- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- I-2788-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui Ž. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. R. 2013-03-18 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2010-08-03 iki 2012-10-29 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant nustatytą minimalų vienam asmeniui, laikomam kameroje, turintį tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto reikalavimą. Be to, kamerose kiekvienam asmeniui nebuvo įrengta taburečių, buvo tik dvi sėdimos vietos, stalas apie 0,3 cm pločio, nebuvo įrengtų spintelių maistui susidėti ir higienos reikmėms laikyti. Pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis kilo nepatogumų normaliai judėti. Pareiškėjas teigia, kad tyčia ir sąmoningai sudarius netinkamas laikymo sąlygas, ilgą laiką varžant jo teises, nesistengus pašalinti pažeidimų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 18, 21, 29 straipsniai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis, draudžiantis diskriminaciją, o pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl jo socialinės padėties. Pareiškėjui dėl Lukiškių TI-K darbuotojų kaltės atsirado neturtinė žala.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Kaip pagrindinį pažeidimą įvardijo per mažą kamerų plotą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–17).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais: 2010-10-06 ryte, 2010-12-21 vakare, 2011-01-25 vakare, nuo 2011-03-22 iki 2011-03-24, 2011-03-25 ryte, 2011-04-13 ryte, 2011-04-13 ryte, 2011-04-14 ryte, 2011-04-19 vakare, 2011-06-24 ryte, 2011-09-06 vakare, 2011-09-27 ryte, 2011-09-29 ryte, 2011-10-21 vakare, 2011-10-24 ryte, 2011-11-11 ryte, 2012-02-21 vakare, 2012-05-22 vakare, 2012-06-27 vakare, 2012-06-28, 2012-06-29 ryte, 2012-07-18 ryte buvo laikomas kamerose nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto.
Nurodė, kad laikotarpiais: nuo 2010-08-17 iki 2010-08-31, nuo 2010-09-28 iki 2010-10-05, nuo 2010-10-19 iki 2010-10-26, nuo 2010-12-14 iki 2010-12-21, nuo 2011-01-04 iki 2011-01-11, nuo 2011-01-18 iki 2011-01-25, nuo 2011-02-28 iki 2011-03-03, 2011-03-08 iki 2011-03-16, nuo 2011-03-29 iki 2011-04-12, nuo 2011-04-18 iki 2011-04-19, 2011-06-21 iki 2011-06-23, nuo 2011-08-30 iki 2011-09-06, nuo 2011-10-18 iki 2011-10-20, nuo 2011-12-06 iki 2011-12-13, nuo 2012-01-17 iki 2012-01-24, nuo 2012-01-31 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-20 iki 2012-03-27, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-24, nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22, nuo 2012-06-19 iki 2012-06-26, nuo 2012-07-10 iki 2012-07-17, nuo 2012-08-28 iki 2012-09-04, nuo 2012-10-09 iki 2012-10-16 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo konvojuotas iš įstaigos į kitas laisvės atėmimo vietas.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Jame maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius – 954, tačiau nuolat yra viršijamas ir gali siekti daugiau nei 1 000 asmenų. Be to, Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, nustatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 8, 10 straipsniuose ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje. Atsakovė pripažino, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Kameros yra įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Jų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius resursus. Pažymėjo, kad ir patys suimtieji bei nuteistieji gadina kamerų inventorių. Pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su žodiniais ar rašytiniais skundais. Atsakovė teigia, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, t. y. nėra žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. R. (b. l. 66–71) 2010-08-03 atvyko į Lukiškių TI–K ir iki 2012-10-29 buvo laikomas nuo dviejų iki keturių asmenų tam tikrose kamerose, kurių plotas nuo 6,83 kv. m iki 8,17 kv. m. Tai patvirtina ir asmens įskaitos kortelėje bylos Nr. 1960-10 nurodyti duomenys (b. l. 18–23).
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2010-08-03 iki 2012-10-29 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant minimalų kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką – net keletą mėnesių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis draudžia asmens orumą žeminantį elgesį.
Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-08-03 iki 2012-10-29 607 dienas, 10 vakarų ir 2 rytus buvo laikomas pažeidžiant nustatytą 3,6 kv. m minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Šiuo laikotarpiu tik 4 dienas, 11 rytų bei 8 vakarus jis buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Sutiktina su atsakove, kad nevertintini laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010-08-17 iki 2010-08-31, nuo 2010-09-28 iki 2010-10-05, nuo 2010-10-19 iki 2010-10-26, nuo 2010-12-14 iki 2010-12-21, nuo 2011-01-04 iki 2011-01-11, nuo 2011-01-18 iki 2011-01-25, nuo 2011-02-28 iki 2011-03-03, 2011-03-08 iki 2011-03-16, nuo 2011-03-29 iki 2011-04-12, nuo 2011-04-18 iki 2011-04-19, 2011-06-21 iki 2011-06-23, nuo 2011-08-30 iki 2011-09-06, nuo 2011-10-18 iki 2011-10-20, nuo 2011-12-06 iki 2011-12-13, nuo 2012-01-17 iki 2012-01-24, nuo 2012-01-31 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-20 iki 2012-03-27, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-24, nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22, nuo 2012-06-19 iki 2012-06-26, nuo 2012-07-10 iki 2012-07-17, nuo 2012-08-28 iki 2012-09-04, nuo 2012-10-09 iki 2012-10-16.
Tai, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu su skundais nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją, nustatyto pažeidimo nepaneigia.
Pareiškėjas kitų netinkamų laikymo sąlygų teismo posėdyje nedetalizavo, todėl kiti jo skundo argumentai nevertinti. Pažymėtina, kad atsakovė teismui pateikė duomenis apie atliktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimus, paslaugų sutartis su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktus matavimus (b. l. 24 – 56), tačiau jie nevertintini, nes pareiškėjas kitų jo laikymo sąlygų trūkumų Lukiškių TI-K konkrečiai neįvardijo ir dėl jų iš esmės nesiskundė. Pareiškėjo nurodyti trūkumai, kad kameroje yra tik dvi kėdės ir nedidelis – apie 30 cm pločio stalas, kaip tik ir susiję su per mažu vienam asmeniui tenkančiu plotu kamerose.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas, t. y. jokie pinigai, joks materialusis turtas, negali atstoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05).
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas 607 dienas, 10 vakarų ir 2 rytus buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam žmogui teko mažesnis, nei nustatytas, minimalus plotas, sudaro pagrindą pripažinti, kad tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokius konkrečius sveikatos sutrikimus jam sukėlė gyvenimas kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų, tačiau žeminančios gyvenimo sąlygos neišvengiamai veikia asmens dvasinę, emocinę būseną, sukuria įtampą ir nepasitenkinimą ir turi įtakos tokiomis sąlygomis kalinčio asmens sveikatai.
Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mąstą, jo trukmę (607 dienas, 10 vakarų ir 2 rytus), teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1027-13), į šalies ekonominę padėtį (minimali mėnesinė alga 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis 2 171 Lt), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Lt neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,
nuspre ndžia:
Ž. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti Ž. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 (du tūkstančius litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.