Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. M. ir valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – L. M. ir I. M. santuokos liudijimu Nr. 360388, iš kurio matyti, kad jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini); I. M. ir L. M. medicininiais mirties liudijimais Nr. 18-8788600 ir Nr. 23-41808218; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais apie L. M. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalį tvarto su tremperiu ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini); Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Tverečiaus seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. 3-35 (28) apie tai, kad L. M. iki 2023 m. gegužės 9 d. gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Dūkšto globos namų 2024 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. S-52 apie tai, kad L. M. nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno Dūkšto globos namuose; uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pažymomis apie apmokėtą elektros energiją; savivaldybės įmonės „Kompata“ pažyma apie įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad L. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis tvarto su tremperiu ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtame bute L. M. gyveno kartu su savo sutuoktine, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą bei liko gyventi ir po sutuoktinės mirties. Dėl I. M. turto paveldėjimo Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas gyveno ir po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo komunalinius mokesčius.

Darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas, būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, po sutuoktinės I. M. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos tėvas L. M. po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jos mirusio tėvo L. M. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jos mirusio tėvo L. M. palikimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.