- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-511-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00608-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- I. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje), teistas, paskutinį kartą 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 16 MGL (602,56 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. D. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2018 m. sausio 1 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, konflikto su V. G. metu, tyčia sudavė ranka į kairę nukentėjusiojo V. G. veido pusę bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims pargriovus V. G. ant žemės, kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis sudavė smūgius kojomis ir smūgiavo rankomis ne mažiau kaip 40 smūgių jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės sumušimu: kairės akies vokų poodine kraujosruva, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, nosies nugarėlės poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosikaulių, kairės akiduobės apatinio krašto ir apatinės sienelės, kairės pusės viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos, kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžiais, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau minėtų kaulų lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat pasireiškusį kairio žando, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvomis, kairio žando gleivinės kraujosruva, krūtinės ląstos abipusiu, abiejų žastų, kairio dilbio, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos, nugaros dešinės pusės, abiejų šlaunų poodinės kraujosruvomis, kurie padaryti mažiausiai trisdešimt trimis trauminiais poveikiais, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
jis, 2018 m. sausio 1 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, konflikto metu, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui tyčia sudavus S. P. į kairįjį skruostą, nuo kurio S. P. nukrito ant žemės, jis (I. D.) kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, spyrė nemažiau devynių kartų kojomis S. P. į įvairias kūno vietas, šiais savo bendrais veiksmais padarydamas S. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės, kairio peties, kairio žasto, pilvo kairės srities, juosmens dešinės pusės, kairės pėdos poodinėmis kraujosruvomis, dešinio dilbio poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės pėdos nubrozdinimu, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. D. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. G., gal šiek tiek su juo susistumdė, tačiau daugiau jo nemušė, o S. P. apskritai stovėjo atokiau. Kaltinamasis nurodė, jog nagrinėjamo įvykio vakarą jis atvyko į (duomenys neskelbtini), nes ten jo sugyventinė vartojo alkoholį, jis norėjo iš sugyventinės pasiimti vaiką. Nurodė, kad minėtu adresu buvo atėjęs du kartus, pirmąjį kartą tik pabendravo su sugyventine, antrąjį kartą – kilo nagrinėjamas konfliktas, nors jis tik atėjo pasiimti iš neblaivios sugyventinės savo vaiko. Vaiko nenorėjo palikti su sugyventine, nes ten buvo girtaujama, buvo didelis triukšmas. Kaltinamasis nurodė, jog atėjęs antrąjį kartą adresu (duomenys neskelbtini), jis pabeldė į langą, į lauką išėjo V. G. ir pastarojo žmona, pradėjo jį (kaltinamąjį) įžeidinėti, V. G. agresyviai ėjo link jo, todėl jam (kaltinamajam) suveikė instinktas ir jis trenkė V. G. į veidą, nuo smūgio V. G. nepargriuvo. Kai prasidėjo triukšmas, išėjo daugiau žmonių, įvyko apsistumdymas, tuomet atbėgo jo draugai ir bandė visi visus išskirti, tame dalyvavo ir nukentėjusysis S. P.. Savo pažįstamų, kurie atėjo kartu su juo pasiimti iš sugyventinės vaiko, nei vardų, nei pavardžių nežino. Nurodė, kad kai kilo visas chaosas, tai gal kartu su juo atėję draugai ir apsistumdė su name buvusiais asmenimis, bet jis pats to nematė. Kai buvo iškviesta policija, tuomet jis iš ten išėjo ir su policija nebendravo. Negali pasakyti, kodėl nelaukė policijos ir kodėl, nepaisant to, kad buvo didelis sąmyšis ir kviečiama policija, jis savo vaiko nepasiėmė, o paliko jį ten su motina. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad, kai jis bendravo su nukentėjusiuoju S. P., jokio smurto nenaudojo, todėl jam nėra žinoma, kaip ir kokiomis aplinkybėmis S. P. ir V. G. buvo šitaip sužaloti.
Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2019 m. sausio 24 d., kaltinamasis nurodė, jog kaltę iš dalies pripažįsta, nes konflikto metu niekas nebuvo daužomas ar mušamas. Nagrinėjamo įvykio dieną jo sugyventinė svečiavosi pas V. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis, buvo ten nuėjęs du kartus, pirmą kartą – apie 21 val., antrąjį kartą – maždaug po valandos. Prieš einant pas A. A., sutiko kelis draugus, kuriuos pakvietė eiti kartu, nes norėjo pasiimti savo dukrą. Atėjęs prie minėto namo, sutiko S. P., su kuriuo pabendravo, jis (kaltinamasis) prašė atiduoti jam vaiką, tuomet į kiemą išėjo daugiau žmonių, visi rėkė, todėl atbėgo ir kartu su juo buvę draugai. Jis sudavė į veidą V. G., apsistumdė, bet niekas negulėjo ant žemės. Kartu su juo buvę draugai taip pat apsistumdė, tačiau jis V. G. tikrai nespardė, o S. P. iš viso nieko nedarė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. D. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad jo sugyventinė A. L. kartu su jo 4,5 metų amžiaus dukra, išėjo į svečius pas A. A. 2018 m. sausio 1 d., (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. jis prie A. A. namų susitiko su savo žmona A. L., susipyko, apsivardžiavo. Praėjus valandai, jis atėjo vėl prie A. A. namų. Atėjo su draugais „G.“ ir „A.“, pavardžių nežino, juos sutiko eidamas į (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie A. A. namų, minėti jo pažįstami stovėjo atokiau. Nedėvėjo jokių kaukių. Namie garsiai grojo muzika. Jis pabeldė į durų lango stiklą. A. A. atidarė duris, jis stovėjo lauke prie durų. Jam kalbantis su A. A., iš kambario į jį atlėkė kažkoks vyras, visi jį bandė sulaikyti, t. y. A. A., kažkokia moteris ir kažkoks vyras. Vyras norėjo šokti prie jo. Visi rėkė ir bandė laikyti vyrą. Vyras kažkaip ištrūko ir atsidūrė lauke ir ėjo į jį. Tada iš karto trenkė jam kumščiu, nežino, kur jam pataikė, galimai į nosį. Vyras nenukrito. Visi pradėjo rėkti, pribėgo A. A., moteris ir vyras. Moteris norėjo jam trenkti, sakydama ką jis daro, jis apsigynė nuo moters smūgių ranka, atstatydamas savo ranką, todėl moters ranka pataikė du kartus į jo ranką. Netrukus pribėgo jo pažįstami „G.“, „A.“, pradėjo skirstyti, kadangi visi rėkė, stumdėsi, vyko kažkas nesuprantamo. Jis iš ten išėjo, nes buvo atėjęs paimti vaiko, o ne muštis. Vyras, kuriam trenkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Jo pažįstami „G.“, „A.“ nieko nemušė, nieko nebuvo pargriovę. Jis pripažįsta, kad trenkė vyrui vieną kartą, tačiau nieko nemušė, jo pažįstami nesudavė jokių smūgių, kaukių nedėvėjo, kastetų ar kitų žalojančių daiktų neturėjo (b. l. 97). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir kaltinamojo I. D. 2018 m. vasario 13 d. paaiškinime (b. l. 94).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis I. D. papildomai nurodė, kad antrą kartą 2018 m. sausio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) atėjo apie 22 val., su juo buvo jo pažįstami „G.“ ir „A.“, kurie liko stovėti atokiau. Neprisimena, kas jam atidarė duris, vėliau išėjo S. P., kuris pradėjo klabėtis su juo. Ramiai su S. P. pakalbėjo. Netrukus pamatė, kad visi susirinko į lauką, išskyrus jo sugyventinę. Buvo išėję A. A., A. A., kažkokia moteris, V. G. ir S. P.. V. G. išėjo paskutinis, o tiksliau jis veržėsi iš namo jau būdamas agresyvus, norėdamas užpulti, S. P. net bandė jį sulaikyti, tačiau jis prasiveržė ir bandė jam smūgiuoti, tačiau jis jam trenkė pirmas, pataikė į nosį, jam pasipylė kraujas. Moteris pradėjo rėkti. V. G. toliau įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Spėjo pribėgti pažįstami „G.“ ir „A.“, matė, kad jie bandė rankomis nustumti visus, nes buvo prasidėjęs chaosas, nematė, kad šie pažįstami būtų smūgiavę kažkam ar spyrę kojomis. Jie iš karto išėjo, nes visi rėkė. Jis asmeniškai nedaužė S. P. telefono ir jo nemušė. Nei jo pažįstami, nei jis jokių kaukių ant veido nedėvėjo (b. l. 134).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis I. D. savo kaltę pripažino iš dalies dėl to, kad smūgių S. P. nesudavė, o V. G. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veidą. Papildomai nurodė iki šio įvykio jis tų asmenų, kurie jį kaltina sužalojimu, nepažinojo, matė įvykio metu pirmą kartą. Nei jis, nei jo kartu atėję draugai jokių kaukių neturėjo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo šalta, jie visi buvo su šalikais. Jam atėjus į (duomenys neskelbtini), kiemą antrą kartą, duris atidarė A. A., tada išėjo į lauką nepažįstamas jam vyriškis, kaip vėliau sužinojo, tai S. P., su kuriuo irgi kalbėjosi apie 5 minutes. Tada pamatė, kad prie išėjimo durų agresyviai pradėjo eiti nepažįstamas jam vyriškis, kaip vėliau sužinojo, V. G., kuris bandė išeiti iš namų, bet kiti buvę asmenys iš koridoriaus bandė jį sulaikyti, bet jis ištrūko iš jų ir staigiai agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti link jo. Jis (V. G.), jam būtų sudavęs smūgį, todėl siekdamas to išvengti, pirmas sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą. Daugiau jokių smūgių jam nesudavė, nes prasidėjo didelis chaosas, visi pradėjo stumdytis, atitraukinėti vieni kitus. Matė, kad pas vyriškį, kuriam sudavė smūgį, iš nosies bėgo kraujas. „A.“ ir „G.“ taip pat pribėgo prie jų, bandė išskirti. Jis nematė, kokius smūgius galėjo suduoti „A.“ ir „G.“. Nematė, kad kas nors būtų nukritęs ant žemės (b. l. 174).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad patvirtina savo ankstesniame teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 2, b. l. 35). 2019 m. sausio 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio kaltinamojo nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis kartu su sugyventine V. F. atvyko į svečius pas A. A. ((duomenys neskelbtini)). Kai atėjo laikas važiuoti namo, jis išgirdo lauke triukšmą, išėjo į kiemą ir pamatė tamsoje stovinčius tris vyrus, kurie buvo užsidengę veidus, kažką rėkė, jis paklausė tų vyrų, kas čia vyksta, o tuomet pajuto smūgį, jo sugyventinė V. F. pradėjo vyrams sakyti, kad jie nemuštų, tačiau smūgiai tęsėsi, buvo smūgiai į vieną veido pusę, į kitą, tuomet jis nugriuvo, rankomis užsidengė veidą, jautė smūgius, V. F. savo kūnu bandė jį apsaugoti, tačiau ją numetė ir toliau mušė. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba su policija ir išvežė juos į Lazdynų ligoninę. Po įvykio negalėjo dirbti, jam buvo daryta operacija, brangiai kainavo vaistai. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo trys žmonės, o po visko sužinojo, kad ten dalyvavo ir kaltinamasis, kas konkrečiai jį mušė, negali pasakyti, nes jis po pirmo smūgio nugriuvo ir tik juto, kad smūgiai tęsiasi. 2019 m. balandžio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis papildomai nurodė, kad, kai I. D. atėjo antrą kartą pas savo sugyventinę, tai atėjo su 2 draugais, jis išėjęs į lauką iškart pamatė tris vyrus uždengtais veidais, kurie jį pamatę pakvietė pasikalbėti. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jis dėl patirtų sužalojimų ir atliktų 3 operacijų negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo, todėl buvo pašalintas iš brigados, jo gaunamos pajamos sumažėjo perpus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 18 val. kartu su draugu S. P., drauge V. F. ir E. P., svečiavosi (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. į buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų skambutį kažkas paskambino, išgirdo vyrišką balsą, kuris kalbėjo pakeltu tonu, sakė „atiduok vaiką“. Jis sėdėjo virtuvėje ir nematė, kas vyksta koridoriuje. Apie 22 val. vėl pasigirdo beldimas į buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris. A. A. nuėjo vėl pasižiūrėti, kas atėjo. Po minutės išgirdo šauksmus, riksmus, sklindančius iš lauko, todėl išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Atidaręs buto lauko duris pamatė, kad lauke stovi 3 nepažįstami vyrai, užsidėję kaukes, dengiančias veidą, jie buvo su pirštinėmis ir atrodė, kad rankose laiko daiktus, panašius į kastetus. Vienas nepažįstamas vyras pakvietė jį prieiti pakalbėti. Jam priėjus, vienas iš nepažįstamų vyrų iš karto ranka trenkė jam į veido kairę pusę. Po smūgio prisijungė ir likę nepažįstami vyrai. Jie smūgiavo jam į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis, smūgiuoti rankomis. Nepažįstami vyrai jam sudavė apie 30-40 smūgių ir spyrių į įvairias kūno vietas, daugiausia smūgių kliuvo į galvą, taip pat buvo smūgiuojama ir spardoma į rankas, kojas, nugarą, pilvą, krūtinės sritį. Po pirmo smūgio nebematė, kas konkrečiai jį toliau mušė, bet juto, kad tai darė ne vienas žmogus, nes smūgiai buvo atliekami iš skirtingų pusių. Jis girdėjo, kad prie jo buvo pribėgusi draugė V. F., kuri šaukė pagalbos, bandė ginti, bet ją kažkas patraukė ir toliau tęsėsi smūgiai ir spyriai į įvairias kūno vietas. Nepažįstami vyrai baigę jį mušti, iš karto pasišalino. Nuo patirtų smūgių, tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių. Po įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicininė pagalba, kurių darbuotojai jį apžiūrėję išvežė į ligoninę. Dėl nepažįstamų asmenų suduotų smūgių patyrė nosies, akiduobės apatinio krašto ir apatinės sienelės, viršutinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžius (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. G. papildomai nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d., po to, kai (duomenys neskelbtini), buvo apsilankęs A. L. sugyventinis, po kurio laiko būdamas namie išgirdo triukšmą iš lauko pusės ir nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Į lauką išėjo vienas. Išėjęs pamatė, kad kieme stovi trys vyrai, jie pakvietė jį prieiti pakalbėti. Jis priėjo ir iš karto gavo smūgį į kairįjį skruostikaulį, nugriuvo, pajuto, kad jį pradėjo spardyti visi trys šalia stovintys vyrai, smūgiai buvo iš visų pusių, smūgių skaičius galėjo būti apie 40. Kas sudavė smūgį jam į skruostikaulį, nežino, nes visų trijų vyrų veidai buvo uždengti. Pas vieną iš vyrų rankose pastebėjo blizgantį daiktą, tačiau kas tai buvo, nežino. Jį bandė ginti V. F.. Vėliau girdėjo, kad kažkas pradėjo rėkti, jog bus kviečiama policija. Atvažiavus policijai šalia jau nebuvo asmenų, kurie jam smūgiavo. V. G. nurodė, kitą dieną darbe jo vadovas jam neleido dirbti, nes jo veidas buvo sumuštas, kreipėsi į gydymo įstaigą, turėjo nedarbingumą ilgiau nei mėnesį (b. l. 22). V. G. pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 41).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. P. nurodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus 2019 m. sausio 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną buvo pas A. A. svečiuose. Kaltinamasis buvo atėjęs du kartus, pirmąjį kartą jis (kaltinamasis) bendravo tik su A. L., rėkė ant jos, jis (nukentėjusysis) pabendravo su kaltinamuoju, sakė jam nusiraminti, nes jo vaikui viskas gerai. Už kokių poros valandų kaltinamasis grįžo su draugais, jie buvo trise, buvo užsidengę veidus, matėsi tik akys. Kai jie atėjo, pabeldė į duris. V. G. atidarė duris ir tada jis (S. P.) pamatė, kad V. G. buvo suduotas smūgis į veidą ir pastarasis nugriuvo ir jį spardė. Jis (S. P.) bandė vyrus išskirti, tuomet gavo smūgį į veidą ir jį taip pat spardė. Atbėgo daugiau žmonių, jo sesuo bandė jį ginti, visi rėkė. Jis matė, kad kaltinamasis ir jo draugai turėjo kastetus. Jam buvo suduoti 7 smūgiai, taip pat buvo sulaužytas jo telefonas, kurį jis laikė rankoje. Kai moterys pasakė, kad bus kviečiama policija, tie vyrai pabėgo. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti. 2019 m. balandžio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. P. papildomai nurodė, kad, kiek buvo jam suduota smūgių, sprendžia pagal tai, kiek kitą dieną poliklinikoje buvo nustatyta sužalojimų (mėlynių). Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, jog pirmiausia susirinkusiuosius ramino A. A., po to atėjo V. G.. Paaiškino, kad pareikštas civilinis ieškinys yra dėl turtinės ir neturtinės žalos (sugadintas telefonas, megztinis, negalėjo dirbti ir prarado pajamas, kadangi užsiima individualia veikla, negalėjo pasiimti nedarbingumo).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. P. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 18 val. svečiavosi pas A. A., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. į buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris kažkas paskambino, vėliau sužinojo, kad buvo atėjęs A. L. sugyventinis. Apie 22 val. vėl pasigirdo beldimas į buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris. A. A. nuėjo vėl pasižiūrėti kas atėjo. Tuo metu jis su V. G. buvo virtuvėje. Išgirdo, kad A. A. išėjo į lauką. Po minutės išgirdus šauksmus, riksmus kartu su V. G. ėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Pirmas ėjo V. G.. V. G. atidarė buto lauko duris, lauke stovėjo 3 nepažįstami vyrai, užsidėję slidinėjimo kaukes, su pirštinėmis ir atrodė, kad rankose laiko kastetus. Vienas nepažįstamas vyras nieko nesakęs iš karto ranka trenkė kelis kartus V. G. į veidą. Po smūgių V. G. iš karto pradėjo kraujuoti. Atbėgo V. F. ir A. A.. V. F. bandė atitraukti V. G. nuo nepažįstamo asmens. Vienas iš nepažįstamų asmenų pastūmė ją. Jis bandė įsiterpti tarp nepažįstamo vyro ir V. F.. Jam įsiterpus nepažįstamas asmuo, galimai rankoje laikydamas kastetą, trenkė jam į kairį skruostą. Nuo smūgio nukrito ant žemės. Gulint ant žemės pajuto kaip kažkas jį pradėjo spardyti kojomis. Nematė, kas jį spardė, bet pajuto 7 spyrius į įvairias kūno vietas (dešinę ir kairę ranką, pilvą, krūtinės sritį ir t. t.). Girdėjo, kad kažkas suriko „kviečiu policiją“. Po spyrių nepažįstami vyrai pasišalino. Atsikėlęs pastebėjo, kad sudaužytas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P6 (b. l. 106).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. P. papildomai nurodė, kad, kai antrąjį kartą kažkas pasibeldė į buto, (duomenys neskelbtini), duris, (praėjus maždaug porai valandų nuo pirmojo I. D. vizito), A. A. išėjo į lauką, lauke stovėjo trys vyrai, kurių veidai buvo uždengti, ant galvų buvo uždėti gobtuvai. Iš lauko pasigirdo triukšmas, todėl V. G. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, atidarė duris ir iškart gavo smūgį į nosį, jis (S. P.) tą matė, nes visi tuo metu buvo koridoriuje-virtuvėje. Nematė, kad tiksliai sudavė smūgį V. G., tačiau jis (S. P.) iškart išbėgo į lauką. Matė, jog iškart nuo smūgio V. G. buvo kruvinas, nugriuvo ant žemės ir jis buvo spardomas, spardė visi trys vyrai. V. F. išbėgo ginti V. G.. Jis taip pat bandė skirstyti rankomis vyrus, tačiau jam taip pat buvo suduotas smūgis į veidą, sudavė stambiausias ir aukščiausias vyras. Matė, jog šis vyras kažką laikė rankose, galimai kastetą. Nuo smūgio į veidą jis pargriuvo, taip pat buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Jį spardė visi trys vyrai (t. 1, b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. P. papildomai nurodė, kad už įvykio metu sudaužyto telefono remontą jis sumokėjo 358 Eur, taip pat įvykio metu buvo suplėšytas jo megztinis, kurio vertė 20 Eur. Reiškia civilinį ieškinį dėl 53 eurų turtinės žalos ir dėl fizinės žalos 1000 Eur. Šiuo metu jam tinsta žandas, renkasi vanduo, kreipėsi pas gydytojus, jam kiekvieną rytą būna patinęs žandas (b. l.108). S. P. pareiškė 1053 eurų civilinį ieškinį (b. l. 109).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. nurodė, kad patvirtina savo ankstesniame teisiamajame posėdyje duotus parodymus. 2019 m. sausio 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2018 m. sausio 1 d. pas ją svečiavosi I. D. draugė A. L.. Kaltinamasis tą vakarą pas juos buvo atėjęs du kartus, pirmąjį kartą bendravo tik su A. L., o antrąjį kartą atėjo maždaug po kelių valandų kartu su dar dviem asmenimis. Jie visi trys buvo užsidengę veidus, V. G. išėjo į lauką ir tie trys vyrai jį sumušė. Kodėl kilo muštynės, jai nėra žinoma. 2019 m. gegužės 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytoja papildomai nurodė, kad įvykio vakarą iki nagrinėjamo incidento tarp jos namuose buvusių svečių jokių konfliktų nebuvo kilę. Dėl nagrinėjamų muštinių nurodė, jog viskas įvyko labai greitai, tai buvo sekundžių reikalas, jos sutuoktiniui atidarius duris, pamatė tris kaukėtus vyrus ir kruviną V. G., matė muštynes, bet ar visi trys vyrai mušė V. G., nematė. Kai tik pamatė, kas įvyko, iškart iškvietė policijos pareigūnus, tuo metu kaukėti vyrai, išgirdę, jog kviečiama policija, pasišalino. Įvykio vakarą tiek ji, tiek kiti buvę jos namuose svečiai vartojo alkoholį, tačiau nebuvo visiškai girti. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. A. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. vakare 20.00 val. pas juos į namus atėjo A. L. sugyventinis I. D., kuris reikalavo, jog A. L. atiduotų jam vaiką. Jie I. D. į vidų neįleido ir liepė jam išeiti. Apie 22.00 val. į buto duris kažkas pradėjo garsiai belstis, A. A. atidarė duris ir jie pamatė tris asmenis, kurie ant veidų buvo užsidėję tamsios spalvos kaukes ir juodai apsirengę. Įvykio metu, ji į lauką nėjo, jai buvo didelis šokas ir išgąstis, bėgo saugoti vaikus, todėl asmenų balsų neįsidėmėjo. Jos vyras kartu su S. P., V. G., V. F. išėjo į lauką ir kas vyko lauke, ji nematė, tik paskui ji išėjusi pamatė, kad V. G. ir S. P. grįžo kruvini (b. l. 82).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad patvirtina savo ankstesniame teisiamajame posėdyje duotus parodymus. 2019 m. sausio 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytojas nurodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas. Įvykio dieną šventė naujus metus, pas juos svečiavosi ir nukentėjusieji, ir kaltinamojo sugyventinė A. L.. A. L. buvo kažkur išėjusi, o grįžo sutrikusi, todėl jis išėjo į lauką, ten buvo kaltinamasis, su kuriuo jie pabendravo, pasakė, kad A. L. su dukra tegu dar pabūna pas juos. Po kurio laiko jo žmona A. A. kieme pradėjo rėkti, o jis (A. A.) pamatė lauke sėdintį ant laiptų V. G.. Taip pat kieme buvo trys vyrai, kurie buvo užsidengę veidus, ar tarp jų buvo kaltinamasis – negali pasakyti. Taip pat kieme matė ir S. P., jis taip pat buvo gavęs smūgį į veidą. Lauke visi rėkė, buvo iškviesta policija ir tie trys vyrai pasišalino. 2019 m. gegužės 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėję buvo apsvaigę nuo alkoholio, jis pats taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Jo žmona išgirdo triukšmą, liepė jam išeiti pažiūrėti, išėjęs į lauką pamatė tris vyrus ir kruviną V. G.. Tą vakarą jų namuose (iki ateinant kaukėtiems vyrams) jokių konfliktų nebuvo kilę, niekas nesusimušė ir neapsistumdė. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. vakare pas jo namuose (duomenys neskelbtini), buvo atėję pažįstami S. P., V. G., V. F., A. L. kartu su vaiku. 2018 m. sausio 1 d. apie 20.00 val. A. L. buvo kažkur išėjusi į lauką, grįžo šlapiais drabužiais ir verkė. Išgirdo, kad prie durų V. G., S. P. ir A. L. sugyventinis I. D. kažką aiškinosi, A. L. visus nuramino. Apie 22.00 val. būnant namuose išgirdo žmonos šaukimą, nuėjęs pažiūrėti, lauke prie durų laiptų jis pamatė sėdintį V. G., kurio buvo kruvinas veidas, pradėjo jį vesti į namus. Lauke atokiau namo matė stovinčius tris asmenis, kurie ant veidų buvo užsidėję tamsios spalvos kaukes ir juodai apsirengę. Su kaukėtais asmenimis nebendravo, nieko atpažinti negalėtų. Parvedę namo V. G., paliko jį namuose. Grįžus, prie durų lauke matė šaukiančią V. F. ir S. P.. Kaukėti asmenys išgirdę, kad yra kviečiama policija greitai pasišalino link Dubingių gatvės. Įvykio metu nukentėjo S. P. ir V. G., buvo matyti, kad sumušti jų veidai (b. l. 86).
Teisiamojo posėdžio metu (2019 m. sausio 24 d.) apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S. nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, paaiškino, jog įvykio metu buvo daug asmenų, visi buvo girti. Į įvykio vietą atvyko keturi policijos ekipažai, nes buvo gautas pranešimas, jog į namus įsiveržė kaukėti asmens. Kai jie atvyko į įvykio vietą, prie jų buvo priėjęs kruvinas asmuo, kuris buvo agresyvus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. dirbo kartu su L. S.. Apie 22.35 val. gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS vykti į (duomenys neskelbtini). Jie su kolega atvyko pirmi. Buvo pranešta, kad vyksta muštynės, užpuolikai yra su kaukėmis. Atvykus nurodytu adresu pasitiko nukentėjusysis V. G., kurio veidas buvo kruvinas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, šūkavo, elgėsi agresyviai. Jiems atvykus į vietą užpuolikų jau nebuvo. V. G. nurodė, kad jį užpuolė trys vyrai su kaukėmis. Kadangi V. G. buvo sumuštas, jie jam iškvietė greitąją pagalbą, teko vyrą labai įtikinėti, kad jis vyktų kartu su medikais, taip pat, jis agresyviai bendravo ir su atvykusiais medikais. Visi kiti buvę asmenys nenorėjo bendradarbiauti su jais ir aiškintis, kodėl vyrai su kaukėmis užpuolė V. G., net aiškiai niekas nenurodė, kur tiksliai buvo sumuštas V. G.. Jiems atvykus su kolega visi kiti asmenys tvarkėsi namo kambaryje, kur buvo išpiltas smėlis, kažkoks raudonas skystis, jis asmeniškai suprato, kad vis dėlto muštynės įvyko kambaryje. Įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad konfliktą aiškinsis patys, nes žino kas užpuolikai, kad vienas iš užpuolikų yra buvęs kažkieno sugyventinis. Nei vienas iš tuo metu buvusių asmenų nereiškė pretenzijų dėl sugadinto telefono, tik V. G. buvo sužalotas, veidas ir viršutiniai rūbai buvo kruvini (b. l. 90).
Teismo posėdžio metu liudytoja V. F. nurodė, kad tvirtina parodymus duotus 2019 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu. 2019 m. vasario 13 d. apklausta liudytoja V. F. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio metu pastarojo veido nematė. 2018 m. sausio 1 d., svečiavosi pas A. A., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute taip pat buvo ir A. L. su mažamečiu vaiku. Į butą buvo atėjęs A. L. sugyventinis, kuris bendravo su A. A.. Apie 22 val. pamatė vonioje verkiančią A. L., A. A. jai paaiškino, kad buvo atėjęs A. L. sugyventinis pasiimti vaiko, tuomet išgirdo šauksmus lauke, išėjusi į lauką pamatė muštynes, 3 vyrai buvo užsidengė veidus ir du iš jų spardė jos sugyventinį (V. G.), kuris gulėjo ant žemės. Ji bandė ginti savo sugyventinį, užgriuvo jį savo kūnu. V. G. buvo smarkiai sumuštas. Vėliau A. A. jai pasakė, kad muštynėse dalyvavo A. L. sugyventinis. Kai pamatė mušamą V. G. ji (liudytoja) nieko daugiau nebematė, bet pastebėjo, kad ir S. P. buvo sumuštas. 2019 m. gegužės 16 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja papildomai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, svečiuojantis pas V. ir A. A., tarp svečių jokių konfliktų nebuvo. Visi svečiai buvo šiek tiek apsvaigę nuo alkoholio. Ji matė pačias nagrinėjamas muštynes, nes buvo išėjusi į laiką, V. G. gulėjo ant žemės, jį kojomis mušė du vyrai. Lauke buvo chaosas, kieme taip pat buvo ir jos brolis S. P., jis taip pat buvo kraujuotas. V. G. buvo visas kruvinas, buvo labai daug kraujo. Kai kažkas pasakė, kad kviečiama policija, tie trys vyrai iškart pasišalino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. F. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. svečiavosi pas A. ir A. A., (duomenys neskelbtini). Į svečius atvyko apie 18 val., maždaug po poros valandų A. A. išėjo nuo stalo į lauką, su kažkuo pakalbėti. Ar su A. A. buvo kažkas dar išėjęs, neatsimena. Apie 22 val. išgirdo triukšmą ir išbėgo į lauką, lauke pastebėjo, kad trys vyrai muša V. G.. Pradėjo šaukti, kviesti pagalbą. Vyrai buvo apsirengę tamsiais drabužiais, su audiniais ant veido, panašiais į skarelę. Vyrų atpažinti negalėtų, jų balsų neįsidėmėjo. Prieš atvažiuojant policijai, vyrai pabėgo. V. bei A. atpažino vieną iš asmenų iš balso bei kūno sudėjimo, nurodydami, kad tai yra I. D. (b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja V. F. papildomai nurodė, kad kai išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką, kalbėjo su vyru, kuris kalbėjo su ja rusiškai, jo veidas buvo uždengtas iki akių, ant galvos buvo gaubtuvas. Ji tam vyrui sakė, kad jis eitų iš čia ir leistų ramiai pabūti, netrukus pamatė šalia gulintį sugyventinį V. G., kurį mušė du vyrai, kurių veidai buvo uždengti, kaip mušė, šiuo metu negali pasakyti. Viskas vyko labai greitai. Ji šiuos vyrus nustūmė rankomis nuo V. G.. Jai išėjus į lauką, lauke jau buvo jos brolis S. P., matė patinimą jo veide. Netrukus visi išbėgo į lauką, visi rėkė, buvo chaosas, labai greitai atvyko policija ir vyrai pabėgo iki policijai atvykstant. Atvykus greitajai, ji kartu su V. G. nuvyko į ligoninę, laukė apie 3 valandas, buvo daug žmonių, todėl nusprendė nelaukti ir išvyko namo. Vėliau A. A. ir A. A. nurodė, kad kaltininkas yra I. D., t. y. A. L. vyras ar sugyventinis, kuris į (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs iš viso du kartus. Kokius tiksliai veiksmus I. D. atliko jai nenurodė, ji pati asmeniškai nematė (b. l. 80).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 16.00 val. atėjo į svečius (duomenys neskelbtini), pas A. A. ir A. A.. Apie 20.00 val. jos vaiko tėvas I. D. paskambino jai ir paprašė išeiti pasikalbėti. Ji išėjo į lauką, pasikalbėjo su I. D. ir ji grįžo atgal į namus. Apie 22.00 val. jai į telefoną skambino I. D., tačiau jo skambučių negirdėjo. Jis atėjo prie namo (duomenys neskelbtini), durų ir pasibeldė. Namo duris atidarė kažkas iš buvusių viduje, tuo metu prie durų stovėjo jos vyras I. D.. I. D., stovėdamas tarpduryje, liepė jai eiti namo arba jis pasiims vaiką. Ji jam atsakė, kad liks nakvoti pas draugę A. A. ir pasiūlė jam eiti namo. Jų pokalbio metu V. G., stovėjo per 5 metrus nuo išėjimo durų ir agresyviai nusiteikęs bandė išeiti per duris, tačiau jį trumpai sulaikė S. P.. Kada V. G. pavyko išsiveržti į lauką, ji tuo metu nuėjo į kitą kambarį. Kas vyko lauke ji nematė ir nežino. Į lauką išėjo atvykus policijos ekipažui. V. G. ir I. D., jos žiniomis nėra pažįstami. Kada I. D. atėjo antrą kartą, jo draugai stovėjo už namo teritorijos, kas jie tokie, ji nežino, jų nematė (b. l. 75).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. L. nurodė, kad I. D. yra jos sugyventinis. 2018 m. sausio 1 d. atėjo į svečius su savo dukra pas savo draugę A. A. ir jos vyrą A. A.. I. D. žinojo, kur ji nuėjo. Vakare atėjo jos sugyventinis I. D.. Išėjo į lauką su juo pasikalbėti, pasakė, kad ketina dar pabūti. Antrą kartą, šiek tiek vėliau, vėl atėjo sugyventinis I. D., pašė eiti namo. Galimai duris atidarė A. A. arba jos vyras A. A., kalbėjo su vyru tarpduryje, jis stovėjo lauke, o ji namo koridoriuje-virtuvėje. Kiek matė, šalia jo nieko nebuvo, stovėjo jis vienas. Jie šiek tiek apsibarė, nes ji nenorėjo eiti namo. V. G. kišosi į jų pokalbį, vėliau V. G. pradėjo eiti link jos sugyventinio tarsi norėdamas pasimušti, jį pradėjo laikyti, rodos jo žmona V. F. ir S. P., kas vyko toliau negali pasakyti, nes išėjo į kitą kambarį. Matė, kad V. G. vis dėlto išbėgo į lauką. Kas vyko lauke nežino. Kiek vėliau matė, kad V. G. veidas buvo patinęs, visą vakarą V. G. sakė, kad parašys pareiškimą ant jos sugyventinio, tačiau detaliau vakaro metu jis nekonkretizavo kaip būtent buvo sužalotas. Ji pasiliko A. A. namuose ir nakvojo. Kas liečia S. P. kūno sužalojimus, ji nematė ant jo, be to jis vakaro metu nesakė nieko apie tai, kad patyrė kažkokius sužalojimus, taip pat neminėjo, kad jo mobilaus ryšio telefonas sudaužytas. Jos draugė A. A. nieko neminėjo apie tai, kad S. P. telefonas sudaužytas ir kad jis buvo sumuštas (b. l. 77).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. sausio 1 d., apie 22.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas moters pranešimas, kad ją vyras puola su peiliu, yra vaikų. Papildoma informacija – V. G. ir kiti buvę asmenys namuose: A. A., S. P., paaiškino, kad būnant namuose pas juos atvažiavo trys vyrai ir pradėjo mušti, vienas iš tų asmenų – galimai I. D.. VGPUL slaugytoja pranešė, kad į ligoninę kreipėsi V. G., paaiškinęs, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, iš ligoninės pasišalino neapžiūrėtas (b. l. 12-16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. sausio 3 d., apie 08.53 val. Bendrajame pagalbos centre gautas S. P. pranešimas, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 22.00 val. jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys. Vienas nepažįstamas asmuo sulaužė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“ (b. l. 98-100).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2018 m. sausio 1 d., tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. patruliuodami kartu su L. S. apie 22.35 val. gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes atvykę trys vyrai su kaukėmis mušasi. Nuvykus minėtu adresu pasitiko nukentėjusysis V. G. ir kiti buvę namuose asmenys: A. A., S. P., kurie paaiškino, kad būnant name pas juos atvažiavo trys vyrai ir pradėjo mušti V. G., po to pasišalino. Asmenys nurodė, kad vienas iš mušeikų gali būti I. D., apie 30 metų amžiaus. Pretenzijų niekas nereiškė (b. l. 11, 104).
Iš 2018 m. sausio 3 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas S. P. nurodė, jog 2018 m. sausio 1 d. 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė prie kairės ausies priglaudęs savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P6“, tuomet nepažįstamas asmuo, galimai rankoje laikydamas kasteltą, trenkė jam į kairį skruostą. Nuo smūgio jis nukrito. Gulint ant žemės jam kažkas įspyrė 5 spyrius į įvairias kūno vietas. Nepažįstamiems asmenims pasišalinus iš buto, jis pastebėjo, kad sudaužytas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P6“ (b. l. 101).
Byloje pateikta 2018 m. sausio 5 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G76/2018(01), kuria V. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1. Veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs kairės akies vokų poodine kraujosruva, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, nosies nugarėlės poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosikaulių, kairės akiduobės apatinio krašto ir apatinės sienelės, kairės pusės viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos, kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžiais, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018 m. sausio 1 d.. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau minėtų kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Kairio žando, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, kairio žando gleivinės kraujosruva, krūtinės ląstos abipus, abiejų žastų, kairio dilbio, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos, nugaros dešinės pusės, abiejų šlaunų poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018 m. sausio 1 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trisdešimt trimis trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-49).
Byloje pateikta 2018 m. sausio 5 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G75/2018(01), kuria S. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1. Veido kairės pusės, kairio peties, kairio žasto, pilvo kairės įdubinės srities, juosmens dešinės pusės, kairės pėdos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės pėdos odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. sausio 1 d.). Nustatyto sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. 5. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b. l. 112-113).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, - Specialistų išvadų, medicininių dokumentų išrašų, BIRT ataskaitų žiūryklėse užfiksuotos informacijos, nustatyta, jog 2018 m. sausio 1 d. nukentėjusieji V. G. ir S. P. patyrė kūno sužalojimus. Viso proceso metu nukentėjusieji tvirtino, jog juos sumušė trys jiems nepažįstami asmenys, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku. Nukentėjusiųjų parodymus apie jų patirtą fizinį smurtą, suduotų smūgių kiekį ir lokalizaciją patvirtina, kaip minėta, Specialistų išvadose bei medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Apie tai, kad būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sužaloti nukentėjusieji, patvirtino teisme dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėti ir apklausti liudytojai – A. A., V. F., A. A., kurie visi teigė, jog nukentėjusieji konflikto metu su trimis kaukėtais vyrais buvo sumušti, ant jų buvo matomi kraujo pėdsakai. Pažymėtina, kad tiek kaltinamas, tiek teisme apklausti liudytojai ir nukentėjusieji nurodė, jog konfliktas prasidėjo būtent apie 22 val. Pats kaltinamasis teigė, jog konflikto metu jis tik sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. G., daugiau nei jo, nei nukentėjusiojo S. P. nemušė, jo draugai „G.“ ir „A.“ tuo metu laukė nuošaly, pribėgo tik vėliau ir bandė atskirti vienus nuo kitų. Tokie kaltinamojo parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes pagal jo paties parodymus jis sudavė vieną smūgį tik vienam asmeniui, todėl ką nuo ko reikėjo atskirti atbėgusiems jo draugams, lieka neaišku. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad informacija apie smurtą buvo gauta 22.09 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 22.15 val., t. y. per 6 minutes, per kurias kaltinamasis ir jo draugai spėjo iš įvykio vietos pasišalinti. Iš liudytojo policijos pareigūno L. S. parodymų matyti, jog iškart po įvykio V. G. buvo išvežtas skubios pagalbos automobiliu, kas leidžia spręsti, jog po policijos atvykimo į įvykio vietą V. G. nedalyvavo jokiame kitame konflikte, kuriame būtų galėjęs patirti tokius sužalojimus. Taip pat, įvertintina ir tai, kad ant V. G. kūno nustatytas itin didelis kiekis sužalojimų, kurie, kaip matyti iš byloje esančios Specialisto išvados, buvo padaryti mažiausiai trisdešimčia trauminių poveikių, o ant S. P. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Akivaizdu, kad tokį kiekį sužalojimų per itin trumpą laiką – nuo I. D. pasirodymo (duomenys neskelbtini) namo kieme (22 val.) iki atvykstant policijos pareigūnams (22.15 val.), galėjo padaryti tik veikdami keli asmenys, o sužalojimų lokalizacija (sužalojimai nustatyti V. G. ir S. P. ant viso kūno, t. y. tiek ant veido, tiek ant rankų, kojų, nugaros), būtent patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nagrinėjamą įvykį. Kartu teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji bei liudytojai nebuvo itin nuoseklūs duodami parodymus (skirtingai nurodė, kas visgi pirmasis išėjo į kiemą ir kas pirmasis pamatė kaukėtus vyriškius ir pan.), tačiau jų parodymai būtent apie kūno sužalojimų padarymo aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, o neatitikimus dėl konflikto pradžios galima paaiškinti tuo, jog visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, kas galėjo lemti parodymų netikslumus. Viso proceso metu kaltinamasis, nors ir neginčijo, jog jis 2018 m. sausio 1 d., apie 22 val., atėjo adresu (duomenys neskelbtini), po ko kilo nagrinėjamas konfliktas, tačiau teigė, jog nurodytu laiku minėtu adresu atvyko tik siekdamas pasiimti savo vaiką, nes pergyveno dėl vaiko saugumo. Tokią jo versiją paneigia jo paties elgesys nagrinėjamo įvykio kontekste – nors teigė, kad neva rūpinosi savo vaiku, atėjo taikiai jį pasiimti, o ne muštis su ten buvusiais asmenimis, tačiau išgirdęs, jog į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, jis iškart pasišalino, jau nebesistengdamas iš neblaivios kompanijos pasiimti savo vaiko, dėl kurio saugumo jis taip pergyveno, nelaukė policijos pareigūnų, jų neinformavo apie galimai nesaugią aplinką vaikui ir pagalbos iš policijos pareigūnų neprašė. Šios išdėstytos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, jog jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į (duomenys neskelbtini), atvyko ne siekdami vartoti fizinį smurtą prieš ten buvusius asmenis, o taikiai pasiimti ten buvusią mažametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog I. D. 2018 m. sausio 1 d. apie 22.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, konflikto su V. G. metu nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą S. P. ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam I. D. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, pasireiškusius itin intensyvaus fizinio smurto vartojimu prieš kitus asmenis), kaltinamojo asmenybę (praeityje ne sykį pripažintas kaltu dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, registruotas užimtumo tarnyboje, ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes yra įvykdęs), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą, kurių dydis įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas artimesnis šios bausmės vidurkiui. I. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalis nustatytina įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1594,29 eurų sumai, t. y. nukentėjusiajam V. G. suteiktų medicinos paslaugų kaina, tenkintinas. Ieškinys pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( t.1, b.l. 69).
Nukentėjusysis V. G. baudžiamojoje byloje pareiškė 4000 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis buvo kelis kartus operuotas, neteko darbo, sumažėjo pajamos, teko pirkti brangiai kainuojančius vaistus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nurodė, jog jo patirtą 4000 Eur žalą sudaro ir turtiniai reikalavimai (brangiai kainavę vaistai, pajamų praradimas), tačiau įrodymų, patvirtinančių turtinę žalą nukentėjusysis teismui nepateikė ir konkrečios turtinės žalos, patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, neįvardino. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam V. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką buvo nedarbingas ir gydomas ligoninėse, buvo operuotas, tačiau šiuo metu sveikata yra gera (nukentėjusiojo parodymai 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, V. G. ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo V. G. naudai priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per maža ir atitinka tokio pobūdžio bylose priteistinas sumas.
Nukentėjusysis S. P. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl 53 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog jo turtinę žalą sudaro pinigai, sumokėti už įvykio metu sudaužyto telefono remontą, bei sugadintą megztinį, kurį po įvykio teko išmesti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. P. nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė ir neturtinę žalą, nes kurį laiką negalėjo dirbti ir gauti pajamų, dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumų (viena akimi nematė, negalėjo nešioti kontaktinių lęšių). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą jau aptartą sprendžiant V. G. ieškinio pagrįstumą, teismas sprendžia, jog S. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos priteisimo – iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius.
I. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
I. D. (I. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
I. D. (I. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. D. subendrintą galutinę bausmę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo I. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1594,29 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo I. D. V. G. naudai priteisti 1000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo I. D. S. P. naudai priteisti 53 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti I. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.