Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 357-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo M. S. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. spalio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gegužės 23 d.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 357-380 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vertinama kaip žema. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai nėra laikoma absoliučiu bei besąlyginiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis M. S. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2023 m. rugsėjo 25 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-373 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 4 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. S. Lietuvos Respublikoje yra teistas vieną kartą už dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra tyčinis labai sunkus nusikaltimas – kvalifikuotas nužudymas. Taigi vien paminėtos aplinkybės rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje šis nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis turėjo įgijęs darbo patirties. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, tačiau buvo ir nedarbo periodų, taip pat jis buvo ir atsisakęs jam pasiūlyto darbo. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi raštą dėl nuteistojo M. S. įdarbinimo. Vertinant nustatytas aplinkybes dėl ne itin žymios šio nuteistojo turimos oficialaus darbo patirties laisvėje, jo atsisakymą dirbti siūlomą darbą šios bausmės vykdymo metu, tokios aplinkybės visgi nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu minėtos įmonės pateiktas raštas dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, o ir išduotas daugiau kaip prieš metus laiko – 2022 m. vasario 28 d.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pats nuteistasis nurodęs, jog iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios jis pragyveno iš darbo užmokesčio pajamų bei tėvų finansinės paramos. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo buvo priteisti turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimai. Nuteistasis turi žymių finansinių įsipareigojimų, siekiančių 72 459,39 Eur, iš kurių atlyginta tik menka dalis – 1 094,77 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis tebeturi ir nesumokėtų baudų, kurių bendra suma sudaro 246 Eur. Nors bausmės vykdymo metu nuteistasis dirba, taip pat gauna finansinę paramą iš savo artimųjų, tačiau jis atlygino santykinai nedidelę dalį turimų finansinių įsipareigojimų. Iš to galima teigti, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų savo finansinių prievolių vykdymui ar sumažinimui. Abi nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje bei jų įtakoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių medžiagų. Jis pats suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, jis tai atpažįsta ir savęs vertinimo anketoje. Nors šiuo metu nuteistasis sugeba atsirinkti draugus, galinčius įtakoti neigiamai, su jais nebendrauja ir stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką galinčių daryti aplinkinių, tačiau teismas vertina, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų bei garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis.

Pastebėtina, jog pirminio vertinimo metu nuteistasis pripažino vartojęs narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Nuteistasis įvykdė smurtinius nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio poveikis darė neigiamą įtaką jo elgesiui nusikaltimų metu. Būdamas laisvėje alkoholį jis vartodavo su draugais laisvalaikiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis nevartojo alkoholio, teigia suprantantis jo galimą žalą tiek savo elgesiui, tiek ir vėlesnėms pasekmėms, tačiau ši sritis išlieka aktuali – kriminogeninė, kadangi yra tiesiogiai susijusi jo įvykdytais nusikaltimais. Nors šios bausmės vykdymo metu pats nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemas ir bando jas spręsti dalyvaudamas intervencinėse programose, savipagalbos grupėse, tačiau visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis geba atpažinti problemines sritis, tačiau jam trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių. Apie savo tikslus jis kalba gana nekonkrečiai, išsako norą tinkamai atlikti bausmę. Jis sugeba suprasti ir tik tam tikra dalimi priimti kitų požiūrį, yra linkęs pasitikėti vien savo tiesioginiu patyrimu bei gali tam tikras situacijas vertinti stereotipiškai, per skubotai daryti išvadas. Nuteistojo impulsyvus bei agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, nepakankamas savo elgesio sprendimo ir pasekmių įvertinimas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Ankstesnė negatyvi nuteistojo patirtis bausmės atlikimo metu liudija apie nepakankamą jo gebėjimą išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis nesilaikė vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų ir dėl to buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuteistojo vertybinės nuostatos nepasižymi išskirtiniu asocialumu, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis M. S. viso šios bausmės vykdymo metu buvo 17 kartų paskatintas ir 24 kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas bei nustatyto režimo nesilaikymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 17 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. S. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – skolos, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; asocialios grupės įtaka; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. S., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar didelė – daugiau kaip 4 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo M. S. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. S. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 357-380 dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 357-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. S.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo M. S. asmens bylą Nr. 17685 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.