- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- AS-381-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00101-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo nario P
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Č. pareiškimą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Č. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams padavė pareiškimą, prašydamas ištirti, ar Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. B1-65 patvirtintų Molėtų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1, 75.1.1, 75.1.2, 75.2, 75.2.1, 75.3, 75.3.1, 75.3.2, 75.4 punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 989 ,,Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas ištirti Molėtų rajono savivaldybės sprendimas priskiriamas norminiam administraciniam aktui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalis numato Seimo nario teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, tačiau pareiškėjas šia teise turi naudotis laikydamasis pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą padavimui nustatytų taisyklių ir pareiškimą suformuluoti taip, kad jį būtų galima išnagrinėti ABTĮ 112–119 straipsniuose numatyta specialia tvarka.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė aprašytų reikalavimų, keliamų abstraktus pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turiniui, pareiškime įvardydamas, kad Taisyklių VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1, 75.1.1, 75.1.2, 75.2, 75.2.1, 75.3, 75.3.1, 75.3.2, 75.4 punktai prieštarauja Įstatymui ir Aprašui, tačiau pareiškime pasisakydamas tik dėl Taisyklių 75.1.1 ir 75.3.1 punktų. Nurodydamas Taisyklių 75.1.1 ir 75.3.1 punktų prieštaravimą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, pareiškėjas iš esmės apsiriboja Taisyklių 75.1.1, 75.3.1 punktų turinio ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų, 35 straipsnio 6, 8, 10 punktų turinio aprašymu bei teiginiais, kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytos tokios pareigos individualiems nuotekų tvarkytojams, kokios numatytos Taisyklių 75.1.1 punkte, kad Taisyklų 75.3.1 punktas prieštarauja Įstatymo 35 straipsnyje nustatytai atsiskaitymo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkai. Pareiškėjas taip pat aprašo Įstatymo 35 straipsnio 6 punkto ir Aprašo 19 punkto turinį bei teigia, kad Įstatymo ir Aprašo nuostatos, reglamentuojančios asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, veiklą, nėra perkeltos į Taisykles. Dėl kitų pareiškime įvardintų Taisyklių punktų, kurių teisėtumą prašoma tirti pareiškime, iš viso nepasisakoma. Be to, pareiškime deklaratyviai bei teisiškai neargumentuojant teigiama, kad Taisyklės prieštarauja ir kitiems teisės aktams, tokiems kaip Viešojo administravimo įstatymas bei bendriesiems teisės principams. Taigi, iš pareiškimo negalima nustatyti kokioms konkrečioms Įstatymo ir Aprašo nuostatoms prieštarauja prašomi tirti administracinio teisės akto punktai ir kaip prieštarauja, ar pagal normų turinį, ar pagal reguliavimo apimtį ir pan. Konkretūs pareiškėjo motyvai ir argumentai, kodėl ginčijamos administracinio norminio akto punktų nuostatos prieštarauja Įstatymo bei Aprašo nuostatoms, yra neaiškūs, nenuoseklūs, todėl pareiškėjas teisiškai nemotyvavo administracinio akto punktų nuostatų neteisėtumo, neįvertino reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Be to, pareiškėjas pareiškime išdėstė ne savo paties kaip specialaus subjekto, galinčio tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, bet beveik pažodžiui perrašė Molėtų rajono savivaldybės gyventojų skundo, adresuoto Molėtų rajono savivaldybės tarybai, turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės ir argumentai neleidžia teismui, o taip pat ir kitai proceso šaliai nustatyti ir apibrėžti administracinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015). Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I143-9/2014; 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1586/2014; 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-18-556/2015 ir kt.) nuosekliai laikomasi nuostatos, kad abstraktaus, t. y. su individualia byla nesusijusio, pareiškimo ištirti norminio administracinio akto (jo dalies) atitiktį įstatymui ar Vyriausybės nutarimui argumentavimo (teisinių motyvų) trūkumai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti tokį pareiškėjo pareiškimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 116 straipsnio 1 dalis). Toks teismo atsisakymas priimti pareiškėjo pareiškimą netrukdo pareiškėjui, pašalinus jo trūkumus, vėl kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ir/ar Vyriausybės norminiam teisės aktui ištyrimo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tai yra perduoti pareiškimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kitam teisėjui, nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis apskritai be motyvų, kadangi teismas nenustatė ir neaptarė nutartyje bent vieno iš atvejų, konstatuotų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti pareiškimą. Teismas nenurodė kuo konkrečiai nepagrįsta Seimo nario abejonė ir nenurodė, apie kokią dar papildomą abejonę konkrečiai pasisako teismas, nes ji nutartyje apskritai neįvardinta. Seimo narys visiškai palaiko bei sutinka su Molėtų rajono savivaldybės gyventojų skundu Molėtų rajono savivaldybės tarybai, todėl į savo pareiškimą teismui perkelia šio skundo turinį.
2. Ta pati teisėja Nijolė Čekanauskienė priėmė ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria atsisakė priimti Molėtų rajono savivaldybės gyventojų skundą dėl to paties norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teisėja, spręsdama Seimo nario pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, turėjo nusišalinti.
3. Pareiškime teismui labai aiškiai išdėstyta pareiškimo esmė, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, reikalavimų pobūdis ir neatitikimo įstatymui ir poįstatyminiam aktui apimtis su išsamiais teisiniais argumentais ir motyvais, įrodymais, kurie detaliai aptarti skunde.
4. Teismas skundžiamoje nutartyje remiasi visiškai nesusijusia su šia byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taisyklės yra norminis administracinis aktas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti ir nagrinėti teisme Seimo nario pareiškimą dėl šio norminio administracinio akto atitikties įstatymui ir poįstatyminiam aktui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Seimo nario P. Č. pareiškimą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškimą pareiškėjas padavė realizuodamas ABTĮ 112 straipsnyje 1 dalyje Seimo nariams suteiktą teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų ištirtas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. B1-65 patvirtintų Molėtų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1, 75.1.1, 75.1.2, 75.2, 75.2.1, 75.3, 75.3.1, 75.3.2, 75.4 punktų atitikimas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimui Nr. 989 ,,Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, konstatavęs, jog pareiškėjo abejonė dėl Taisyklių punktų atitikimo nurodytoms teisės aktų nuostatoms nebuvo pagrįsta aiškiais teisiniais argumentais. Be to, pareiškėjas nurodydamas Taisyklių 75.1.1 ir 75.3.1 punktų prieštaravimą Įstatymui ir Aprašui, dėl kitų pareiškime įvardintų Taisyklių punktų, kurių teisėtumą prašoma tirti pareiškime, iš viso nepasisako.
Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka ir tvirtina, kad teismui pateiktas pareiškimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta, kokius reikalavimus turi atitikti abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta, kad tokio prašymo forma yra pareiškimas, tačiau 116 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Todėl pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, reglamentuojančių pareiškimų ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką. Taigi kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-171/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-905-492/2015).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjo pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, pareiškime turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Priėmus nagrinėti pareiškimą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo, kurio turinys neatitinka minėtų reikalavimų, nebūtų užtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas, nes būtų suvaržytos atsakovo (viešojo administravimo institucijos, priėmusios ginčijamą norminį administracinį aktą) teisės, kadangi atsakovui būtų sunkiau atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1503/2012, 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-221-502/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinio atitiktį ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, konstatuoja, kad pareiškėjas pilnai nenurodė Įstatymo bei Aprašo straipsnių ir dalių, kitų teisės aktų nuostatų, kurioms galbūt neatitinka paminėti Taisyklių punktai; nors pareiškėjo argumentai dėl Taisyklių 75.1.1 ir 75.3.1 punktų atitikimo Įstatymo ir Aprašo tam tikroms nuostatoms pripažintini teisiniais argumentais, tačiau jie stokoja aiškumo. Nurodytame kontekste pabrėžtina, kad dalis pareiškime įvardintų Taisyklių punktų, kurių teisėtumą prašoma ištirti, iš viso pareiškime neaptarti, neargumentuojama, kokias konkrečias Įstatymo ir Aprašo nuostatas jie pažeidžia ir kaip konkrečiai pažeidžia.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, teismas turi būti aktyvus, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises. Įvertinus tai, kad tikrinamu atveju pareiškėjo pareiškimas nėra visiškai nepagrįstas teisiniais motyvais, tačiau jis turi turinio trūkumų, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo nurodyti pareiškimo trūkumus ir pareiškėjui nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o klausimas dėl pareiškėjo pareiškimo priimtinumo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo priimtinumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.