Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-680-167/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
1-680-167/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00097-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-680-167/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00097-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.;1.1.8.1.;1.2.18.11.; (S) 2.10;2.10.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Mickevičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirba Vokietijos Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas ir

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteista

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. V111-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 netinkamai organizavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko minėtu laikotarpiu bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o būtent:

- pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu ir visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 2009-2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės L. M. į bendrovės buhalterinę apskaitą įrašytų 41970,20 Lt bendrovės atskaitingo asmens R. J. išlaidų, į bendrovės buhalterinę apskaitą įrašytų veiklos pajamų iš viso už 19 574, 00Lt; taip pat pažeidžiant minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, nustatančios dokumentų saugumą, dėl ko neišsaugojo ir tyrimui nepateikė į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktų 22 PVM sąskaitų-faktūrų apie prekių ir paslaugų už 1 15395,92 Lt pardavimą laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2010-11-30;

- pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nepateikė bendrovės vyriausiajai buhalterei L. M. apskaityti apmokėjimo dokumentų apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir S. R. įmonės atsiskaitymą už 4 402,01 Lt, dėl ko 2009 metais į bendrovės kasos pajamas neįtraukta 4 402,01 Lt grynų pinigų gavimo operacijų; nesurašyta pirminių apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių -4 402.01 Lt gryniems pinigams apskaityti; 2009 metų kasos knygoje neįrašė grynų pinigų gavimo operacijų už. 4 402,01 Lt, be to, buhalterė L. M. balansinės sąskaitos Nr. 24351 „R. J.“ apyvartos žiniaraščiuose už 2009-2010 metus neužregistravo bendrovės atskaitingam asmeniui R. J. išmokėtų 13099,07 Lt;

- pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr, IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus ir minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus pateikė bendrovės buhalterei L. M. įrašyti į apskaitą neteisingus duomenis apie bendrovės dyzelinio kuro įsigijimą ir jo, kaip atskaitingo asmens išlaidas, nes 2010 metais į bendrovės apskaitą įtraukė neįvykusias dyzelinio kuro pirkimo operacijas už 71855,31 Lt, nors mokėtojas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“;

tokiu būdu dėl minėtų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

L. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vyriausioji buhalterė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už tinkamą apskaitos tvarkymą, ir buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu ir visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 2009-2010 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinę apskaitą įrašė 41970, 20 Lt bendrovės atskaitingo asmens R. J. išlaidų, į bendrovės buhalterinę apskaitą įrašė veiklos pajamų iš viso už 19 574,00 Lt; į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė 22 PVM sąskaitas-faktūras apie prekių ir paslaugų už 115395,92 Lt pardavimą laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2010-11-30; tačiau objektų tyrimui nebuvo pateikta šiuos buhalterinius įrašus pagrindžiančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų;

- pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus ,kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dienų arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 2009 metais į bendrovės kasos pajamas neįtraukė 4 402,01 Lt grynų pinigų gavimo operacijų; balansinės sąskaitos Nr. 24351 „R. J.“ apyvartos žiniaraščiuose už 2009-2010 metus neužregistravo bendrovės atskaitingam asmeniui R. J. išmokėtų 13 099,07 Lt; pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1.X-574 1.3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose įrašomi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus ir minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, į apskaitą įrašė įmonės direktoriaus R. J. pateiktus neteisingus duomenis apie bendrovės dyzelinio kuro įsigijimą ir jo, kaip atskaitingo asmens išlaidas, t. y. 2010 metais į bendrovės apskaitą įtraukė neįvykusias dyzelinio kuro pirkimo operacijas už 71855,31 Lt. nors mokėtojas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“;

tokiu būdu dėl minėtų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

R. J., įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis, kaip įmonės vadovas būdamas atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nesiėmė visų priemonių, kad bendrovės apskaita būtų vedama laikantis visų norminių aktų. Dalis įmonės turėtų ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų buhalterei buvo pateikiama pavėluotai, kai kurie dokumentai galėjo būti ir visai nepateikti. Buhalterė L. M. yra sakiusi, kad ji negali laiku suvesti apskaitos duomenų, pateikti ataskaitų VMI. Jis pripažino, kad kaip įmonės kasininkas ir atskaitingas asmuo, nesavalaikiai pildė ataskaitas apie įmonės piniginių lėšų panaudojimą. Būdamas įmonės vadovu, neužtikrino įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimo, dėl ko dalis ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų nebuvo išsaugota ir pateikta patikrinimui. įmonėje nebuvo tinkamai vedama naudojamo kuro sunaudojimo apskaita, kelionės lapai pildomi neatsakingai. Sutinka su specialisto išvadose nurodytais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos trūkumais ir pažeidimais, už ką, kaip vadovas, yra atsakingas. Pripažįsta tinkamos apskaitos tvarkymo kontrolės nevykdymą, ką lėmė jo paties buhalterinių žinių trūkumas. Dėl savo aplaidumo organizuojant tinkamą įmonės apskaitos tvarkymą gailisi. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu (6 t., 91 b. l.).

L. M., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jos veiksmai, tvarkant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nebuvo tyčiniai. Bendrovės apskaitą tvarkė pagal direktoriaus R. J. pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Dėl registruose nurodytų duomenų apie atskaitingam asmeniui R. J. išmokėtas sumas, gautas veiklos pajamas paaiškino, kad į registrus traukdama duomenis, ji turėjo visus darytus įrašus pateisinančius dokumentus. Kodėl revizorius neturėjo galimybės patikrinti įrašų teisingumo registruose pagal pirminius dokumentus apie 41 970 Lt atskaitingo asmens R. J. išlaidas, 19 574 Lt veiklos pajamas, nežino, galimai specialistui buvo pateikti ne visi įmonės dokumentai. Įmonės dokumentais faktiškai disponavo R. J. ir A. V.. Ji dokumentus gaudavo periodiškai ir nelaiku. Ji tikrai realiai matė įtarime nurodomas trūkstamas 22 PVM sąskaitas-faktūras dėl pajamų gavimo už suteiktas pervežimo paslaugas užsienyje. Šias sąskaitas pateikė ir po dienos atsiėmė A. V., kuris realiai kontroliavo ir organizavo įmonės veiklą teikiant paslaugas užsienyje. Dėl R. J. išlaidų, susijusių su lizingo įmokomis, tai visus duomenis apie šių operacijų tikrumą tikrino pagal lizingo bendrovės duomenis. Jeigu nebuvo pateikti kokie dokumentai, patvirtinantys piniginių lėšų gavimą pagal orderius, tai jie ir liko neužpajamuoti, nes kitos galimybės sužinoti apie tokius buvusius ūkinius įvykius ji neturėjo. Neturėdama dokumentų, į registrus duomenų ir neįtraukė. Dėl į apskaitą įtrauktų dokumentų dėl kuro pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tai ji privalėjo apskaityti visas įmonei išrašytas sąskaitas. Dėl ūkinės operacijos realumo paaiškinti negali, nes vadovaujasi tik pateiktais dokumentais. Savo kaltę dėl ne visai tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažįsta, nes būdama įmonės buhaltere ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus būdama atsakinga už tinkama apskaitos tvarkymą, supranta, kad revizijos metu buvo rasta kai kuriu norminių aktų pažeidimų, turėjusių įtakos įmonės veiklos duomenų nustatymui. Tačiau padarytus apskaitos tvarkymo pažeidimus nulėmė įmonės vadovo R. J. neužtikrintas savalaikis pirminių dokumentų pateikimas buhalteriui ir dokumentų išsaugojimo tvarkos nebuvimas bei trečiojo asmens A. V., tuo metu neturėjusio jokios atsakomybės už įmonės veiklą, faktiškai vykdomas vadovavimas įmonės veiklai. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu (6 t., 95-96 b. l.).

Duomenys, leidžiantys manyti, kad R. J. ir L. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 223 str. 1 d.:

2011 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-4/104, kurioje nurodyta, kad pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitos Nr. 2411 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraštį už 2009 ir 2010 metus, nustatyta, kad tyrimui nepateiktos, tačiau į buhalterinės apskaitos registrus įtrauktos 22 PVM sąskaitos faktūros apie prekių ir paslaugų pardavimą už 115 395, 92 Lt laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Šiuo atveju bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.lX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatų (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija), nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą - neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 22 PVM sąskaitų faktūrų ir pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį atsako už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė L. M. 2009 - 2010 metais į bendrovės buhalterinę apskaitą neįrašė 13 099,07 Lt išmokėjimo atskaitingam asmeniui R. J. ir tuo nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus. Taip pat nustatyta, kad bendrovės vyriausioji buhalterė L. M. bendrovės balansinės sąskaitos Nr. 24351 „R. J.“ apyvartos žiniaraščiuose už 2009 ir 2010 metus užregistravo 41 790, 20 Lt R. J. išlaidų, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais (5 t., 1-17 b. l.).

2012 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr. 5-4/81, kurioje nurodyta, kad jeigu 2010 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinio kuro pirkėjas ir mokėtojas ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o kiti asmenys, tai bendrovės buhalterė L. M., įtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą direktoriaus R. J. pateiktus kuro įsigijimo kvitus, padidino 71 855, 31 Lt atskaitingo asmens R. J. išlaidas. Specialisto išvadoje 5-4/104 buvo nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus atskaitingo asmens R. J. išlaidų žiniaraščius ir avanso apyskaitas už 2009 ir 2010 metus, nustatyta, kad bendrovės vairuotojų degalų pirkimo išlaidos buvo traukiamos į bendrovės atskaitingo asmens R. J. išlaidas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė degalų įsigytų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo bendrovės veikloje dokumentų (kelionės lapų, kuro nurašymo aktų) ir visą 2010 m. kovo - gruodžio mėnesiais įsigytą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kurą iš viso už 59 384,49 Lt (be PVM) nurašė į bendrovės sąnaudas, neatsižvelgdama į faktiškai nuvažiuotą atstumą. Tyrimui nepateikti dokumentai, pagrindžiantys dyzelinio kuro už 71 855,31 Lt, įsigyto iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J., pateikęs bendrovės buhalterei L. M. įrašyti į apskaitą neteisingus duomenis apie bendrovės dyzelinio kuro įsigijimą ir jo, kaip atskaitingo asmens išlaidas, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, numatančių, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinio kuro iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 71 855,31 Lt (i.sk. PVM 12 470,82 Lt) nepirko, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo įformintos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, tai bendrovės direktorius R. J., pateikęs bendrovės buhalterei L. M. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras apie dyzelinio kuro pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 71 855,31 Lt (l.sk. PVM 12 470,82 Lt) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.lX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2010 metais į bendrovės apskaitą įtraukė neįvykusias dyzelinio kuro pirkimo operacijas už 71 855,31 Lt ir minėto įstatymo 12 straipsnio 4 dalies (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo N r. 1X -1 914 redakcija) reikalavimų, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dienų arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, į 2010 metų bendrovės apskaitos registrus įrašė neįvykusias dyzelinio kuro pirkimo operacijas už 71 855,31 Lt, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2010 metus (5 t., 121-145 b. l.).

Liudytojos S. K. parodymai, kad 2011 m. vasarį perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, nebuvo galima tinkamai įforminti jų perdavimo fakto, nes nei buvęs direktorius R. J., nei buvusi buhalterė L. M. nenorėjo pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo akto. Nebuvo perduoti suvestiniai registrai ir veiklos ataskaitos. Pagal turėtus pirminius dokumentus bandyta sudaryti atskaitingo asmens R. J. registrą, kasos knygą, tačiau jos (S. K.) sudarytų registrų duomenys neatitiko L. M. vestų registrų, tačiau jie neatspindėjo ir tikros situacijos. Pagrindinė priežastis - netvarkinga apskaita ir ne visų pirminių dokumentų išsaugojimas. Be to, L. M. į registrus neįtraukė ir kai kurių turėtas išlaidas ar pajamas pateisinančių dokumentų. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė transporto paslaugas, tai pagrindiniai pirminiai dokumentai šiuo atveju yra kuro pirkimo kvitai, kelionės lapai, kuro nurašymo aktai ir vadovo įsakymu patvirtintos kuro sunaudojimo normos. Nustatytų kuro normų ir kuro nurašymo aktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinės apskaitos lygio ji suprato, kad L. M. trūko specialiųjų buhalterinių žinių, atidumo, nežinojo visų norminių aktų. Buhalterės nekompetencija ir buvusio įmonės vadovo aplaidumas ir neatsakingumas, kaip atskaitingo asmens, ir sudarė situaciją, kai įmonės apskaita vesta nesilaikant norminių aktų (1 t., 153-156 b. l.).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu paskiriant R. J. 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę iki 20 MGL baudą, jos mokėjimą išdėstant per 6 mėn.

Kaltinamoji L. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorė siūlo jai skirti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą. Kaltinamoji sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti skiriamą baudą iki 10 MGL dėl šiuo metu sunkios finansinės padėties.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 4 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. J. ir L. M. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. J. yra neteistas (6 t., 62 b. l.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (6 t., 64-65 b. l.), kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. yra neteista (6 t., 71 b. l.), administracine tvarka nebausta (6 t., 73 b. l.), jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas skiriama bauda.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi tarnybinėse Šiaulių AVPK patalpose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę - 20 MGL (2600 Lt) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.

Pripažinti L. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę - 15 MGL (1950 Lt) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas