Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-28 · Administracinė byla Nr. I-2774-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
I-2774-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00839-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
UAB „Eskalada ir Ko“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2774-331/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00839-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3, 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eskalada ir Ko“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-11-14 sprendimu Nr. 69-191 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2012-06-07 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-139 dalį, kuria nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 113233 gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), 58147 Lt GPM delspinigius, 33970 Lt GPM baudą, 1285 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 408 Lt PVM delspinigius, 386 Lt PVM baudą (b. l. 34-42). Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Inspekcijos sprendimu, skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2013-02-18 sprendimu Nr. S-23 (7-231/2012) patvirtinto Inspekcijos 2012-11-14 sprendimo nurodymą pareiškėjai sumokėti 113233 Lt GPM, o vietoje nurodymo sumokėti 58147 Lt GPM delspinigių nurodė sumokėti 40703 Lt GPM delspinigių ir vietoje nurodymo sumokėti 30 proc. dydžio 33970 Lt GPM baudą nurodė sumokėti 10 proc. dydžio 11323 Lt GPM baudą (b. l. 44-55).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, pateikė skundą (b. 1. 1-9) teismui, kuriame prašo: 1) panaikinti Inspekcijos 2012-11-14 sprendimą Nr. 69-191; 2) panaikinti Kauno apskrities VMI 2012-06-07 sprendimą Nr.(04.7.2)-K3-139 toje dalyje, kurioje yra papildomai priskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma; 3) panaikinti Komisijos 2013-02-18 sprendimą Nr. S-23 (7-231/2012), kuriame nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą 113 233 Lt GPM, 40 703 Lt GPM delspinigių, 11 323 Lt GPM baudą.

Pareiškėja nurodė, kad jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos, ginčo klausimai išspręsti formaliai, nemotyvuotai. Akcentavo, jog atliekant tyrimą ir patikrinimą faktiškai vertintos tos pačios faktinės aplinkybės (ūkinės operacijos). Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratorius, atlikęs 2010 m. mokestinį tyrimą Nr. AU10-12 už 2007-01-01 - 2009-12-31 laikotarpį, pažeidimų nenustatė, mano, kad jai mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai.

Bendrovė nesutinka su papildomai apskaičiuotu mokėtinu 113 233 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. Bendrovės nuomone, teritorinio mokesčių administratoriaus ir Inspekcijos sprendimuose visiškai ignoruojami Bendrovės skunde išdėstyti motyvai:2007 metais, kai buvo įsigyti pastatai, nekilnojamojo turto kainos buvo labai didelės, o bendrovei šie pastatai buvo itin reikalingi, todėl buvo sudaryti sandoriai su fiziniais asmenimis dėl jų įsigijimo; įsigyti pastatai atitiko GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto reikalavimus, todėl nebuvo taikomos GPM įstatymo 23 straipsnio nuostatos; 2008 m. pabaigoje, ženkliai kritus ilgalaikio turto kainoms, atsižvelgdama į esamas rinkos kainas, bendrovė pastatų vertes sumažino; 2010 m. bendrovėje buvo atliktas mokestinis tyrimas Nr. AU10-12 už 2007-01-01 - 2009-12-31 laikotarpį, pažeidimų per šį veiklos laikotarpį nerasta ir jokių rekomendacijų nepateikta. Tuo faktiškai mokesčių administratorius pripažino, kad pažeidimų nenustatė. Inspekcija, neatsižvelgė į tai, kad perkant nekilnojamąjį turtą ne iš karto buvo atsiskaityta su pardavėjais. Pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatytas atsiskaitymo periodas, todėl pardavėjai įvertino pardavimo kainą, atsižvelgdami ir į atsiskaitymo periodą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 61-66) paaiškino, kad taikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnyje įtvirtintas nuostatas pareiškėjai apskaičiavo 113 233 Lt GPM. Patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėja ir V. L. kartu su sutuoktine O. L. 2007-12-22 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl pastato betono cecho (un. Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pastato - remonto dirbtuvių (un. Nr.(duomenys neskelbtini)) įsigijimo. Pareiškėja 2007-12-21 sudarė sutartį su Ona L. K. dėl pastato - pirties (un. Nr.(duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo už 100 000 Lt ir pastato - administracinio (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo už 650 000 Lt. Taip pat pareiškėja 2007-12-21 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su Z. B. ir D. B. dėl pastato - dirbtuvių (un. Nr.(duomenys neskelbtini)) įsigijimo už 200 500 Lt. Pareiškėja su fiziniais asmenimis atsiskaitė grynaisiais pinigais. Patikrinimo akto surašymo datai (2012-03-05) pareiškėja vieninteliam Z. B. buvo skolinga 82 500 Lt. Siekdama nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, Inspekcija atliko fizinių asmenų V. L., O. K. K., Z. B. operatyvius patikrinimus. Inspekcija palyginusi pareiškėjos nekilnojamojo turto vertes, kurios užfiksuotos pirkimo-pardavimo sutartyse, t.y. 1 700 500 Lt (750 000 + 750 000 + 200 500) su pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje užfiksuota perkainoto turto verte 514 797 Lt (163 894 + 25 214 + 189 108 + 136 581), konstatavo, jog atlikusi perkainavimą pareiškėja sumažino nekilnojamojo turto vertę net 70 proc. Siekiant įvertinti tikrąją pareiškėjos įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertęs įsigijimo momentu, Inspekcija kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Inreal“.

Nustatyta, kad per mokestinio patikrinimo laikotarpį (GPM tikrintas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31) pareiškėja V. L. grynaisiais pinigais išmokėjo 484 886,40 Lt, likusi suma buvo išmokėta 2011 metais, O. K. grynaisiais pinigais išmokėjo visą 750 000 Lt sumą ir Z. B. per kasą išmokėjo 118 000 Lt ir liko skolinga 82 500 Lt. Inspekcija nustatė skirtumą tarp pareiškėjos per tikrinamąjį laikotarpį už ginčo objektus sumokėtos sumos - 1 352 886,40 Lt ir UAB „Inreal“ nustatytos šių objektų rinkos vertės - 598 000 Lt, t. y. 754 886,40 Lt, kurį apmokestino 15 proc. GPM tarifu. Taip pareiškėjai buvo apskaičiuota 113 232,98 Lt GPM prievolė nuo gyventojų su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, konstatuojant, kad ginčo turto pardavėjai - V. L., O. L. K. ir Z. B. yra su pareiškėjos akcininku V. Š. giminystės ir kaimynystės ryšiais susiję asmenys, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad šie asmenys ginčo turtą įsigijo anksčiau nei prieš trejus metus, jiems išmokėtos sumos, viršijančios šio turto rinkos vertę, laikytinos ne neapmokestinamosiomis pajamomis, gautomis iš ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo, o kitomis pajamomis, kurios apmokestinamos bendra GPM įstatymo nustatyta tvarka. Inspekcija nustatė, kad pati pareiškėja nepraėjus nei metams po ginčo turto objektų įsigijimo, t. y. 2008-12-02 perkainavo ginčo turtą, nurodydama, kad rinkoje ilgalaikio turto vertė yra reikšmingai mažesnė, ir perkainavimo rezultatą (nuostolį) - 1 158 562,59 Lt apskaitė pelno paskirstymo (po apmokestinimo) sąskaitoje. Mokesčių administratorius konstatavo, kad įforminant pastatų įsigijimo sandorius buvo siekiama iš pareiškėjos be apmokestinimo išimti pinigines lėšas ir dėl to turėti mokestinės naudos.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Inspekcija atliko mokestinį tyrimą Nr. AU10-12 už 2007-01-01 -2009-12-31 laikotarpį, kurio metu pažeidimų nenustatė, todėl tuo pagrindu mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai, remdamasi MAĮ 118 straipsnio 1 dalimi paaiškino, kad pakartotinio tikrinimo draudimas sietinas su mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimu (MAĮ 132 straipsnio 1 dalis), arba su mokestinio patikrinimo pažymos surašymu (MA[ 130 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2010 m. atliko mokestinį tyrimą dėl pareiškėjos mokestinio laikotarpio už 2007 - 2009 m., o mokestinio tyrimo procedūra pagal savo teisines pasekmes negali būti prilyginta mokestiniam patikrinimui. Inspekcija 2010 m. atliko pareiškėjos veiklos mokestinį tyrimą, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog šią procedūrą galima kvalifikuoti kaip mokestinį patikrinimą.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šiuo atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM pagrįstumo ir su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi pareiškėjos PVM, GPM, įmokų į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų, nekilnojamojo turto mokesčių, mokesčio už aplinkos teršimą, pelno mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų patikrinimą už 2009 metus, 2012-03-05 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-12, kuriuo papildomai pareiškėjai priskaičiavo 16 408 Lt PVM, 46 794 Lt pelno mokesčio, taikydama MAĮ 70 str. nuostatas papildomai priskaičiavo 113 22,96 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. Patikrinimo akte konstatvo, kad tikrinamu laikotarpiu pareiškėja iš fizinių asmenų V. L. ir O. L., O. L. K., Z. B. ir D. B. įsigijo pastatus ženkliai aukštesnėmis kainomis, nei jų tikroji rinkos kaina, bei įvertinusi faktą, kad praėjus vieneriems metams bendrovėje atliktas pastatų perkainojimas, atstačius vertę 2008 metų nusidėvėjimas sumažintas 3,7 karto, konstatavo, kad įforminant pastatų įsigijimo sandorius buvo siekiama iš bendrovės be apmokestinimo išimti pinigines lėšas ir dėl to turėti mokestinės naudos. Tuo pareiškėja pažeidė GPMĮ 22 straipsnio 2 dalį – bendrovė nuo išmokėtų išmokų fiziniams asmenims už jų parduotą nekilnojamąjį turtą neapskaičiavo GPM. Skirtumas tarp bendrovės išmokėtos šiems asmenims sumos ir turto vertintojo UAB „Inreal“ nustatytos pastatų rinkos vertės sudaro 754886,40 Lt, kuris apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu. Vadovaudamasi Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103, 6.3.1 punktu ir taikydama palyginamąjį metodą apskaičiavo 113 232,96 Lt GPM (754 886,40*15 proc.) (MGK byla, b. l. 44-58).

Kauno apskrities VMI 2012-06-07 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-139 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą Nr. AU16-12, nurodė sumokėti 113 233 Lt GPM, 1 285 Lt PVM, 58 147 Lt GPM delspinigius, 408 Lt PVM delspinigius, 33 970 Lt GPM baudą ir 386 Lt PVM baudą, o likusią dalį grąžino pakartotiniam patikrinimui dėl 46 794 Lt pelno mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo (b. l. 11-27).

Pareiškėjai apskundus Kauno apskrities VMI sprendimą, VMI 2012-11-14 sprendimu Nr. 69-191 patvirtino Kauno AVMI 2012-06-07 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-139 dalį, kuria nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 113 233 Lt GPM, 58 147 Lt GPM delspinigius, 33 970 Lt GPM baudą, 1 285 Lt PVM, 408 Lt PVM delspinigius, 386 Lt PVM baudą (b. l. 34-42).

Pareiškėjai nesutikus ir su VMI sprendimu, ji kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl apskaičiuoto GPM, GPM delspinigių ir baudos 2013-02-18 sprendimu Nr. S-23 (7-231/2012) patvirtinto Inspekcijos 2012-11-14 sprendimo nurodymą pareiškėjai sumokėti 113 233 Lt GPM, o vietoje nurodymo sumokėti 58 147 Lt GPM delspinigių nurodė sumokėti 40 703 Lt GPM delspinigių ir vietoje nurodymo sumokėti 30 proc. dydžio 33 970 Lt GPM baudą nurodė sumokėti 10 proc. dydžio 11 323 Lt GPM baudą (b. l. 44-55). Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, o ne MAĮ 70 straipsnis. Vertindama bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos turto įsigijimo sandoriais, nurodė, kad akivaizdu, jog šie sandoriai sudaryti piktnaudžiaujant, t.y. siekiant mokestinės naudos. Komisija padarė išvadą, kad nors mokesčių administratorius teisiniams santykiams taikė netinkamą teisės aktą, tačiau ginčijamas gyventojams išmokėtas kitas su darbo santykiais nesusijusias A klasės pajamas, nuo kurių apskaičiuota papildomai mokėtina GMP suma apskaičiavo teisingai.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja 2007-12-22 sutartimi iš V. L. ir O. L. įsigijo pastatą – betono cechą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - remonto dirbtuves (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 750 000 Lt (MGK byla, b. l. 167).

2007-12-21 sutartimis su O. L. K. sudarė pastato-pirties (un. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100000 Lt. ir pastato - administracinio (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo sandorį už 650000 Lt (MGK byla, b. l. 171-174).

2007-12-21 sutartimi iš Z. B. ir D. B. pirko pastatą - dirbtuves (un.Nr.(duomenys neskelbtini)) už 200 500 Lt (MGK byla, b. l. 134-135).

Mokestinio patikrinimo laikotarpiu (2007-01-01 – 2010-12-31) pareiškėja O. L. K. 2007-12-21 kasos išlaidų orderiais Nr. 55, 56, 99, 2008-06-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 15, išmokėjo 750 000 Lt, iš kurių avansu 2007-05-02 buvo išmokėta 500 000 Lt); Z. B. 2008-08-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 23, 2008-10-07 kasos išlaidų orderiu Nr. 66, 2008-11-06 kasos išlaidų orderiu Nr. 73 iš viso grynaisiais pinigais išmokėjo 118 000 Lt, o 82 500 Lt liko skolinga, kuriuos pagal susitarimą išmokės iki 2015-01-01; V. L. 2008-06-02, 2008-07-01, 2008-10-03, 2010-05-06, 2011-10-17 išmokėjo visą 750 000 Lt (iš jų 300 000 Lt avansu) sumą (MGK byla, b. l. 129-131,134-135, 138-141, 177-188).

Mokesčių administratorius, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja šiuos sandorius sudarė su susijusiais asmenimis – O. L. K., O. L., Z. B. ir D. B. su pagrindiniu pareiškėjos akcininku V. Š. yra susiję giminystės ir kaimynystės ryšiais. V. L., O. L. K., Z. B. negalėjo mokesčių administratoriui paaiškinti ir įrodymais pagrįsti, kur panaudojo iš pareiškėjos gautas pinigines lėšas. Ginčo dėl šių aplinkybių, kaip ir dėl to, jog šį nekilnojamąjį turtą šie asmenys įsigijo anksčiau nei prie 3 metus, byloje nėra (MGK byla, b. l. 129-131, 134-135, 138-141).

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad UAB „Eskalada ir Ko“ 2008-12-20 perkainavo ilgalaikį turtą sumažindama nekilnojamojo turto vertę 70 proc.: administracinio pastato ir kiemo statinių vertę perkainavo į 163 893,86 Lt, pastato pirties –į 25 214,44 Lt, betono cecho ir remonto dirbtuvių – į 189 108,30 Lt, dirbtuvių – į 50 600,41 Lt (MGK byla, b. l. 145-146).

Kauno apskrities VMI užsakymu nepriklausomas turto vertintojas UAB „Inreal“ atliko pareiškėjos pirktų pastatų turto vertinimą, kurio metu nustatė, kad rinkos vertė 2007-12-22 yra: betono cecho (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 256 000 Lt; remonto dirbtuvių (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 63 000 Lt; dirbtuvių vertė (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 65 000 Lt; pirties (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 45 000 Lt; administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 169 000 Lt.

Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. IK-123 patvirtintos „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklės“ (toliau - Taisyklės).

MAĮ 10 straipsnyje numatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

GPMĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles. Iki 2008-12-30 galiojusioje GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte buvo nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskirtos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir vėlesnėse GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcijose. Pagal GPMĮ 23 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad šiuo atveju nesumokėtas GPM pareiškėjai turėjo būti apskaičiuotas remiantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, o ne 70 straipsnio 1 dalimi. Teismas sutinka su Mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad ginčo sandoriais pareiškėja siekė be apmokestinimo iš bendrovės išimti pinigines lėšas ir dėl to turėti mokestinės naudos. Būtent tokia situacija reglamentuojama MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje aiškinant nurodytą teisės normą pažymima, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo. Taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą taip pat yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-10-846/2006, A-11-719/2007 ir A-556-250/2008).

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo sandorius su V. L. ir O. L., O. L. K., Z. B. ir D. B. siekė mokestinės naudos. Tokią teismo išvadą suponuoja faktinės bylos aplinkybės, t. y. minėti fiziniai asmenys yra susiję giminystės ir kaimynystės ryšiais su pagrindiniu pareiškėjos akcininku, šį turtą, išskyrus pirtį, 2002 m. įsigijo iš varžytinių bankrutavus UAB „Eskalada“); praėjus daugiau nei trejiems metams (2007 m.) šį turtą pardavė UAB „Eskalada ir Ko“ ženkliai didesnėmis kainomis nei reali rinkos vertė; mažiau nei po metų pareiškėja įsigytą nekilnojamąjį turtą perkainojo sumažindama jo kainą apie 70 proc. nuo įsigytos kainos; pardavėjams išmokėjo grynaisiais pinigais; pardavėjai nepagrindė dokumentais gautų piniginių lėšų panaudojimo. Taigi visos šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina sandorių ekonominį nelogiškumą, leidžia teigti apie mokestinės naudos siekį. Tokiu būdu pareiškėja išvengė 15 proc. GPM mokėjimo kaip mokestį už įsigytą nekilnojamąjį turtą išskaičiuojantis asmuo ir išgrynino pinigines lėšas iš įmonės. Nors mokesčio administratorius ir klaidingai ginčijamuose sprendimuose nurodė materialinę teisės normą, taikytiną nagrinėjamiems teisiniams santykiams, tačiau ši jo klaida nepadarė įtakos sprendimo pagrįstumui dėl ginčo esmės.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog nei mokesčių administratorius, nei Komisija nenagrinėjo jos skundo argumentų. Teismas laiko, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, atsakyta į visus pareiškėjos iškeltus klausimus, sprendimai pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, motyvuoti. Tai, kad mokesčių administratoriaus padarytos išvados pareiškėjos netenkina, nereiškia, jog ginčijamais sprendimais yra neatsakyta į pareiškėjos argumentus.

Teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentą, kad mokesčių administratorius neįvertino pareiškėjos pozicijos, jog 2007 m. nekilnojamojo turto kainos buvo labai didelės, o bendrovei šie pastatai buvo itin reikalingi. Kaip minėta, įsigyto turto kainas mokesčių administratoriaus užsakymu pirkimo dienai nustatė nepriklausomas turto ekspertas UAB „Inreal”, kurio išvadomis pareiškėjos pirkimo kaina ženkliai viršijo tikrąją rinkos vertę. Pareiškėjos argumentai, jog 2008 m. pabaigoje ženkliai krito ilgalaikio turto kainos, todėl pastatų vertę sumažino neparemti jokiais įrodymais, patvirtinančiais adekvatų tokios vertės sumažinimą. Be to, pareiškėja turėjo galimybę pateikti kitus įrodymus dėl turto vertės nustatymo, tačiau šia teise nesinaudojo, jokia kita turto vertinimo ataskaita nėra pateikta nei mokesčių administratoriui, nei teismui.

Teismas sutinka su pareiškėja, jog sudaryti sandoriai atitiko GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto reikalavimus, tačiau toks atitikimas yra tik formalus, kuriuo būtent ir buvo siekiama išvengiant GPM mokėjimo išimti pinigines lėšas iš įmonės. Toks veiksmas neabejotinai priešingas teisei, todėl teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai taikydamas formos prieš turinį principą atkūrė iškreiptas aplinkybes.

Mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 atlikimas, kurio rezultatais nenustatyti konkretūs pažeidimai, neužkerta kelio mokesčių administratoriui vėliau atlikti mokestinio patikrinimo. Pažymėtina, kad mokestinis tyrimas yra mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėjimas, apimantis pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 23 dalis), kai tuo tarpu mokestinis patikrinimas - mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse (MAĮ 2 straipsnio 22 dalis). LVAT laikosi pozicijos, kad mokestinis tyrimas yra tik prevencinio pobūdžio kontrolės procedūra, kurios metu mokesčių administratorius, nustatęs trūkumų ar prieštaravimų, juos nurodo mokesčių mokėtojui ir suteikia galimybę pačiam juos ištaisyti, sudarydamas galimybę išvengti neigiamų pasekmių (MAĮ 135-137 str.). Ši procedūra pagal savo teisines pasekmes negali būti prilyginta mokestiniam patikrinimui, kurio esmę sudaro mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas iš esmės. Mokestinio patikrinimo metu nustačius pažeidimus kyla atitinkamos mokestinės teisinės pasekmės - yra apskaičiuojami mokesčiai, delspinigiai, skiriamos baudos. Būtent mokestinio patikrinimo rezultatai yra tvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma, ir būtent šie dokumentai turi teisinę galią (privalomumo požymį) bei sukelia mokesčių mokėtojui konkrečias teisines pasekmes, tarp kurių yra ir draudimas pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtoją dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-2699/2011). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad GPM apskaičiuotas nepagrįstai, nes mokestinio tyrimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2010-03-09 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-30 (MGK byla, b. l. 162-167) nurodyta, jog įvertinus mokestinio tyrimo metu nustatytus faktus dėl pastatų įsigijimo iš fizinių asmenų ženkliai aukštesnėmis kainomis, nei jų tikroji rinkos kaina, bei įvertinus faktą, kad praėjus vieneriems metams bendrovėje atliktas pastatų perkainavimas, vertę atskaičius 2008 m. nusidėvėjimą sumažinant 3,7 karto, tikslinga inicijuoti aukštesnę kontrolės procedūrą, kurios metu tikslinga nustatyti, ar įforminant pastatų įsigijimo sandorius nebuvo siekiama iš bendrovės be apmokestinimo išimti pinigines lėšas, ar sandoriai nebuvo įforminti siekiant mokestinės naudos. Ši mokesčių administratoriaus nuostata rodo jo pagrįstas abejones dėl atliktų sandorių jau mokestinio tyrimo metu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus skunde išdėstytais argumentais.

Teismas sutinka su Komisijos pateiktu vertinimu dėl su GPM susijusių sumų (delspinigių ir baudos) sumažinimo. Pareiškėja skunde nesutikimo dėl GPM delspinigių ir baudos neargumentavo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisakys.

Išsamiai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, remdamasis aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis LVAT praktika, teismas sprendžia, kad pareiškėja pažeidė prievolę mokėti GPM, mokesčių administratorius šio ginčo atveju teisėtai ir pagrįstai papildomai apskaičiavo GPM, todėl skundas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Eskalada ir Ko“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas