Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skunde apžvelgė procesinius pažeidimus, padarytus Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų bei prokuroro S. K. (nesudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, nepratęstas terminas skundui paduoti ir kt.), teigė, jog buvo pavogta 3,79 ha miško ir 5,50 ha žemės, vagystė slepiama apie 20 metų, I. M. prisipažino pasisavinusi pareiškėjo žemę ir mišką, jis yra varinėjamas po teismus ir prokuratūrą, manė, kad Alytaus apylinkės teismas jo skundą atmetė apgaulės būdu.

II.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimus išsiaiškinti, jo teigimu, miško ir žemės pasisavinimo aplinkybes, iškelti baudžiamąją bylą Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjai ir Alytaus prokurorui, grąžinti pasisavintą mišką ir žemę bei juos pagrindžiančius argumentus, konstatavo, jog šie reikalavimai kildinami ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl tarnautojų veiklų ir ikiteisminio tyrimo procedūros, kurios nėra teismingos administraciniams teismams. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl numanomo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi jis turi teisę kreiptis į tarnautojų vadovybę, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą.

III.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi teismas toleruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir kitų teisės normų pažeidimus, tokią nutartį laiko diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimu. Pažymi, kad Alytaus apylinkės teismas nenagrinėjo teisėjos V. S. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pareiškėjas teigia, jog, jam atsisakius atiduoti savo mišką ir žemę, prokuroras S. K. ėmė blokuoti bylos eigą, nedavė susipažinti su bylos medžiaga, prokuroras stengiasi nuslėpti žemės ir miško vagystę. I. M. pripažino pasisavinusi pareiškėjo mišką ir žemę, dėl ko jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti.

Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) pateikti skundą laikantis teritorinio ir rūšinio administracinių bylų teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Pabrėžtina ir tai, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS 442-118/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra gan abstraktūs, dviprasmiški ir nenuoseklūs. Manytina, kad pareiškėjas neįvardytus Tarnybos Alytaus skyriaus / Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos I. M. veiksmus (neveikimą), dėl kurių iš jo galbūt buvo paimti / paveldėtojams (tarp jų – pareiškėjui) negrąžinti 3,79 ha miško ir 5,20 ha žemės, taip pat Alytaus prokuroro S. K. veiksmus sprendžiant dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą / vykstančiame ikiteisminiame tyrime / teisminiame ginče, pareiškėjui nurodant „atiduoti vagims“ mišką ir žemę, trukdant teismui nagrinėti bylą, laiko nusikalstamomis veikomis ir siekia, kad šios nusikalstamos veikos būtų ištirtos, jas padariusiems asmenims būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, bei pašalinti šių nusikalstamų veikų padariniai, t. y. išaiškintos 3,79 ha miško ir 5,20 ha žemės pasisavinimo (vagystės) aplinkybės, iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) I. M. bei S. K., grąžinti pasisavinti miškas ir žemė. Nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo atliktus procesinius veiksmus, skunde jis jokių reikalavimų šiuo atžvilgiu nesuformulavo.

Skunde nesant nurodyta konkrečių Tarnybos Alytaus skyriaus veiksmų (neveikimo), dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo keliamas ginčas, ir pareiškėjui atskirajame skunde aiškiai neišdėsčius nesutikimo su skundžiama teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi motyvų (pvz., kokias žmogaus teises pirmosios instancijos teismas pažeidė ir kuo tai pasireiškė), teisėjų kolegija, įvertinusi pastaruosius pareiškėjo skundo reikalavimus (1, 2 ir 4 reikalavimai) bei skundo turinį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šie pareiškėjo skundo reikalavimai yra teismingi ne administraciniam teismui, o bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo 3 reikalavimą - priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą - kuris, manytina, yra siejamas su valstybės valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) ir todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.), atsižvelgdama į tai, jog skunde atsakovu yra įvardytas Tarnybos Alytaus skyrius, esantis Naujojoje g. 2, Alytuje, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurios neginčija ir pareiškėjas, kad byla pagal tokį reikalavimą ir teismų teritorinį suskirstymą yra teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis, kadangi apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų yra apygardos teismas (ne apygardos administracinis teismas; Teismų įstatymo 19 str. 3 p.), o kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių nusižengimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesuteikta kompetencija peržiūrėti apylinkių ir apygardų teismų sprendimus (su išimtimis, kurios šiuo atveju netaikytinos).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atskirai pažymėtina, kad tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo, tiek ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į atitinkamus teismus ar ikiteismines institucijas, laikantis teritorinio ir rūšinio bylų teismingumo taisyklių. Be to, Lietuvos Respublikoje veikia valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sistema, todėl pareiškėjas gali kreiptis tokios pagalbos, kad jam būtų padėta tinkamai parengti procesinius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.