- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-404-372/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00096-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- S. Č., A. Č.
- Atsakovas
- A. Č., Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Išvadą teikia
- Radviliškio
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,
dalyvaujant ieškovui S. Č.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui L. G.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-374-632/2012 pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai priteisimo, panaikinimo. Institucija, teikianti išvadą Radviliškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. Č. kreipėsi į Radviliškio rajono teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2009-09-23 nutartimi nustatytą dukros K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant ją pas ieškovą ir priteisiant iš atsakovės po 200 Lt per mėnesį dukros išlaikymui, nes ieškovas turi visas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Kai išsituokė su atsakove, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Teismo sprendimu pasiimdavo dukrą į namus ilgesniam nei leista laikui, nes atsakovė girtaudavo. 2011-11-28 sužinojęs, kad mergaitė serga, vežė ją pas gydytojus, paguldė į ligoninę, rūpinosi ja, po to karto ji gyvena ieškovo namuose. Atsakovė nuolat girtauja, tik paskutiniu metu „užsikodavo“, tačiau pati dukra dabar nori gyventi su juo. Lankėsi su dukra pas psichologę, dukra prisirišo prie jo sugyventinės. Pripažino, kad turi 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą atsakovei, šiuo metu registruotas darbo biržoje, bet dirbs atšilus orams dujotiekio (duomenys neskelbtini).
Atsakovė A. Č. su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo dukra gyveno su ja, visada buvo prižiūrėta. Dabar ieškovas vaiką pagrobė, neleidžia pasimatyti. 2011 metų gruodį, mergaitei pradėjus skaudėti kirkšnį, ruošėsi ją vežti pas gydytojus, tačiau ieškovas nieko nelaukdamas pats nuvežė vaiką pas gydytojus. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik prieš pareiškiant ieškinį vieną kartą neatsispyrė, išgėrė, tačiau ir ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Gyvena su dirbančiu sugyventiniu, turi ūkį, melžiamų karvių, mergaitę į (duomenys neskelbtini) mokyklą vežioja autobusas, ji turėtų savo kambarį, gali ją išlaikyti viena. Prašo ieškinį atmesti.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė pareiškė, kad vaikui geriau būtų gyventi su tėvu, ir nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką, nes mergaitei žymiai geresnės sąlygos augti ir vystytis mieste.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. K. Č. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu S. Č.. Iš A. Č. priteisė po 200 Lt dukros K. Č. išlaikymui nuo 2012-03-16 iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas uzufrukto teise pavedė valdyti ieškovui S. Č.. Nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovė A. Č. bendrauja su dukra K. Č. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį; įpareigojo ieškovą S. Č. dukrą K. Č. atvežti atsakovei A. Č. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), penktadienį 15 val. ir pasiimti ją iš namų ne anksčiau kaip sekmadienį iki 19 val.; šalys gali susitarti dėl kitų savaitės dienų ir laiko ne mažiau kaip prieš 2 dienas telefonu ar raštu; 2) kiekvienais metais atsakovė A. Č. praleidžia su K. Č. pasirinktinai vieną savaitę gruodžio mėnesį, t.y. per Kalėdų šventes, arba Naujųjų Metų šventes, S. Č. pristatant mergaitę pirmadienį iki 13 val. ir pasiimant ją į namus ne anksčiau kaip sekmadienį iki 19 val., suderinus dukros paėmimo datą ir laiką iš anksto su atsakove A. Č. mažiau nei prieš 15 d. telefonu ar raštu; 3) atsakovė A. Č. turi teisę kiekvienais metais bendrauti su dukra K. Č. nepertraukiamai (negrąžinant į namus) 2 kartus po 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu, S. Č. pristatant mergaitę į gyvenamąją vietą pirmą atostogų dieną iki 13 val. ir pasiimant ją paskutinę atostogų dieną iki 19 val., suderinus dukros paėmimo datą ir laiką su atsakove A. Č. ne mažiau kaip prieš 5 d. telefonu ar raštu; 4) užtikrinant sprendimo vykdymą nustatė, kad jei ieškovas S. Č. nustatytu laiku nepristato K. Č. atsakovei A. Č., ji turi teisę iš jo reikalauti atlyginti kelionės išlaidas lengvuoju automobiliu pateikiant kelionės kvitus, kurios buvo reikalingos parsivežti mergaitę iš (duomenys neskelbtini) ir atgal. Ši nuostata laikoma išimtine, o ieškovo atsisakymas pristatyti K. Č. atsakovei laikomas sprendimo nevykdymu.
Teismas nurodė, kad abu vaiko tėvai yra ginčo šalys, todėl mergaitė negalėtų būti atstovaujama objektyviai vienos iš šalių. Atsižvelgęs į paminėtą aplinkybę, teismas laikė, kad liudytojos T. S., kaip turinčios specialiųjų žinių, parodymai yra objektyvūs ir atitinka atstovaujančiojo apibrėžimą bei geriausiai perteikia vaiko nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvu, šiuo atveju su tėčiu. Taip pat teismas nurodė, kad abu tėvai deda pakankamas pastangas ir turi panašias galimybes užtikrinti, kad vaikas augtų kuo palankesnėje aplinkoje. Bylos medžiaga įrodyta, kad A. Č. turėjo problemų su alkoholiu, tačiau iš liudytojų J. S. ir J. V. ir parodymų matyti, kad panašių problemų turėjęs ir S. Č.. Abi šalys gyvena nepilnose šeimose, jie nesusituokę, nėra ryškaus skirtumo, kad pas kurį nors iš jų yra geresnės buities sąlygos mergaitei. Teismas ypatingą dėmesį atkreipė į teisėsaugos institucijų konstatuotą aplinkybę, kad mergaitė kartą buvo palikta be priežiūros, namuose buvo girtaujama, o atsakovė už tai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir tai paliudijo J. S., kuri yra socialinė darbuotoja, gerai pažįsta atsakovę, todėl jos parodymus teismas laikė objektyviais ir nešališkais. Teismo nuomone, mergaitei augant kaimiškoje vietovėje, kur jai reikia vykti į mokyklą autobusu, gyvenant namuose, iš kurių ji buvo paimta dėl jos, kaip vaiko teisių pažeidimo, nesudarys jai sąlygų užaugti sveika, intelektualia dorovinga bei tvirta asmenybe, ribos jai galimybes pakankamai augti ir vystytis, lyginant su sąlygomis, kurios jai bus sudarytos augant (duomenys neskelbtini) mieste.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė A. Č. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovo ieškinį atmesti.
Apeliantė nurodė, kad tik paveikta streso ir pergyvenimų dėl nenusisekusios santuokos (su ieškovu išgyveno dvidešimt vienerius metus, susilaukė dviejų vaikų, vyro neištikimybės, turto dalybos) pradėjo išgėrinėti alkoholinius gėrimus.
2. Pagal galiojančio CK 3.177 str., remiantis Vaiko teisių konvencijos 12 str., teismas nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Konvencija, kaip ir nacionaliniai įstatymai, vaiko amžiaus ribas dėl vaiko apklausos nenumato. Radviliškio rajono apylinkės teismas pažeidė vaiko interesus, nes posėdžio metu vaiko nebuvo paklausta su kuriuo iš tėvų vaikas nori gyventi. Teismas vertino tik aplinkybes.
3. Radviliškio rajono apylinkės teismas be jokių motyvų nutarė vaiko neišklausyti, nustatydamas nepilnametės K. Č. gyvenamąją vietą su tėvu, neatsižvelgė į vaiko norus.
4. Radviliškio apylinkės teismas aiškindamasis vaiko norus ir pažiūras, pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje nedavė pavedimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti vaiko norą, su kuriuo iš tėvų ji norėtų labiau gyventi, taip pat vaiko pažiūras klausimais, galinčiais turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui, pavyzdžiui: vaiko požiūrį į gyvenamosios vietos pakeitimą, jei tektų gyventi su kitu iš tėvų kitoje vietoje, pakeisti mokymosi ar ikimokyklinę ugdymo įstaigą, vaiko požiūrį į tėvo (motinos) sugyventinį, vaiko santykius su tėvu (motina) ir pan. Visais atvejais asmuo (institucija) apklausiant vaiką, turi išsiaiškinti ar vaikas pakankamai brandus, kad suformuluotų ir išreikštų savo norus ir pažiūras. Tokio pavedimo Radviliškio apylinkės teismas nedavė. Radviliškio rajono apylinkės teismui pakako liudytojos psichologės T. S. paaiškinimo (į kurią kreipėsi pats S. Č.), kuri mano, kad dalyvavimas teismo posėdyje mergaitei sukeltų papildomą stresą. Psichologė neklausė K. Č. kur ji norėtų gyventi.
5. Nagrinėjamoje byloje Radviliškio apylinkės teismas, ištyręs ieškovo ir atsakovės materialines bei socialines sąlygas nepilnametei dukrai K. Č. auklėti, nenustatė, kad mano sąlygos yra geresnės.
6. Teismas nesiaiškino kaip psichologiškai gali vaiką paveikti gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Dažniausiai aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų.
7. Vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicija dėl šalių ginčo buvo išreikšta tokiu būdu, kuris nevisiškai atitiko teismų praktikos suformuotus išaiškinimus. Vaikų teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad vaikui geriau gyventi su tėvu ir nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, nes mergaitei žymiai geresnės sąlygos augti ir vystytis mieste. Vaikų teisių apsaugos atstovė visiškai neargumentavo, kodėl mergaitei geriau gyventi su tėvu ir kodėl būtent mieste jai butų geresnės sąlygos augti ir vystytis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. Č. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs visas aplinkybes, pagrįstai K. Č. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kur A. Č. šeima pakartotinai (nes nuo 2009-04-23 iki 2011-05-13 A. Č. šeima buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl A. Č. girtavimo bei negebėjimo tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra K. Č.. Šiuo metu apeliantės šeima tebėra įrašyta į minėtą apskaitą. Laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02 A. Č. kartu su sugyventiniu V. J. vartojo alkoholį (papildomai pateikiame 2012-05-02 surašytą pakartotinio šeimos aplankymo aktą) todėl galima teigti, kad A. Č. negali tinkamai rūpintis dukra, nesudaro jai saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, nes jos namuose girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, nepilnamete K. Č. nuolat bendravo su ieškovu S. Č., poilsio dienomis būdavo tėvo gyvenamojoje vietoje, o nuo 2011 lapkričio mėnesio - epizodiškai, 2011-12-15 - nuolatinai apsigyveno su tėvu. Tėvas nedraudžia mergaitei bendrauti su seserimi ir broliu. 2012-01-20 Vaiko teisių apsaugos skyriaus surašytame Šeimos aplankymo akte yra užfiksuota K. Č. nuomonė: mergaitė paaiškino, kad nori gyventi su tėvu, kad ji gerai sutaria su S. Č. sugyventine G. J., kad tėvo gyvenamojoje vietoje ji jaučiasi gerai. Vaiko teisių apsaugos skyrius, mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, nes buvo išnagrinėtos visos aplinkybės ir nustatyta, kad K. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu – S. Č. geriausiai atitinka jos interesus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad K. Č. gyvenamoji vieta 2009-06-22 teismo sprendimu buvo nustatyta su motina A. Č., tačiau pastaruoju metu K. Č. gyveno su tėvu S. Č., kadangi mergaitės mama A. Č. girtauja, neprižiūri, nesirūpina dukra. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. Paprastai vaiko interesą gyventi su vienu ar kitu iš tėvų lemia asmeniniai tėvų bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai, todėl tuo atveju, jei vaiko nuomonė nemotyvuota ar paremta kokia nors jo interesams prieštaraujančia nauda, teismas jo gyvenamąją vietą gali nustatyti neatsižvelgdamas į vaiko poziciją.
Atsakovė A. Č. gyvena kaimo vietovėje, nesutvarkytame, apleistame name. Niekur nedirba, verčiasi ūkiškai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad A. Č. šeima pakartotinai (nes nuo 2009-04-23 iki 2011-05-13 A. Č. šeima buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl A. Č. girtavimo bei negebėjimo tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra K. Č.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis šiuo metu apeliantės šeima tebėra įrašyta į minėtą apskaitą. Iš 2012-05-02 pakartotinio šeimos aplankymo akto matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02 A. Č. kartu su sugyventiniu V. J. vartojo alkoholį, kambarių patalpos prirūkytos.
Tuo tarpu priešingai nei atsakovė, ieškovo S. Č. šeima, VTA skyriaus duomenimis, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. VTA skyrius nėra gavęs pranešimų, dėl blogo elgesio su dukra. Ieškovas teismui pateikė 2012 m. kovo 20 d. darbo sutartį, pagal kurią nuo 2012-03-21 dirba (duomenys neskelbtini). (135 b. l.). Jo pajamos 2012 m. kovo mėn. į rankas sudarė 1058 Lt, balandžio mėn.– 2408 Lt. S. Č. ir jo sutuoktinė G. Č. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, 50 kv. m. bute su patogumais.
2012-01-20 Vaiko teisių apsaugos skyriaus surašytame Šeimos aplankymo akte yra užfiksuota K. Č. nuomonė: mergaitė paaiškino, kad nori gyventi su tėvu, kad ji gerai sutaria su S. Č. sutuoktine G. Č. (santuokos liudijimas) (134 b. l.), kad tėvo gyvenamojoje vietoje ji jaučiasi gerai. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nebuvo išklausyta mergaitės K. Č. nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi įpareigojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovus išklausyti nepilnamečio vaiko K. Č. nuomonės dėl jos noro gyventi su vienu iš tėvų ir pateikti teismui detalią išvadą iki 2012-06-07. LR CK 3.164 straipsnis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos VTA skyrius teismui pateikė 2012-05-23 d. mergaitės K. Č. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog K. Č. norėtu gyventi su tėčiu S. Č., kadangi pastarasis nevartoja alkoholio, čia ji turi daugiau draugų, lanko mokyklą, gerai sutaria su teta Gitana (128 b. l.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog mergaitei augant kaimiškoje vietovėje, kur jai reikia vykti į mokyklą autobusu, gyvenant namuose, iš kurių ji buvo paimta dėl jos, kaip vaiko teisių pažeidimo, nesudarys jai sąlygų užaugti sveika, intelektualia dorovinga bei tvirta asmenybe, ribos jai galimybes pakankamai augti ir vystytis, lyginant su sąlygomis, kurios jai bus sudarytos augant (duomenys neskelbtini) mieste su tėvu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Iš skundžiamo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ex officio nustatė bendravimo su K. Č. tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išklausęs ieškovo S. Č., atsakovės A. Č. ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nepalanki nei ieškovui, nei atsakovei. Ieškovas negali mergaitės atvežti mamai A. Č. penktadienį 15 val., kadangi tokiu metu dar dirba, ką patvirtina teismui pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovui yra nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, penkių darbo dienų savaitė (40 val.) (135 b. l.). A. Č. pageidavo su dukra bendrauti per visas vaiko vasaros ir žiemos atostogas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius paaiškino, kad žiemą apsilankius pas A. Č. namuose buvo nustatyta tik +3oC temperatūra, todėl VTA skyrius taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ypač žiemos mėnesiais. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė geranoriškai sutinka susitarti dėl bendravimo tvarkos su dukra K. Č., dėl to ginčo tarp šalių nėra, bei atsižvelgiant į VTA skyriaus išvadas dėl netinkamos bendravimo su vaiku tvarkos, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Klausimas gali būti sprendžiamas geranorišku šalių sutarimu, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Iš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 200 Lt (du šimtus litų) dukros K. Č. išlaikymui nuo 2012-03-16 iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovą S. Č.“.