Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-756-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2A-756-661/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16635-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono prokuratūros vyriausiojo
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-756-661/2013Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-16635-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2;122.3;122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. L., Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja E. S. ir vyresnioji tyrėja R. K.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6989,95 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2009-11-06 buvo sulaikytas tyrėjos E. S. dėl tariamo pasikėsinimo pagrobti mažametį vaiką. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. sankcionuotos kardomosios priemonės pagrindu iš ieškovo apimti asmens tapatybės nustatymo dokumentai. Be to, ieškovas įpareigotas periodiškai registruotis Klaipėdos rajono policijos komisariate bei turėjo pasižadėti neišvykti. Vyresniosios tyrėjos R. K. 2009-11-07 nutarimo pagrindu ieškovo bute atlikta krata ir jos metu paimtas ieškovo telefonas, kompiuteris, jo kietasis diskas ir fotoaparatas. Galiausiai 2010-11-30 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovo nuomone, teisėsaugos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Dėl tokių veiksmų, ieškovas sprukdamas nuo pareigūnų, pateko į autoįvykį ir nepataisomai sugadino 4850 Lt vertės savo automobilį Nissan Sunny. Pareigūnai grąžino ieškovui sugadintą 400 Lt vertės kompiuterį ir 100 Lt vertės jo kietąjį diską. Kol iš ieškovo buvo neteisėtai paimti kompiuteris ir telefonas, jis buvo priverstas mokėti paslaugų tiekėjams interneto ir bevielio ryšio tinklo paslaugų, kurių nėra gavęs, mokesčius, sudarančius 1548,95 Lt sumą. Be to, ieškovo teigimu, dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų – kardomųjų priemonių, psichologinio spaudimo apklausų metu, ieškovas jaučiasi psichologiškai sugniuždytas, vartoja vaistus. Savo patirtus išgyvenimus vertina 40 000 Lt suma (b.l.1-5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė ieškovo reikalavimus atmesti, kadangi teisėsaugos pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažeidė įstatymų reikalavimų. Įstatymai įpareigoja teisėsaugos pareigūnus sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamus asmenis ir, esant reikalui, taikyti jiems kardomąsias priemones. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo nutraukimas dar nesudaro pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti. Pažymėjo, kad kompiuteris ir jo kietasis diskas ieškovui grąžinti tokios pačios būklės, kokie paimti. Dėl automobilio sugadinimo, tai ikiteisminio tyrimo metu pats ieškovas paneigė aplinkybę, kad eismo įvykis sąlygotas pareigūnų veiksmų. Interneto ir bevielio ryšio tinklo paslaugų tiekimo sutartyse numatyta paslaugų gavėjo pareiga pranešti apie negalėjimą naudotis paslauga, tačiau ieškovas tokios pareigos nevykdė (b.l.83-88).

Atsakovės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesutiko su ieškiniu, teigdamas, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi nėra visų privalomų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Teisėsaugos pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažeidė įstatymų imperatyvių normų. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė jokių turtinės žalos patyrimo įrodymų (b.l.101-102).

Vyresnioji tyrėja R. K. prašė netenkinti ieškinio analogiškais motyvais kaip nurodytais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime į ieškinį (b.l.95-99).

Klaipėdos rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. L. ir Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja E. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo normų, be to, dokumentų poėmis, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir priverstinis registravimasis policijos įstaigoje ieškovo atžvilgiu taip pat pritaikyti ne be pagrindo, todėl tokios kardomosios priemonės laikytinos teisėtomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pagrįstai iš atsakovo paimtas telefonas, kompiuteris su kietuoju disku ir fotoaparatas, kadangi, tokiose laikmenose, galėjo būti slepiama informacija, susijusi su galimai padaryta nusikalstama veika. Ieškovas nurodė, kad pareigūnai, laikinai atėmę iš jo kompiuterį, grąžino jį sugadintą, tačiau pagal paties ieškovo byloje pateiktų įrodymų duomenis, jo paties prašymu pašalintas kompiuterio prisijungimo slaptažodis, sunaikinta programinė įranga Spyware bei virusai. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie kompiuterio sugadinimo požymius, taip pat, nėra ir objektyvių duomenų (nors atsakovės atstovai tvirtina, neva, buvo), kad ieškovo kompiuteryje iki jo poėmio nebuvo prisijungimo slaptažodžio, programinės įrangos Spyware ar virusų. Tai gi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad kompiuterio sugadinimo faktas nėra įrodytas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, lygiai taip pat, kaip ir kompiuterio tariamo sugadinimo atveju, nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų patekęs į autoįvykį policijos pareigūnų persekiojimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei solidariai priteisti iš atsakovų 6898, 95 Lt turtinės ir 40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo bei atsakomybės už padarytą žalą pagrindus, todėl priėmė nepagrįstą skubotą ir iš esmės neteisingą sprendimą, kuris pažeidžia jo asmenines turtines ir neturtines teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, materialinių ir procesinių teisės normų. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino laikinojo sulaikymo teisėtumą ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei priverstinio registravimosi teisėtumą ir kratos, ir daiktų poėmio, netgi nesigilinant, kieno tai daiktai, kas jų savininkas, ir kompiuterio bei jo kietojo disko nesutaisomo sugadinimo, ir automobilio sudažymo, ir netgi ilgalaikį visų ieškovo asmens dokumentų paėmimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimą. Nurodo, kad teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad nenustatytas nė vienas ikiteisminio tyrimų pareigūnų neteisėtas faktas ieškovo atžvilgiu, todėl nėra atsakomybės CK 6.272 str. prasme (teismui nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, laikytina, jog nėra vieno iš trijų privalomųjų civilinės atsakomybės pagrindų).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto teisių, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl prašo R. T. skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą. Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks procesinis sprendimas nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kardomųjų priemonių pritaikymas buvo neteisėti ab initio. Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.). Šioje byloje nėra nustatyta jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų. Tokiu atveju, teismas sprendžia, kad laikinas sulaikymas ir kitos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės buvo teisėtos. Atitinkamai ieškovas neįrodė ir byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl turtinės daiktų sugadinimo žalos.

Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su žalos padarymo fakto ir konkretaus dydžio nustatymu.

Išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nepatvirtina pagrindų, kuriems esant būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Neringa ŠvedienėRūta Veniulytė-Jankūnienė