Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Byla Nr. ATP-483-582/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1378-825/2013Nutarimas · 2013-03-20Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-483-582/2013Nutartis · 2013-05-22Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-460-358/2015Nutartis · 2015-01-14Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
ATP-483-582/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00960-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-483-582/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00960-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. S. surašytas už tai, kad jis 2013 m. vasario 1 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Be to, eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 litų bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

M. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad įvykio metu nors ir suprato, kad jo transporto priemonė yra atsirėmusi į kitą transporto priemonę, išlipęs apžiūrėjo, tačiau nematė jokių apgadinimų, kiek palūkėjęs ir nesant šalia šios transporto priemonės savininko, patraukė savo transporto priemonę į šalį. Laukė ateinančio transporto priemonės savininko, bet niekas nepriėjo. Nesant transporto savininko, neturėjo galimybės atsiklausti, ar jis turi pretenzijų, nusirašė transporto priemonės duomenis ir nusprendė vėliau jo ieškoti. Tik sekmadienio popietę, nors ieškojo ir penktadienio pavakaryje bei šeštadienį, pavyko rasti automobilio savininkę, kuri paaiškino, kad dėl įvykio jau kreipėsi į policiją, nes penktadienį prie savo automobilio rado raštelį, kuriame nurodyta, kad į jos transporto priemonę atsitrenkė „Peugeot 206“ ir nuvažiavo. Jis kartu su nukentėjusiąja J. L. nuvyko į policiją, kur jie surašė rašytinius paaiškinimus, buvo atliktos automobilių fotonuotraukos, fiksuoti apgadinimai, užpildė žalos atlyginimo lapus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą, apelianto ir byloje dalyvaujančių liudytojų paaiškinimus, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Anot apelianto, jo veiksmuose nebuvo jokių tyčinių veiksmų pabėgti, jį matė kiti žmonės, taip pat ir liudytojas G. K.. Apeliantas pripažįsta, kad vėliau, atidžiai apžiūrėjęs transporto priemones, pamatė įbrėžimus, tačiau jie nežymūs, jų iškart po įvykio jis nematė, nors ir apžiūrėjo abi transporto priemones. Fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimai yra ryškesni nei tikrovėje, o ir pati nukentėjusioji paaiškino, kad tik liudytojui G. K. palikus raštelį ji ėmė atidžiau apžiūrinėti savo transporto priemonę. Be to, apeliantas nurodo, kad jis atlygino padarytą žalą, neturėjo piktybiškumo pabėgti ir pasislėpti nuo atsakomybės. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, t.y. vairavimas tiesiogiai susijęs su jo pareigomis. Netekęs pajamų neišgalės savęs išlaikyti, neturės lėšų sumokėti baudą. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas piniginės baudos dydį, turėjo sumažinti ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda yra per didelė, neadekvati padarytam pažeidimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos l.e. viršininko pareigas prašo M. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad administracinė nuobauda jam paskirta teisingai ir pagrįstai. Apeliantas pagal KET 234 p. reikalavimus privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai. M. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. patrauktas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. S. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliantas neginčija apylinkės teismo sprendimo dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo inkriminavimo, jis nesutinka su ATPK 130 str. 1 d. pažeidimu, teigia, kad nepastebėjo jokių kitos transporto priemonės apgadinimų ir nesulaukęs savininko pasitraukė, nusprendęs jį susirasti vėliau. Tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad M. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Šioje byloje nustatyta, kad M. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Jis suvokė, kad įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir, žinodamas ir suprasdamas, kad tokiu būdu padarė turtinę žalą, jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais bei privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Tai, kad jis nepranešė policijos pareigūnams apie įvykį, laikytina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pažeidėjas nesielgė pakankamai rūpestingai, nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, dėl ko administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. jis patrauktas pagrįstai. Be to, jis nenurodė, kad ėmėsi priemonių po įvykio pranešti apie įvykį, pasinaudodamas telefonu ar nuvykdamas į artimiausią policijos komisariatą, kas yra pakankamas pagrindas jį pripažinti kaltu, padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą. Įvertinus liudytojų G. K., J. L. parodymus, ir juo labiau jo paties parodymus, kad savo automobilio dešiniu galiniu kampu atsirėmė į kito automobilio dešinės pusės priekines dureles, po įvykio kalbėjosi su liudytoju G. K., ir su apgadintojo automobilio savininke J. L., nelieka jokių abejonių, kad M. S. suprato apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto paaiškinimą, kad apgadinimai buvo nežymūs, kadangi iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tokio pobūdžio nepastebėti net ir esant prastam orui ar tamsiam paros metui neįmanoma (b. l. 4-6). Be to, liudytojas G. K. perspėjo pažeidėją, kad šis nepasišalintų iš eismo įvykio vietos, tačiau jis į perspėjimą nesureagavo. Daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai M. S. pripažino kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, netekęs pajamų, neišgalės savęs išlaikyti, neturės lėšų sumokėti baudą. Apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda yra per didelė, neadekvati padarytam pažeidimui.

Pirmosios instancijos teismas nuobaudas M. S. už jo padarytus pažeidimus paskyrė teisingai, pagal abu ATPK straipsnius jam paskirtos minimalios nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. M. S. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodytos kitos aplinkybės (tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe) susiformavusioje teismų praktikoje nėra laikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Tad, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisėjas konstatuoja, kad M. S. paskirta minimali administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas