarė vyras, kaip vėliau paaiškėjo V. L., kuriam nustatytas 0,87 promilių neblaivumas. V. L. paaiškino, kad pas jį atėjo iš matymo pažįstami asmenys, todėl jiems atidarė duris. Įėję asmenys į butą ir nieko nesakę jį sumušė. Kiek jų buvo nematė, tačiau kartu su jais buvo mergina. Vienas iš asmenų buvo M. N., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes atvykę GMP darbuotojai išsivežė V. L. į ligoninę. Bute buvo D. S., kuriam nustatytas 0,95 promilių neblaivumas. D. S. gyvena tame pačiame bute, nes yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini). D. S. paaiškino, kad nežino, kodėl atėję draugo pažįstami jį sumušė. Jis nepažįsta tų atėjusių asmenų ir pats nenukentėjo. Susisiekus su ekipažo „S-1903“ pareigūnais, šie paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pastebėjo jaunuolius, t. y. R. V., M. J. ir V. V., kurie apie įvykį nieko nepaaiškino. Dar keli asmenys buvę kartu pabėgo. Įvykis filmuotas (1 t., b. l. 125).
17. Apžiūros 2023 m. vasario 4 d. protokolo su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje nieko nepaimta (1 t., b. l. 36-41).
18. Asmens apžiūros 2023 m. vasario 9 d. protokole užfiksuota V. L. kūno apžiūra. Ant V. L. veido, kaktos kairės pusės matomi poodinė kraujosruva, paraudimas; ant dešinės rankos žasto vidinės pusės matomi poodinė kraujosruva, mėlynė; ant dešinės kojos kelio matoma kraujosruva pasidengusi šašu; ant dešinio šono, nugaros pusėje matomi nubrozdinimai pasidengę šašais ir poodinė kraujosruva. Daugiau ant V. L. kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 42-49).
19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad V. L. nustatyta: odos nubrozdinimai pasmakrėje, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje klubinėje srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, apatinio dešinės pusės II danties panirimas. V. L. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. V. L. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje klubinėje srityje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Odos nubrozdinimai dešinėje klubinėje srityje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje klubinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). V. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. V. L. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, V. L. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vien momentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 59-60).
20. Kitų objektų apžiūros 2023 m. kovo 6 d. protokole užfiksuoti liudytojos R. B. ir kaimynės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų apie muštynes adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 28-31).
21. Kitų objektų apžiūros 2023 m. kovo 29 d. protokole užfiksuota pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, kur bendrauta su nukentėjusiuoju, liudytojomis, apžiūra (1 t., b. l. 33–35).
Motyvuojamoji dalis
22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
23. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. N. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog 2023 m. vasario 4 d. rankomis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam V. L. į veido, galvos bei kitas kūno vietas, taip pat V. L. nugriuvus spyrė daugybinius smūgius jam į įvairias jo kūno vietas, dėl ko jam padarė odos nubrozdinimus pasmakrėje, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, apatinio dešinės pusės II danties panirimą, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti. M. N. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusįjį ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. M. N. smurtiniai veiksmai V. L. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
24. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
25. Kaltinamasis M. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau keturis kartus teistas už skirtingo pobūdžio nusikaltimus, daugiausia – už nusikaltimus viešajai tvarkai. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirta tarpusavyje subendrinta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); 2022 m. birželio 3 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (1 t. b. l. 168-175). M. N. dalyvavo elgesio pataisos programoje, kurios metu gavo psichologinę pagalbą. Kadangi M. N. piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nustatyti keturi pažeidimai dėl teismo skirtos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo, todėl Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius ne kartą kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su teikimais dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau teismas pateiktų teikimų netenkino (1 t., b. l. 186; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi M. N. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) – papildė įpareigojimu – gydytis priklausomybės ligas, ir įpareigojo ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateikti jo elgesį kontroliuojančiai probacijos tarnybai dokumentus apie jam taikomas priemones, jei buvo skirti medikamentai – dokumentus, kad įsigijo juos, apie priklausomybės ligų gydymo eigą ir pokyčius (rezultatus) (informacinės teismų sistemos Liteko duomenys). 2018 – 2021 m. M. N. administracine tvarka baustas aštuonis kartus, iš kurių penkis – už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje ir už alkoholio vartojimą neturint 20 m. Paskirtas baudas sumokėjo (1 t., b. l. 176-183). Byloje esančiais Užimtumo tarnybos duomenimis, M. N. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 16 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 167). Sodros duomenų išrašo duomenimis, M. N. nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2022 m. spalio 11 d. turi oficialaus darbo stažo (1 t., b. l. 166). Nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (2 t., b. l. 71), nuosprendžio priėmimo metu jokios veiklos nevykdo, yra nedirbantis. M. N. 2023 m. liepos 21 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) krizių centrą dėl psichologo ir teisininko konsultacijų. Įvyko keturi kontaktai (konsultanto, psichologo ir teisininko). M. N. suvokia situaciją, pripažįsta, kad jam reikia keistis bei gydytis priklausomybes, keisti savo draugus, prisiimti atsakomybę už savo poelgius, siekia valdyti savo emocijas (2 t., b. l. 70). 2023 m. gegužės 22 d. M. N. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl noro gydytis priklausomybę alkoholiui. Nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 53-57). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., b. l. 73). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kaltinamojo gynėjas teismui nurodė, jog jo ginamojo nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusysis, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 d.).
26. Įvertinus anksčiau (25 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais atlikęs skirtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių vykdymas dažniausiai buvo atidėtas, šį – penktą kartą nusikalto neatlikęs pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, paskyrus įpareigojimus. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei pusmečiui po to, kai 2022 m. birželio 6 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui.
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
28. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėnesius). Minimalus tos bausmės rūšies dydis parinktinas įvertinus kaltinamojo asmenybę (teisiamas penktą kartą, vėl nusikalto praėjus vos 8 mėnesiams prasidėjus probacijos laikotarpiui) ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas, nežymus sveikatos sutrikdymas pažįstamam asmeniui sukeltas asmeninio konflikto metu).
29. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
30. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamojo M. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis teisiamas penktą kartą, tačiau pirmuosius tris kartus teistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu, yra jauno amžiaus. Iš Probacijos tarnybos pranešimo matyti, jog paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus ir bendrąsias probuojamojo pareigas jis vykdo iš dalies, t. y. dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą, tačiau nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 192). Nors į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo jau buvo kreiptasi keturis kartus (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), tačiau Probacijos tarnybos teikimai netenkinti. Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi M. N. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) – papildė įpareigojimu – gydytis priklausomybės ligas, ir jį įpareigojo ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateikti jo elgesį kontroliuojančiai probacijos tarnybai dokumentus apie jam taikomas priemones, jei buvo skirti medikamentai – dokumentus, kad įsigijo juos, apie priklausomybės ligų gydymo eigą ir pokyčius (rezultatus), kurį kaltinamasis vykdo. M. N. 2023 m. liepos 21 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) krizių centrą dėl psichologo ir teisininko konsultacijų. IBPS duomenimis jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Šioje byloje nukentėjusysis kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi, kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir duomenis, labai tikėtina, jog asmuo pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, suprato jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto reikšmę ir vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, papildytus to paties teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo, tokiu būdu dar kartą suteikus kaltinamajam galimybę pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutą teismas kaltinamojo atžvilgiu taiko atsižvelgdamas ir į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, padarytą žalą, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus M. N. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą kone maksimaliam terminui ir paskyrus jam įpareigojimus/draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.
31. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį (1 t., b. l. 160-163).
32. Civilinio ieškinio byloje nėra.
33. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
34. Proceso išlaidų byloje nėra.
35. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. N. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės minimalią dalį – 3 (tris) mėnesius, ir skirti M. N. galutinę 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį)
6) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, pridėtą prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.