Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Valderezai Sadauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. vasario 24 d., apie 3.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), V. K. buto virtuvėje, tarpusavio konflikto metu savo broliui M. S. peiliu dūrė du kartus į krūtinės sritį, padarydamas durtinių - pjautinių žaizdų krūtinėje su kairiojo III šonkaulio, kairiojo plaučio ir aortos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu ir gausiu nukraujavimu, bei vieną kartą dūrė į žasto sritį, padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą kairiame žaste, taip tyčia nužudė savo artimą giminaitį.

G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamuoju G. K. parodė, kad savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta iš dalies. 2010-02-23 jis kartu su broliu M. S., M. S., B. G. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo pakankamai girtas. Vėlai vakare kaltinamasis atėjo į savo namus su B. G. bei permiegojo su ja. Vėliau į namus atėjo brolis M. S. ir V. D.. M. S. miegamajame pamatė miegančią pusnuogę B. Tuomet brolis M. liepė kaltinamajam ateiti į virtuvę pasiaiškinti, nes jis draugavo su B. G.. Virtuvėje M. S. pradėjo priekaištauti kaltinamajam dėl B., keikėsi necenzūriniais žodžiais, jie ginčijosi, po to brolis sudavė G. K. vieną smūgį į veidą, nuo kurio kaltinamasis suklupo. Tuomet M. S. sudavė G. K. dar kelis smūgius ir jie susistumdė. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad nuo to momento kai jie su broliu susistumdė, jis tiksliai konflikto sekos neprisimena, nes buvo pakankamai girtas. Todėl negali paaiškinti kokiu būdu jo rankose atsirado peilis, iš kur jį paėmė, ar susistumdymo metu panaudojo peilį. Pagarsinus teisiamajame posėdyje kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b.l. 132-135, 136-138, ) G. K. nurodė, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis „išsigalvojo“, kad nuo stalo pagriebė peilį bei kelis kartus juo sudavė M. S. iš pykčio. Iš dalies savo parodymų pakeitimo motyvų dėl kitų priežasčių kaltinamasis nenurodė. Taip pat jis pažymėjo, kad konflikto metu virtuvėje buvo V. D., tačiau G. K. neatsimena ar V. D. dalyvavo muštynėse. Posėdyje kaltinamasis pabrėžė, jog labai gailisi dėl to, kas įvyko, pripažino, kad ir anksčiau su broliu M. S. mušdavosi dėl buitinių priežasčių.

Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji V. K. parodė, kad kaltinamasis G. K. ir M. S. yra jos sūnūs. Jie visi gyvena kartu, sūnus M. buvo vyresnis ir fiziškai stipresnis už G. Būdami neblaivūs, M. ir G. retkarčiais mušdavosi. 2010-02-23 vakare nukentėjusioji nuėjo miegoti apie 22.00 val., tačiau po vidurnakčio virtuvėje išgirdo triukšmą: kažkas keikėsi, stumdėsi. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad sūnus G. mušasi su kaimynu V. D., o sūnus M. stovėjo ir žiūrėjo, neleisdamas jų išskirti. V. K. pasakius, jog iškvies policiją, konfliktas baigėsi, o ji pamatė kad G. akis buvo ištinusi ir iš nosies bėgo kraujas. V. D. išėjo iš namų, o V. K. nuėjo į savo kambarį. Netrukus ji vėl išgirdo triukšmą virtuvėje bei ten nuėjusi pamatė, jog sūnūs G. ir M. stumdosi, mušasi. Šio konflikto metu M. užsimojo peiliu, tačiau G. iš jo atėmė peilį, o jie abudu pargriuvo ant grindų bei pradėjo grumtis. Nukentėjusioji nematė kaip G. dūrė peiliu M., tačiau atsikėlęs G., kruviną peilį įmetė į kriauklę, o M. atsistojo, atsirėmė į durų staktą ir griuvo ant grindų. V. K. iškvietė medicininę pagalbą. Tuomet sūnus G. vis kartodavo „ką aš padariau?“. Be to, nukentėjusioji V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 63-64, 65 ), teisingumą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad jis draugavo su broliais M. S. ir G. K.. 2010-02-23 apie 24.00 val. į liudytojo butą atėjo M. S. ir nieko nepaaiškindamas, pakvietė V. D. kartu nueiti į M. S. namus. Atėjus į M. namus, jie rado kambaryje miegančią B. G., kuriai liepė apsirengti. Netrukus į namus atėjo G. K.. M. S. paklausė kaltinamojo ar šis miegojo su B. G., po ko broliai pradėjo ginčytis dėl B. G.. Jie, tai yra V. D., M. S. ir G. K. iš kambario nuėjo į virtuvę, kur liudytojas susiginčijo bei susimušė su kaltinamuoju. Po to M. S. ir G. K. pradėjo bartis ir susistumdė, M. vieną kartą kumščiu trenkė kaltinamajam į veidą, po to dar koja spyrė jam į veidą. Tuomet V. D. išėjo iš virtuvės, o kai netrukus vėl grįžo į virtuvę – M. S. jau laikė ranką savo krūtinės srityje. Liudytojas pažymėjo, jog brolių susistumdymo metu jis peilio jų rankose nematė, taip pat nematė kaip kaltinamasis dūrė peiliu savo broliui.V. D. nurodė, kad iš pradžių tarp M. S. ir G. K. prasidėjo žodinis konfliktas dėl B. G., o po to broliai susimušė. Liudytojo nuomone konfliktas tarp kaltinamojo ir jo brolio trūko apie 3-4 min. V. D. gerai neatsimena ar konflikto metu G. K. ir M. S. mama buvo atėjusi į virtuvę. Pagarsinus liudytojo V. D. paaiškinimus ( b.l. 82-84 ), jis pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja B. G. posėdyje parodė, kad pažįsta G. K. ir M. S., santykiai su jais normalūs. 2010-02-23 jie visi vartojo alkoholinius gėrimus ir ji būdama pakankamai girta nuėjo į kaltinamojo namus bei kartu su juo atsugulė į lovą. Tuomet namo grįžo M. S. ir pamatė gulinčią lovoje B. G. kartu su G. K.. M. S. supyko ir liepė kaltinamajam išeiti į virtuvę. Virtuvėje pasigirdo triukšmas, broliai barėsi, rėkdavo. Po to liudytoja išgirdo G. K. verksmą ir išėjusi į virtuvę pamatė ant grindų gulintį M. S..

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytoju V. Š. parodė, jog dirba Molėtų rajono policijos komisariato tyrėju ir 2010-02-24 policijos komisariate gavus pranešimą apie nagrinėjamą įvykį buvo išvykęs į įvykio vietą. V. Š. patvirtino, kad atvykus į butą, kur buvo M. S. lavonas, G. K. neneigė, jog jis dūrė peliu broliui, prisipažino tą padaręs, jo kalba buvo neryšli. Kaltinamasis verkė, pergyveno dėl brolio mirties. G. K. motina pasakė, kad peilį jis įmetė į kriauklę.

Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, rašytinius dokumentus - teismas daro išvadą, kad G. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino ir nustatyta, kad jis 2010-02-24 konflikto metu tyčia nužudė savo artimą giminaitį brolį M. S., suduodamas jam smūgius peiliu į krūtinės sritį, o jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Posėdyje kaltinamasis parodė, kad 2010-02-24 atėjęs namo ir pamatęs lovoje miegančią pusnuogę B. G., brolis M. S. liepė G. K. ateiti į virtuvę pasiaiškinti, nes jis, M. S., draugavo su šia mergina. Virtuvėje M. pradėjo priekaištauti kaltinamajam dėl B., keikėsi necenzūriniais žodžiais, jie susiginčijo, M. sudavė jam kelis smūgius ir po to jie susistumdė. Nukentėjusioji V. K. – kaltinamojo ir M. S. motina – teisiamajame posėdyje parodė, jog būdama savo kambaryje, išgirdo virtuvėje triukšmą, o nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad sūnūs G. ir M. stumdosi, mušasi. Nukentėjusioji nurodė, jog konflikto metu M. užsimojo peiliu, tačiau G. atėmė iš jo peilį ir jie abudu pargriuvo ant grindų bei pradėjo grumtis. Po to kaltinamasis atsistojo ir įmetė į kriauklę kruviną peilį. Liudytojas V. D. teisme patvirtino, jog atėjęs namo M. S. paklausė brolio G. K. ar šis miegojo su B., po ko broliai pradėjo bartis dėl šios merginos bei susistumdė. M. S. vieną kartą kumščiu trenkė kaltinamajam į veidą, po to spyrė jam koja. Tuomet V. D. išėjo iš virtuvės ir nematė konflikto tolimesnės eigos. Liudytoja B. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog kai namo grįžo M. S. ir pamatė ją gulinčią lovoje su G. K., supyko ir liepė kaltinamajam išeiti į virtuvę. Liudytoja pažymėjo, kad broliams išėjus iš kambario, virtuvėje pasigirdo triukšmas, broliai barėsi, rėkdavo. Liudytojas V. Š. – policijos pareigūnas – posėdyje patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą G. K. neneigė, jog jis dūrė M. S. peiliu ir prisipažino tą padaręs, o kaltinamojo motina nurodė, kad peilį kaltinamasis įmetė į kriauklę.

Teismo vertinimu atsižvelgiant į aukščiau paminėtus kaltinamojo, nukentėjusiosios V. K., liudytojų V. D. ir B. G. parodymus yra pakankamas pagrindas teigti, kad tarp kaltinamojo G. K. ir jo brolio M. S. kilo konfliktas dėl merginos – B. G. ir iš pradžių tai buvo tik žodinis ginčas, tačiau po to jie susitumdė bei susimušė, suduodami vienas kitam smūgius. Būtent šio susistumdymo, įvykusių muštynių metu kaltinamasis ir dūrė peiliu M. S.. Pažymėtina, kad G. K. 2010-02-24 apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, jog kai brolis spyrė, jis suklupo, po to brolis sudavė į antakį, todėl kaltinamajam sukilo baimė ir pyktis ( b.l. 132-135 ). Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-02-25 G. K. taip pat tvirtino, kad iš pradžių tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas ir jau po to susistumdymas, kurio metu jis dūrė peiliu broliui. Šios apklausos metu kaltinamasis pripažino, jog taip padarė iš pykčio ( b.l. 136-138 ). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju konfliktas tarp G. K. ir M. S. kilo dėl jų asmeninių santykių, iš pavydo, o įvykus abipusėms muštynėms, kaltinamasis iš pykčio dūrė peiliu M. S. ir šiais savo veiksmais jį nužudė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 Nutarimo Nr. 46 „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose „ 19 punkte yra išaiškinta, kad nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad pagal BK 129 str. 1 d. kvalifikuojamas nužudymas, padarytas asmeninio konflikto metu, dėl pykčio, sukelto netinkamo nukentėjusiojo elgesio, pavydo, keršto ir kitais panašiais motyvais, kai jis padarytas nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų požymių. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis neteisėtais veiksmais nužudė savo artimąjį giminaitį–brolį M. S. ( gimynystės ryšį patvirtina rašytiniai įrodymai – b.l. 46-47, 74-75, 76-77, 94-95, 118, 121-122 ). Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kolegija sprendžia, jog nustačius byloje, kad G. K. dūrė peiliu M. S. asmeninio konflikto metu iš pykčio po tarp jų įvykusio žodinio ginčo, susistumdymo ir muštynių metu, nėra pagrindo pripažinti, jog šioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose ( BK 28 str ). Be to, būtina pabrėžti, kad teismo medicinos specialisto išvada tvirtina apie tai, jog M. S. mirė nuo dviejų durtinių-pjautinių žaizdų krūtinėje, kas komplikavosi ūmiu ir gausiu nukraujavimu ( tvirtina b.l. 11-20 ). Minėta specialisto išvada taip pat konstatuota, kad M. S. buvo padaryta dar ir durtinė-pjautinė žaizda kairiame žąste. Tokiu būdu konflikto metu G. K. net tris kartus dūrė peiliu broliui, todėl tokius jo tyčinius veiksmus negalima traktuoti kaip padarytais būtinosios ginties ribose. Byloje nustatyta, kad nusikaltimui padaryti kaltinamasis panaudojo pavojingą įrankį – peilį, kuriuo sudavė du smūgius į gyvybei svarbų organą – krūtinę, o iš viso dūrė peiliu nukentėjusiajam tris kartus. Nepaisant to, kad įvykio metu G. K. buvo 16 metų, nekelia abejonių, jog jis konflikto metu panaudodamas peilį, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę už nužudymą nuo 14 metų ( BK 13 str. 2 d. ), o tai reiškia, jog šios veikos pavojingumą gali numatyti ir asmuo, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad šiuo atveju G. K. veikė netiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamojoje byloje sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltinamojo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nustačius, jog G. K. veikė netiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas.

Iš dalies pakeisdamas teisiamajame posėdyje savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad po įvykusio su broliu M. žodinio ginčo, M. S. sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo kurio G. K. suklupo. Tuomet nukentėjusysis sudavė kaltinamajam dar kelis smūgius ir jie susistumdė. Tačiau jau nuo šio momento jis tiksliai konflikto sekos neprisimena, nes buvo pakankamai girtas ir todėl negali nurodyti kokiu būdu jo rankose atsirado peilis, iš kur jį paėmė, ar panaudojo jį susistumdymo metu. Pagarsinus teisiamajame posėdyje kaltinamojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ( b.l. 132-135, 136-138, ), jis nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu „išsigalvojo“, kad nuo stalo pagriebė peilį bei kelis kartus juo smogė M. S. iš pykčio. Teismo vertinimu toks kaltinamojo duotų parodymų pakeitimas pripažintinas nepagrįstu ir logiškai nemotyvuotu. Be to, apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas – V. Š., patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą, G. K. neneigė, jog dūrė peiliu broliui, prisipažino tą padaręs, verkė, pergyveno dėl jo mirties, o G. K. motina pasakė, kad peilį jis įmetė į kriauklę. Šie liudytojo parodymai atitinka kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b.l. 136-138, ). Pabrėžtina ir tai, kad apklausiamas 2010-07-13 G. K., dalyvaujant gynėjui, tvirtino, jog žino, kad brolis M. S., jo, tai yra kaltinamojo, su jokiu peiliu ar kitokiu daiktu nepuolė ( b.l. 141 ). Kolegijos manymu, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje yra nenuoseklūs.

Tiriant G. K. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, įvykio aplinkybių skirtingą aiškinimą, teismo nuomone byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ( tvirtina b.l. 126 ), nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

G. K. nesimoko, nedirba, neigiamai charakterizuojamas ( b.l. 114 ), padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, o jo padarytas nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį.

Tačiau skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę teismas atkreipia dėmęsį į tai, jog G. K. vis dėlto yra teisiamas pirmą kartą, labai pergyvena dėl brolio mirties ir šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 91 str. 3 d. numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės nuostatos. Be to atsižvelgina ir į byloje nustatytą netinkamą nukentėjusiojo M. S. elgesį, nes jis, būdamas girtas, sukėlė konfliktą. Kolegijos manymu dėl nurodytų motyvų, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti artima įstatymo sankcijoje numatytam minimumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307-308 str., 312-313 str. str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams, bausmę atleikant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-11-25. Į bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną – 2010-02-24 – ir kardomojo kalinimo-suėmimo terminą nuo 2010-02-25 iki 2010-11-25.

Kardomąją priemonę G. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – M. S. drabužius ir peilį, išimtą 2010-02-24 įvykio vietos apžiūros metu V. K. bute, sunaikinti, G. K. drabužius grąžinti nuteistajam.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.