- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-503-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44137-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties atnaujinimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal A. I. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties atnaujinimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę - vykdomojoje byloje Nr. 0171/1404583, pradėtoje pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2014-05-05 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-3316 išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl 174 322,32 Eur skolos ir 11 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, uždrausti parduoti iš varžytinių 627/1518 dalies 0,1518 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 169,95 kv.m. butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė uždrausti parduoti iš varžytinių 627/1518 dalies 0,1518 ha bendro ploto žemės sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 169,95 kv.m. buto, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki šios civilinės bylos pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties atnaujinimo išnagrinėjimo. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas uždrausti antstolei pardavinėti įkeistą bankui ieškovo turtą iš varžytinių, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliantas nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neargumentuotas ir visiškai nepagrįstas, be to, nepagrįsti yra ir ieškinio reikalavimai. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neginčija notaro išduoto vykdomojo įrašo, todėl šis dokumentas yra galiojantis ir vykdytinas visa apimtimi nepriklausomai nuo to kaip baigsis šis teisminis procesas. Pažymi, kad ieškovas neginčija to, jog jis kredito sutarties tinkamai nevykdė, jis tik beveik po keturių metų nuo kredito sutarties nutraukimo, kai buvo pradėti vykdyti aktyvūs išieškojimo veiksmai, pateikė ieškinį dėl tariamai neteisėto kredito sutarties nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamos išieškotojo teisės bei iškreipiama laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai. Pritaikydamas ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmos instancijos teismas įsiterpė į tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio teisių ir pareigų pagal kredito sutartį vykdymą, kadangi skundžiama nutartimi ieškovui iš esmės buvo leista nemokėti skolų iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o kreditoriams buvo užkirstas kelias atgauti paskolintas/draudimo išmoka išmokėtas lėšas. Be to, apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.
Atsiliepimas
Ieškovas A. I. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, tvirtina, kad atsakovo ir apelianto veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, kad yra bandoma neteisėtai užvaldyti jo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, kuriuo ginčija atsakovo atliktą vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir prašo kredito sutartį atnaujinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nutarė uždrausti parduoti iš varžytinių 627/1518 dalies 0,1518 ha bendro ploto žemės sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 169,95 kv.m. buto, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki šios civilinės bylos pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties atnaujinimo išnagrinėjimo. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti kaip pažeidžiančią kreditorių interesus.
CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, jog siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.
Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nors ieškovas ieškinyje yra suformulavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 str. 1 d. 12 p., tačiau, įvertinus ieškinio turinį, spręstina, kad ieškovas iš esmės siekia išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atliktą vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Sutiktina su apelianto pastebėjimu, kad nors ieškovas prašo pripažinti neteisėtu su banku sudarytos kredito sutarties vienašališką nutraukimą, tačiau neginčija pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumo, kaip ir neginčija to fakto, kad jis pažeidė Kredito sutartį nemokėdamas atsakovui kredito įmokų ir palūkanų Kredito sutartyje nustatytu grafiku, neginčija sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo, be to, nėra ginčijamas ir notarės D. J. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu buvo pradėti vykdyti išieškojimo veiksmai. Kitaip tariant, byloje nėra ginčo, ar atsakovas turi reikalavimo teisę į ieškovą bei nėra ginčo dėl sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog net ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas sąlygotų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui.
Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėtina ir tai, kad jeigu ieškovui neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį vykdytinumo, būtų sustabdytas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė, bei pažeidžiami trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris moka draudimo išmoką bankui, teisėti interesai ir lūkesčiai.
Taigi, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kaip ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę bei nedetalizavo, kokiu būdu ir kaip bus apsaugoti jo interesai galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pažymėtina, kad tokios realios ar bent galimos sprendimo neįvykdymo grėsmės atsiradimo įrodinėjimo našta tenka tokiomis aplinkybėmis besiremiančiai šaliai (CPK 178 str.), o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti pagrindas varžyti kito asmens teises.
Visų nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti vertinamos kaip neatitinkančios ieškinio reikalavimo pobūdžio ir masto, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jas skundžiama nutartimi pritaikė.
Esant nurodytam, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.