- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e1-889-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47714-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenanti (duomenys neskelbtini) m., neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. lapkričio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia, sužalojo neįgalią motiną Z. K., padarydama Z. K. įdrėskimus, kraujosruvą, nubrozdinimus veido srityje, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. M. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 17 metų ji gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. spalio mėnesį ji grįžo iš Anglijos į Lietuvą, kadangi reikėjo slaugyti mamą Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyvena su mama mamai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Mama serga senatvine demencija, nėra gerai orientuota laike, aplinkoje. Be to, serga obstrukciniu bronchitu, per metus sirgo 8 kartus plaučių uždegimais. Mama serga glaukoma, yra kurčia. Kartais mama ramesnė, tačiau daugiausia reikalauja nuolatinio dėmesio. Naktį du – tris kartus skambina varpeliu arba rėkia, kad ji atsikeltų ir keistų mamai sauskelnes. Mama geria skysčius varančius vaistus, todėl šlapinasi tankiai ir gausiai. Kartais mama nesiduoda kai reikia į akis lašinti vaistus, yra labai nerami, kartais be perstojo rėkia be priežasties reikalaudama pakeisti sauskelnes, nors dar būna švaru. Mama visiškai nevaikšto, tik atsisėda lovoje laikydamasi už specialios rankenos. Kartais ji nusiima savo sauskelnes ir jas sudrasko. Ji neturi jokios pagalbos slaugyti mamą. Kreipėsi į socialinius darbuotojus, prašėsi pagalbos, kadangi fiziškai tokio sunkaus slaugos ligonio ji negali ištverti. Prašė socialinių darbuotojų pagalbos, padėti mamą išmaudyti, kadangi mama nesiorientuoja, neklauso, nesupranta, ką reikia daryti. Ji yra nuolat neišsimiegojusi, nes ją mama prikelia naktį po du – tris kartus, o dieną negali pamiegoti, kadangi mama rėkia, reikalauja dėmesio. Ji išeina iš buto tik iki parduotuvės ir vaistinės, pavedžioja šuniuką. Nuo įtampos pervargo, neturi kantrybės, jaučiasi labai blogai. Serga depresija jau daug metų. Negali nurodyti kiek, bet geria psichiatro skirtus antidepresantus. Anksčiau alkoholio visai nevartojo, tačiau nuo įtampos ir pervargimo maždaug nuo 2020 m. vasario mėnesio pradėjo vartoti ir alkoholį: alų ir degtinę. Dėl šių priežasčių 2020 m. lapkričio 6 d., tiksliai laiko nurodyti negali, būdama namuose labai pervargusi ir išgirdusi, kad mama lovoje rėkia, neturėdama kantrybės priėjo prie mamos lovos ir suėmė ranka mamai už burnos bei suspaudė, kad nerėktų, kadangi mama kartais rėkia be priežasties ir ją veda iš kantrybės. Po to, kai suspaudė mamai ranka veidą, mamai ant veido atsirado įdrėskimai nuo jos ilgų nagų bei kraujosruvos nuo suspaudimo. Šiuos sužalojimus matė pusseserė A. B., kuriai ji pažadėjo daugiau taip nesielgti su mama. Norėjo kreiptis į Anoniminių alkoholikų draugiją, tačiau karantino metu nepriima. Tris mėnesius buvo nustojusi vartoti alkoholį, o po to vėl pradėjo vartoti alkoholį, kuris iššaukia agresiją. 2020 m. gruodžio 5 d., tikslaus laiko nurodyti negali, namuose, nuėmusi mamos panaudotas sauskelnes, kurios buvo pilnos šlapimo, tas sauskelnes ji kišo mamai prie veido, norėdama parodyti kiek daug mama prišlapino, tačiau į burną sauskelnių mamai nekišo. Tokį jos elgesį išprovokavo išgertas alkoholis, kadangi buvo neblaivi. Alkoholį vartojo 2020 m. gruodžio 5 d. naktį, tikslaus laiko nurodyti negali, išgėrė 200 gramų degtinės. 2020 m. gruodžio 5 d. ryte, ji taip pat šiek tiek išgėrė degtinės, tačiau negali pasakyti kiek tiksliai. Labai gailisi dėl savo elgesio. Yra registruota gydymo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau pavadinimo nurodyti negali. Lankosi pas psichiatrą VŠĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių skyriuje, buvo skirti antidepresantai, kuriuos vartoja. Narkologo įskaitoje nėra registruota. Prieštarauja dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, skyrimo, kadangi kitos gyvenamosios vietos neturi, be to niekas be jos negali pasirūpinti neįgalia ir slaugos reikalaujančia mama. Papildomos apklausos metu nurodė, kad savo anksčiau duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina. Apie 2020 m. lapkričio 6 d. įvykį, kai sukėlė savo mamai Z. K. fizinį skausmą, viską papasakojo savo ankstesnėje apklausoje. Savo kaltę dėl to pilnai pripažįsta. Labai gailisi, kad sukėlė skausmą savo mamai. Šiuo metu pradėjo lankytis pas psichologą, jos būklė taip pat gerėja, todėl ir santykiai su mama yra daug geresni. Toks jos elgesys daugiau nepasikartos (b. l. 70–71, 78–79).
Be kaltinamosios V. M. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2021 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ matyti, kad Kauno m. Žaliakalnio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47714-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuriame tyrimas pradėtas 2020 m. gruodžio 5 d. gavus A. Š. pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), V. M. smurtauja prieš savo mamą Z. K.. Tyrimo metu apklaustos A. Š. ir A. B. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 6 d. rado savo tetą Z. K. sumuštą, ant veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, apdraskymai, kraujosruva prie kairės akies. A. B. padarė tetos veido nuotrauką, kurioje matyti sužalojimai. 2020 m. gruodžio 5 d., atvykusios aplankyti tetos, namuose jos rado giminaitę V. M. girtą, tarp jų kilo konfliktas. A. Š. teigė, kad teta jai skundėsi, kad V. M. jos neprižiūri, neduoda valgyti, smurtauja, kad bandė į burną kišti nuimtas sauskelnes. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. 2020 m. gruodžio 5 d. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. Š. pasakojo apie 2020 m. lapkričio 6 d. įvykius, kai buvo sužalota Z. K. bei apie 2020 m. gruodžio 5 d. A. Š. konfliktą su neblaivia V. M.. Šio konflikto metu A. Š. fizinis skausmas sukeltas nebuvo, pretenzijų dėl to A. Š. neturi, pareiškimo nerašė. Tyrimo metu objektyvių įrodymų, kad 2020 m. gruodžio 5 d. V. M. smurtavo prieš savo mamą Z. K., negauta. (b. l. 47)
Liudytoja apklausta A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d. apie 12:00 val. ji kartu su savo sutuoktiniu R. Š. ir pussesere A. B. atvyko aplankyti sergančią tetą Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini). Jos teta gyvena kartu su savo dukra V. M., kuri tetą prižiūri. Jos teta yra neįgali, nevaikšto jau apie metus laiko, yra slaugoma, sunkiai bendrauja, sunkiai kalba. Kad teta kažką pasakytų reikia daug pastangų. Ji savo tetą, prieš grįžtant tetos dukrai iš užsienio, prižiūrėjo apie penkis metus. Dabar apie pusantrų metų tetą prižiūri tetos dukra. Kai jie atvyko, pradžioje buvo užrakintos durys, bet vėliau jas atidarė jos pusseserė V.. Jos pusseserė V., juos pamačiusi, pradėjo elgtis agresyviai, plūstis necenzūriniais žodžiais, šaukti, kad visiems bus blogai. Kai ji paprašė pusseserės pasitraukti ir leisti praeiti, pastaroji koridoriuje jai ranka delnu bandė suduoti į veidą, bet ji pasitraukė ir pastaroji palietė jos plaukus ir numetė akinius ant grindų. Jos sutuoktinis iškart pusseserę patraukė ir uždarė į svetainės kambarį. Kai pusseserę uždarė svetainės kambaryje, jos sutuoktinis paskambino į BPC ir iškvietė policiją. Šio įvykio metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, ji nenukentėjo. Kai nuėjo pas savo tetą jai teta pasakė, kad dukra neprižiūri, neduoda valgyti, smurtauja ir fiziškai ir morališkai. Maždaug prieš mėnesį laiko, kai buvo atvykusi aplankyti savo tetos, tuomet tetą rado sumuštą, ant veido matėsi sumušimai, kraujosruvos. Tuomet jai teta sakė, kad nuolat muša dukra, bet tuomet policijos nekvietė, kadangi pusseserė atsiprašė ir sakė, kad daugiau tai nepasikartos. Dar kartą teta buvo sumušta maždaug prieš dvi savaites, bet ir tuomet nesikreipė į policiją. Jos pusseserė A. savo telefonu nufotografavusi sumuštą tetą. Dėl šio įvykio ji pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys (b. l. 31–32).
Liudytoja apklausta A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d. apie 12:00 val. kartu su savo pussesere A. Š. ir jos sutuoktiniu R. Š., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti sergančią tetą Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos tetą prižiūri tetos dukra V. M.. Jos teta yra neįgali, nevaikšto, mažai kalba, serga senatvine demencija. Atvykę negalėjo patekti į namus, bet po to duris atidarė pusseserė V. M.. Atidariusi buto duris ir juos pamačiusi pusseserė iškart pradėjo jiems priekaištauti, ko jie čia atvyko. Pastaroji buvo akivaizdžiai neblaivi, agresyviai nusiteikusi. Jiems bandant praeiti koridoriumi pas tetą į kambarį pastaroji ranka delnu sudavė pusseserei A. į veidą ir A. akiniai nukrito ant grindų. Tada pusseserės sutuoktinis V. įstūmė į svetainės kambarį ir uždaręs duris iškvietė policiją. Būdama svetainės kambaryje V. plūdosi necenzūriniais žodžiais, vadino juos vagiais. Atvykus policijos pareigūnams V. buvo agresyvi, taip pat išplūdo policijos pareigūnus, kurie ją sulaikė ir išsivežė į policijos įstaigą. Jai nuėjus pas tetą į kambarį teta jos pasiteiravo, ar nėra dukters V. namuose, sakė, kad V. ryte nuėmusi sauskelnes jas bandė sukišti į burną ir šaukė, kad greičiau mirtų. Pusseserė V. prieš savo mamą smurtauja ne pirmą kartą. Paskutinį kartą tetą buvo radusi sumuštą lapkričio šeštą dieną, bet tuomet policijos nekvietė. Tuomet ant tetos veido matėsi kraujosruvos, nagų įdrėskimai, ant kaklo matėsi smaugimo žymės. Tuomet ji savo sumuštą tetą nufotografavo telefonu, nuotraukas galės pateikti tyrimo metu. Išvykus policijos pareigūnams tetai iškvietė GMP. Atvykę medikai apžiūrėjo tetą, suleido vaistų, bet į gydymo įstaigą nevežė, kadangi teta neturi temperatūros ir jokių kitų nusiskundimų. Kol kas tetą prižiūrės ji ir jos pusseserė A. (b. l. 36–38).
Liudytoja apklausta M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2020 m. gruodžio 5 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su kolega G. M.. Apie 11.00 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Šį įvykį atsimena, nes jis nebuvo eilinis. Nuvykus nurodytu adresu išsiaiškino, kad dukra muša savo neįgalią mamą. Moterų pavardžių negali įvardinti, bet pavardės nurodytos jos rašytame tarnybiniame pranešime. Senyvo amžiaus moteris gulėjo lovoje, kuri nejudėjo ir nekalbėjo. Bandė moterį kalbinti kas nutiko, bet moteris į klausimus nereagavo, nieko nesakė. Nesimatė, kad moteris suprastų, kas yra sakoma. Tuo metu bute be šios moters ir moters dukters dar buvo dvi moterys, kurios buvo giminaitės. Moterys paaiškino, kad nukentėjusioji moteris yra neįgali, visai nejudanti, nekalbanti, neprigirdinti. Jai būnant kambaryje ts giminaitės ir pačios bandė kalbinti lovoje gulinčią moterį, bet moterys į tai nereagavo. Visos detalės, apie galimą moters atžvilgiu padarytą smurtą, buvo sužinotos iš moters giminaičių, kurios dar ir parodė nuotrauką, kurioje ant moters veido matėsi kraujosruvos ir paraudimai. Su moters dukra, kuri įtariama mušusi mamą, pasikalbėti nebuvo kaip, nes moteris tik rėkė, buvo agresyviai nusiteikusi jų atžvilgiu. (b. l. 42–43).
Iš 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo, fotolentelių prie jo matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. A. Š. pateikė nuotrauką, kurioje matyti lovoje gulinti moteris, ant moters veido yra daug raudonai geltonos spalvos dėmių (b. l. 44, 46).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje V. M. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Kaltinamosios neteisėtas priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusioji Z. K. yra kaltinamosios V. M. motina, jos kartu gyvena, tai reiškia, kad yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroro pareiškime nurodoma, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau faktas apie V. M. neblaivumą 2020 m. lapkričio 6 d. nebuvo nustatytas, todėl nepripažintina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. M. buvo neblaivi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios asmenybė, o būtent tai, kad praeityje neteista (b. l. 92), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 90–91), SODROS duomenų bazėje neregistruota, nedirbanti (b. l. 88), registruota nuo 2019 m. spalio 21 d. Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 89), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 94), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 97). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1459/2020, nurodyta, kad V. M. atlikti teismo psichologijos ir (ar) teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 104).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 108).
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajai V. M. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, neteista, bausta administracine tvarka, nedirba, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, tačiau kaltinamajai neskirtina intensyvi priežiūra. Prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajai skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, taip pat į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – neišvykti iš (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 80–81), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamoji V. M. laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 12 val. 20 min. (b. l. 52) ir iš laikino sulaikymo paleista – 2020 m. gruodžio 6 d. 18 val. 30 min. (b. l. 58), tai yra 2 (dvi) paras, todėl į paskirtos bausmės laiką įskaitytinos dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 5 d. 12 val. 20 min. iki 2020 m. gruodžio 6 d. 18 val. 30 min., t. y. 2 (dvi) paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini) m., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti nuteistajai V. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.