- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2-326-262/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Vakaru krova“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškini atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ del be pagrindo igytos pinigu sumos gražinimo, palukanu ir nuostoliu atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
ieškovas UAB „Vakaru krova“ kreipesi i teisma su patikslintu ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašo priimti atsisakyma nuo 413.638,94 Lt ieškinio dalies arba patenkinti prašyma atsiimti ieškini šioje dalyje bei išspresti žyminio mokescio gražinimo klausima; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo UAB „Vakaru krova“ naudai 501.518,40 Lt, kuriuos atsakovas igijo be teiseto pagrindo; 8.450,20 Lt palukanu; 4826,32 Lt be PVM nuostoliu atlyginima; 5 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas (t. 5, b.l. 58-69).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2007 m. sausio 11 d. ieškovas ir atsakovas sudare Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarti Nr.Š-195/SV-35 (toliau - Sutartis), kuri reguliuoja UAB „Vakaru krova“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ tarpusavio santykius varant vagonus i UAB „Vakaru krova" privažiuojamaji kelia, nustato <...> atsiskaityma už suteiktas kroviniu vežimo geležinkeliu transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytas kainas (Sutarties 1.1 p.). Vadovaujantis Sutartimi, ieškovas arba atsakovas savo lokomotyvu i ieškovo privažiuojamaji kelia iš Draugystes geležinkelio stoties varo vagonus krovinio iškrovimui ar pakrovimui ir atitinkamai iškrautus ar pakrautus vagonus parvaro atgal i Draugystes geležinkelio stoti. Sutarties autorius yra atsakovas, todel, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., kai abejojama del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priemusios šalies (ieškovo) naudai. Aiškinant sutarti ieškovas mano, kad ginco dalyje apie vagonu su kroviniais perdavimo iš atsakovo Draugystes geležinkelio stoties i ieškovo privažiuojamaji kelia iškrovai, veiksmu seka turejo buti tokia: 1. atsakovas praneša ieškovui apie atvykusius i stoti jam skirtus vagonus su kroviniu (Sutarties 3.1 p.), pranešimu laikas užfiksuotas bendruosiuose aktuose; 2. atsakovas praneša ieškovui apie paruoštus varymui i ieškovo privažiuojamaji kelia vagonus su kroviniu iškrovai (sutarties 2.3 p.; 3.3 p.; 4.9 p.), pranešimu laikas bendruosiuose aktuose neužfiksuotas; 3. ieškovas gauna leidima su savo šilumvežiu pasiimti i savo kelia vagonus (realiai galima buvo taikyti nuo 2007-11-01) ir/arba atvaryti savo šilumvežiu i Draugystes stoti iš savo privažiuojamojo kelio iškrautus vagonus (sutarties punktai: 2.1; 2.4; 3.3.1; 3.3.3; 4.2.2; 4.3.2).
Ieškovas nurodo, kad faktiškai praktikoje buvo kitaip. Sudaryta sutartis buvo orientuota i tai, kad vagonus i savo kelia ieškovas varys savo lokomotyvu. Tam ieškovas buvo sudares su UAB „Gargždu geležinkelis" 2006-08-25 šilumvežio nuomos sutarti, taciau iš atsakovo gavo bendra leidima su savo šilumvežiu išvažiuoti i Draugystes geležinkelio stoties kelius tik 2007-10-30. Atsižvelgiant i tai sutarties 3.3.3 p. ieškovas turejo atsakovui pateikti raštiška prašyma prieš 12 val. iki numatyto vagonu varymo realiai negalejo buti taikoma iki mineto leidimo gavimo, nes atsakovas nebuvo suteikes ieškovui teises su savo šilumvežiu iš savo kelio išvažiuoti i stoties kelius. Net ir gavus bendra leidima ieškovui su savo šilumvežiu išvažiuoti i Draugystes stoti, ieškovui dali vagonu atsakovas vare savo šilumvežiu. Kadangi faktiškai vagonai buvo ilga laika varomi atsakovo šilumvežiu, o ne ieškovo, praktikoje buvo naudojamas Sutartyje nenumatytas dokumentas su pavadinimu „Vagonu varymo paraiška“. Ieškovas nurodydavo koks vagonu kiekis, su kokiu kroviniu ir skirtas kuriam gavejui, kokiose ieškovo keliuose turi buti pastatytas. Prašyti atsakova ruošti ir varyti vagonus ieškovui nebuvo jokios logikos, nes atsakovas žino iš SMGS važtarašciu, kurie vagonai skirti iškrovai ieškovui, žino ieškovo privažiuojamuju keliu talpuma, kiek vagonu yra pas ieškova, kiek gali pasiimti iš ieškovo vagonu, kiek gali perduoti gautu.
Sutarties 6.2.1 p. numatyta, kad ieškovas atsakovo saskaita isipareigoja apmoketi per 7 kalendorines dienas nuo iteikimo. Ieškovui ar jo klientams laiku neatsiskaicius su atsakovu, galejo kilti dideles apimties neigiamos pasekmes tiek ieškovui ir jo klientams (prievole moketi delspinigius ir atlyginti nuostolius, apmokejimo salygu pakeitimas ar atsakovo paslaugu sustabdymas), tiek ir paciam atsakovui (atsakovui nebeteikiant paslaugu, atvyke vagonai butu perpilde Draugystes geležinkelio stoti ir labai apsunkine atsakovo darba). Todel ieškovas siekdamas išvengti šiu neigiamu padariniu, atsakovo pateiktas PVM saskaitas-fakturas apmokejo Sutartyje nustatyta tvarka ir tik po to vertino atsakovo pateiktu PVM saskaitu-fakturu ir su jomis susijusiu dokumentu pagristuma. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, reiškia ieškini atsakovui, noredamas susigražinti atsakovo be teisinio pagrindo igyta pinigu suma. Atlikus vagonu atvarymo ir nuvarymo žiniarašciuose, bendruosiuose aktuose bei aukšciau minetuose dokumentuose nurodytu aplinkybiu analize, buvo nustatyti atsakovo klaidingai nurodyti vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo duomenys, kas salygojo nepagrista mokescio už kroviniu saugojima ir vagonu naudojima priskaiciavima. Klaidos apskaiciuojant šiuos mokescius susidare del to, kad AB „Lietuvos geležinkeliai", tvarkydama vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo apskaita, neivertino laiko, kuri ieškovo privažiuojamajame kelyje iškrauti vagonai del atsakovo kaltes nebuvo išvaromi iš privažiuojamojo kelio bei ieškovo nurodytu gaveju su atitinkamu kroviniu nauji vagonai del atsakovo kaltes nebuvo paduodami i privažiuojamaji kelia bei laiko skirtumo tarp ieškovo nurodytu vagonu atvarymo i privažiuojamaji kelia ir vagonu, atvykusiu i Draugystes geležinkelio stoti veliau už juos, taciau del atsakovo kaltes i privažiuojamaji kelia paduotu anksciau, atvarymo laiko. Todel laikytina, kad Sutartyje nustatytas prievoles netinkamai vykde ne ieškovas, bet atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Viena iš salygu civilinei atsakomybei atsirasti yra neteiseti veiksmai (CK 6.246 str.). Atsakovo neteiseti veiksmai pasireiške tuo, kad atsakovas perdavinejo ieškovui vagonus ne pagal ju atvykimo i Draugystes stoti eiliškuma, tuo dirbtinai sudarydamas salygas vagonu prastovoms. Tokie atsakovo neteiseti veiksmai nuleme ieškovo nuostoliu atsiradima, kadangi ieškovas patyre išlaidas del vagonu prastovu (CK 6.247 str.). Atsakovas nerupestingai ir neapdairiai nesilaike vagonu perdavimo i ieškovo privažiuojamaji kelia eiliškumo, dirbtinai didino vagonu naudojimo ir krovinio saugojimo laika, todel yra pats kaltas del vagonu prastovu (CK 6.248 str. 3 d.). Ieškovas vagonu varymo paraiškose paprastai nurodydavo vagonu kieki, krovinio ruši, krovinio gaveja (ekspeditoriu) ir savo privažiuojamuju keliu, i kuriuos reikejo varyti vagonus su kroviniu bei praše nepažeidineti vagonu išdestymo eiliškuma. Atsakovas vagonus su kroviniu perdavinejo ieškovui paprastai ne tiek, kiek buvo nurodoma „paraiškose" ir dažnai veluodavo pasiimti iš ieškovo iškrautus vagonus, del ko jie kaupesi pas ieškova. Tai, kad atsakovas ruoše ir perdavinejo ieškovui vagonus su kroviniu ne pagal ju atvykimo i Draugystes stoti eiliškuma ir ne pagal ieškovo „paraiškas" irodo bendruosiuose aktuose užfiksuoti faktai, vagonu perdavimo žiniarašciai ir atsakovo faksiniai pranešimai apie ieškovui paruoštus perdavimui vagonus. Vagonai buvo ruošiami ir perduodami ieškovui visiškai neatsižvelgus i ju atvykimo i stoti eiliškuma.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad atsakovas žinojo, jog vagonu atvyksta daugiau, nei ieškovas realiai galejo suspeti iškrauti, taciau nesieme jokiu veiksmu tam, kad priimamu vagonu skaicius neviršytu vagonu, kuriuos ieškovas gali iškrauti, skaiciaus. Atsakovas turejo ne tik galimybe, bet ir pareiga informuoti (netvirtinti) išsiuntimo stoti, kad nebutu išsiunciami vagonai, prieš tai nesuderinus su ieškovu, atsižvelgiant i pastarojo galimybes. Netgi priešingai - atsakovas tvirtindavo galimybe priimti vagonus išsiuntimo stotims, nebudamas tikras, ar ieškovas juos gales priimti ir iškrauti. Atsakovas elgesi nesažiningai bei visiškai nebendradarbiavo su ieškovu ir tokiu budu nevykde sutarties ieškovui ekonomiškiausiu budu. Išlaidos, kurias ieškovas patyre mokedamas už vagonu prastovas, buvo patirtos del neteisetu atsakovo veiksmu.
LR CK 6.237 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijo tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai buvo igyta. Ieškovo nepasirašytu arba pasirašytu su pastabomis atsakovo surašytu bendruju aktu suma pagal 4 saskaitas-fakturas: FAC2 Nr. 0005378 60.863,50 Lt sumai , FAC2 Nr. 0006870 57.169,50 Lt sumai, FAC2 Nr. 0006959 14.115,30 Lt sumai ir FAC2 Nr. 0007343 369.370,10 Lt suma, iš viso sudaro 501.518,40 Lt. Ieškovas nurodo, kad atsakovas be teisinio pagrindo ir nepagristai už tariamai suteiktas vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo paslaugas priskaiciavo 501.518,40 Lt + PVM, todel privalo juos gražinti ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat teigia, kad nuo be teisinio pagrindo igytos pinigu sumos skaiciuojamos 5 proc. dydžio metines palukanos. Šios palukanos pradedamos skaiciuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie nepagrista pinigu/gavima (CK 6.240 str. 1 d.). Kadangi atsakovas mokesti už vagonu naudojima ir kroviniu saugojima nepagristai skaiciavo tycia, todel palukanos turetu buti skaiciuojamos nuo atsiskaitymo su atsakovu už tariamai suteiktas paslaugas dienos, kas sudaro 8450,20 Lt.
Ieškovas nurodo, kad išlaidos, kurias jis patyre mokedamas už papildomas paslaugas, buvo sumoketos del neteisetu atsakovo veiksmu. Už pretenzijos atsakovui parengima ieškovas prašo priteisti 4826,32 Lt nuostoliu, nes jo turetos išlaidos pretenzijos parengimui sudetingoje byloje pripažintinos tiesioginiais nuostoliai CK 6.249 str. 1 d. prasme.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateike teismui atsiliepima i ieškini, kuriame prašo ieškini atmesti (t. 7, b.l. 95-106). Nurodo, kad šaliu 2007-01-11 Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis parengta atsižvelgiant i ieškovo pageidavima vagonus iš „Draugystes" geležinkelio stoties (toliau - Stotis) i privažiuojamuosius kelius ir iš ju atgal i stoti varyti ieškovo lokomotyvu ir tik išimtiniais atvejais - atsakovo lokomotyvu, taciau paaiškejus, kad ieškovas negauna leidimo važineti stoties keliais, 2007 m. kovo-spalio men. vagonai buvo varomi tik atsakovo lokomotyvais, o lapkriti-gruodi ir ieškovo, ir atsakovo lokomotyvais, todel faktiškai sutarties 3.3.3 p. buvo taikomas nuolat, o ne išimtiniais atvejais. I stoti atvežus ieškovui ir subklientams skirtus vagonus su kroviniais atsakovas telefonu apie tai informuodavo krovinio gavejus - ieškovo subklientus, ši pranešima registruodamas pranešimu apie atvykusius krovinius perdavimo klientui registravimo žurnalo elektronineje laikmenoje. Sutarties 3.1. p. atsakovas apie atvežtus i stoti krovinius ipareigotas pranešti ir ieškovui, todel, atsižvelgiant i paties ieškovo pageidavima gauti informacija faksu, jam, po krovinio gaveju informavimo telefonu apie i stoti atvykusius vagonus, nedelsiant budavo siunciamas išrašas iš stoties informacines sistemos. Šiame dokumente yra fiksuojami tokie duomenys: vagono Nr., atvykimo data ir laikas, pranešimo apie atvykima data ir laikas, krovinys, krovinio gavejo pavadinimas. Kadangi atsakovui nera žinoma, kuriuos krovinius ieškovas pageidauja gauti, kiek vagonu jam varyti, i kuriuos konkreciai privažiuojamuosius kelius, sutarties 3.3. p. nustato pareiga ieškovui teikti atsakovui pranešimus, kuriu pagrindu atsakovas atvaro i jo privažiuojamuosius kelius atvežtus i stoti tiek krautus, tiek tušcius vagonus. Šie pranešimai yra iforminami vagonu varymo paraiškomis. Po pranešimo apie vagonu atvykima i stoti ieškovas vagonu varymo paraiškas atvaryti i privažiuojamaji kelia atvykusius vagonus pateikdavo ne iš karto, o praejus kuriam laikui (nuo 26 iki 470 valandu), t.y. vagonai del ieškovo kaltes stovejo viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose, todel sutarties 4.2.2 ir 4.3.2 p. nustatyta tvarka praejus 24 val. nuo pranešimo apie vagonu atvykima i stoti buvo pradetas skaiciuoti vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo laikas, kuris yra apmokestinamas pagal galiojanti Papildomu paslaugu, susijusiu su kroviniu vežimu, kainyna PP-LG (Sutarties 4.8 p.). Ieškovui atvežti vagonai stoties viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose stovejo iki to momento, kol ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 3.3. p., 3.3.2. p. faksu pateike atsakovui pranešima - vagonu varymo paraiška, kurioje nurode, kiek vagonu jis prašo atvaryti jam ir kiek nuvaryti iš jo. Vagonai viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose stovejo butent del ieškovo kaltes, todel sutinkamai su Taisykliu 195.8 p. atsakovas suraše bendruosius aktus, siekdamas užfiksuoti faktines aplinkybes, kurios sukele prievole ieškovui moketi už suteiktas paslaugas.
Atsakovas nurodo, kad svarbus rašytinis irodymas yra vagonu varymo paraiškos. Atsakovas, sudarydamas sutarti, turejo ketinima varyti ieškovui butent tuos vagonus, kuriuos vagonu varymo paraiškoje nurode ieškovas, o ne pats savo nuožiura atrinkti, kurio krovinio gavejo ir kuri krovini planuoja krauti ieškovas. Ieškovo ir atsakovo santykiai iki sutarties sudarymo buvo sureguliuoti 2005-07-29 Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi Nr. Š-195/SV-234, kurios 3.1. p. buvo nustatyta, kad „Klientas, gaves pranešima apie atvykusius vagonus, faksu pateikia raštiška paraiška vagonu varymui". Todel iki gincijamos sutarties sudarymo vagonai ieškovui buvo varomi pagal ieškovo atsakovui raštu pateiktas vagonu varymo paraiškas. Ieškovo elgesys po sutarties sudarymo taip pat patvirtina, kad vagonai buvo varomi rašytiniu paraišku pagrindu. Atsakovas pateike 78 ieškovo jam pateiktas vagonu varymo paraiškas, patvirtintas ieškovo darbuotoju parašais ir antspaudais. Sugretinus vagonu varymo paraišku ir bendruju aktu duomenis, tampa akivaizdu, kad ieškovo vardu atvyke vagonai stotyje stovejo iki to laiko, kol ieškovas, pateikdamas vagonu varymo paraiška, papraše jam šiuos vagonus atvaryti. Ieškovas vagonu varymo paraiškas renge ir teike.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad sutartis turi buti aiškinama atsakovo, pasiuliusio jos salygas, nenaudai ir jas priemusios šalies naudai, taciau vagonu apskaita reglamentuojancios sutarties normos yra pakankamai aiškiai suformuluotos, todel nera pagrindo jomis abejoti. Sutartis sudaryta derybu budu, todel neteisinga butu atsakova laikyti ja pasiuliusia šalimi, o ieškova - priemusia. Vykdydamas sutarti ieškovas elgesi taip, kaip joje numatyta, teike vagonu varymo paraiškas, vykde kitas jos nuostatas, todel manytina, kad ieškovas sutarti suprato teisingai.
Ieškovas ieškinio juridiniu pagrindu nurodo LR CK 6.237 str. 1 d. , t.y. nepagristo praturtejimo instituta. Pažymetina, jog mokesciai, priskaiciuoti neteisetai už tariamai suteiktas paslaugas galetu buti laikomi tik tuomet, jei atsakovas butu juos priskaiciaves už paslaugas, kuriu realiai nesuteike. Vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos tarp šaliu sudarytos sutarties pagrindu ir faktiškai tarp šaliu susikloscius teisiniams santykiams, kuomet ieškovui atvyke vagonai negalejo buti jam nuvaryti del ieškovo krovos baru užimtumo, todel stovejo viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose. Viena esminiu salygu yra tai, kad turto igijimo negalima pateisinti nei konkreciu teises aktu, nei sandoriu. Atsakovas nurodo, kad mokesciai už vagonu naudojima ir kroviniu saugojima ieškovui buvo skaiciuojami sutarties pagrindu ir vadovaujantis jos nuostatomis. Kitas nepagristo praturtejimo instituto taikymo bruožas yra tas, kad jeigu igyta turta galima išreikalauti kitokiais pagrindais, pavyzdžiui, taikant nuostoliu atlyginimo instituta, restitucija, ipareigojant ivykdyti prievole natura ir pan., šio skyriaus normos netaikomos. Nepagristo praturtejimo instituto taikymu, ieškovas grindžia ir prašo Teisma taikyti restitucijos instituta. Esant tarp šaliu sutartiniams teisiniams santykiams ir ieškovui nepateikus jokiu argumentu, irodanciu, jog mokesciai pagal sutarti jam buvo paskaiciuoti neteisingai, negalima teigti, jog atsakovas turta gavo neteisetai, tarp šaliu sudaryta sutartis nebuvo pripažinta negaliojancia, juo labiau nebuvo jokiu nenugalimos jegos aplinkybiu, taigi nera teisiniu pagrindu taikyti ir restitucijos instituta.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti palukanas yra išvestinis ir susijes su nepagristo praturtejimo instituto taikymu, todel pagal LR CK 6.240 str. 1 d. priskaiciuotos palukanos gali buti priteistos tik tuo atveju, jei šaliu santykiams butu taikomos mineto instituto nuostatos. Nagrinejamo ginco atveju nepagristo praturtejimo institutas negali buti taikomas, todel visiškai nepagristas yra ir ieškovo reikalavimas priteisti 8450,20 Lt palukanu.
Atsakovas pažymi, kad vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo mokesciai ieškovui nebuvo skaiciuojami už ta laiko tarpa, kada del atsakovo kaltes vagonai negalejo buti nuvaryti i privažiuojamuosius kelius vagonu varymo paraiškose nurodytu laiku. Taip pat nei teises aktai, nei sutartis nenumato atsakovo pareigos paduoti ieškovui vagonus tokiu pat eiliškumu, kokiu jie atvyko i stoti. Atsakovas nurodo, kad nagrinejamu laikotarpiu vagonai susikaupe stotyje ne del atsakovo kaltes, o del to, jog ieškovas neivertino savo krovos galimybiu.
Atsakovas del nuostoliu priteisimo teigia, kad savo interesu gynimas, kas apima ir procesiniu dokumentu rengima, kuomet teises aktu pagrindu yra igyvendinamas juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas, negali buti atlygintinas ir prieštarauja protingumo bei teisingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo teisejos rezoliucija nutarta, kad pasirengimas nagrineti byla teisme vyks paruošiamuju dokumentu budu. Ieškovas pateike teismui dublika, o atsakovai – triplika, kuriuose šalys savo išsakytus argumentus palaike.
Teismo posedžiu metu, ieškovo atstovai ieškininius reikalavimus palaike, atsakovu atstovai ieškinio nepripažino ir praše ieškini atmesti (t. 5, b.l. 33-41; t. 7, b.l. 136-140).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kroviniu vežimo geležinkelio transportu taisykliu, patvirtintu LR susisiekimo ministro 2000-06-20 isakymu Nr. 174, 259 punkte nustatyta, kad geležinkelio valdytojo (geležinkelio imones) ir kroviniu siunteju (gaveju) santykius reguliuoja Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartys. Ieškovas UAB „Vakaru krova“ ir atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. sausio 11 d. sudare Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarti Nr. Š-195/SV-35 (toliau – sutartis), kuria sureguliavo šaliu tarpusavio santykius, varant vagonus i UAB „Vakaru krova“ privažiuojamaji kelia, nustate vietiniu, ivežamu (importuojamu) ir išvežamu (eksportuojamu) i/iš Lietuvos Respublikos kroviniu priemimo ir išdavimo tvarka, atsiskaityma už suteiktas kroviniu vežimo geležinkeliu transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal atsakovo nustatytas kainas (sutarties 1.1 punktas) (t. 1, b.l. 51-57). Taigi, ieškovo UAB „Vakaru krova“ ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ tarpusavio santykiai sureguliuoti pasirašyta sutartimi, t.y. tarp šaliu susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai.
Gincas tarp šaliu kilo del i Draugystes geležinkelio stoti atvykusiu vagonu su kroviniais naudojimo „Draugystes“ geležinkelio stoties bendrojo naudojimo keliuose bei kroviniu saugojimo vagonams stovint šiuose keliuose, del ko atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. suraše bendruosius aktus ir atitinkamai ju pagrindu pateike ieškovui PVM saskaitas – fakturas, kurie ieškovo laikomi nepagristais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant 2007 m. sausio 11 d. sutarti, i Draugystes geležinkelio stoti 2007 m. kovo - gruodžio menesiais vežimo sutarciu (važtarašciu) pagrindu buvo gabenami kroviniai, skirti ieškovui UAB „Vakaru krova“ ir sutarties 5.1. punkte nurodytiems subklientams arba pagal sutarties 5.2. punkta sudariusiems trišalius susitarimus del vagonu varymo i privažiuojamaji kelia. 2007 m. kovo – spalio menesiais vagonai buvo varomi tik atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvais, o 2007 m. lapkriti – gruodi vagonai buvo varomi abieju šaliu, t.y. ir ieškovo UAB „Vakaru krova“, ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvais.
LR susisiekimo ministro 2000-06-20 isakymu Nr. 174, patvirtinu Kroviniu vežimo geležinkelio transportu taisykliu (toliau - taisykles) 155 punkte bei LR geležinkeliu transporto kodekso 53 str. numatyta, kad geležinkelio imone (vežejas) Kroviniu vežimo geležinkeliu transportu taisykliu arba geležinkelio imones (vežejo) ir siuntejo (gavejo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavejui apie jo vardu gauta krovini. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaudamasis šiomis normomis bei sutarties 3.1. punktu, vagonams su kroviniais atvykus i Draugystes geležinkelio stoti apie tai informuodavo ieškova UAB „Vakaru krova“ sutarties 3.3.2. punkte nurodytu faksu, nurodant vagono numeri, atvykimo data ir laika, pranešimo apie atvykima data ir laika, krovini, krovinio gavejo pavadinima (t. 3, b.l. 190). Draugystes geležinkelio stoties keliuose ieškovui UAB „Vakaru krova“ atvežti vagonai su kroviniais stovedavo iki tol, kol ieškovas pateikdavo atsakovui faksu pranešima, t.y. vagonu varymo paraiška (sutarties 3.3 p.; 3.3.2 p.). Ieškovas gincija vagonu varymo paraišku pateikimo atsakovui butinuma, taciau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas neneigia vagonu varymo paraišku buvima, be to ieškovas UAB „Vakaru krova“ renge bei teike jas atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, t.y. ieškovas patvirtina, kad vagonai jam buvo varomi minetu paraišku pagrindu (t. 4, b.l. 26-103). UAB „Vakaru krova“ privažiuojamojo kelio eismo organizavimo instrukcijos 1.10.4 punktas numato, kad vagonu varymas geležinkelio lokomotyvu vykdomas išimties atveju pagal kliento raštiška prašyma (t. 3, b.l. 195-213). Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kroviniu vežimo valdybos Draugystes geležinkelio stoties veiklos technologijos VI skyriaus Krovos darbu planavimas ir organizavimas 4 pastraipoje reglamentuojama, kad operatyvinis darbas planuojamas atsižvelgiant i kroviniu gaveju ir siunteju pateiktas paraiškas (t. 4, b.l. 156-177). Pažymetina, kad aiškinant sutarti turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla, jos sudarymo aplinkybes bei atsižvelgiant i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu tarpusavio santykiu praktika, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius (LR CK 6.193 str.). Ivertinus visas šias aplinkybes bei byloje esancius irodymus, matyti, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, sudarydamas sutarti su ieškovu UAB „Vakaru krova“, turejo ketinima varyti ieškovui butent tuos vagonus, kuriuos vagonu varymo paraiškoje nurodydavo ieškovas, o ne pats savo nuožiura juos atrinkti. Atkreiptinas demesys i tai, kad šaliu santykiai iki sutarties sudarymo buvo sureguliuoti 2005-07-29 Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi Nr.Š-195/SV-234 (t. 7, b.l. 110-114), kurioje buvo nustatyta, kad klientas gaves pranešima apie atvykusius vagonus, faksu pateikia raštiška paraiška vagonu varymui (sutarties 3.1.p). Taip pat ieškovo elgesys po sutarties sudarymo patvirtina, kad vagonai buvo varomi rašytiniu paraišku pagrindu, kurios buvo patvirtintos ieškovo UAB „Vakaru krova“ darbuotoju parašais bei anspaudais. Kad vagonai buvo varomi pagal rašytines paraiškas, teismo posedyje patvirtino ir liudytojas A. V. (t. 5, b.l. 39-40). Iš nurodytu aplinkybiu, darytina išvada, kad vagonai i ieškovo UAB „Vakaru krova“ privažiuojamuosius kelius buvo varomi tik pagal sutarties 3.3 p. numatytas ieškovo pateiktas atsakovui vagonu varymo paraiškas, t.y. vagonu varymo paraiškos pateikimas butinas, o už vagonu buvima viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose iki paraiškos pateikimo yra atsakingas ieškovas.
Ieškovui UAB „Vakaru krova“ atvežti vagonai Draugystes geležinkelio stoties viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose stovedavo iki to momento, kol ieškovas, vadovaudamasis sutarties 3.3 p., 3.3.2 p. nurodytu faksu pateikdavo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešima, t.y. vagonu varymo paraiška, kurioje nurodydavo kiek vagonu jis prašo atvaryti jam ir kiek nuvaryti iš jo. Iš išdestyto, darytina išvada, kad vagonai viešosios geležinkeliu infrastrukturos keliuose stovedavo del ieškovo kaltes.
Taisykliu 195 punktas numato, kokiais atvejais yra iforminamas bendrasis aktas, todel atsakovas vadovaudamasis šiu taisykliu nuostatomis surašydavo bendruosius aktus (Forma KR-34), kuriais fiksuodavo faktus, kai ieškovui skirti vagonai su kroviniais nuo atsakovo pranešimo apie ju atvykima i Draugystes geležinkelio stoti stovejo šioje stotyje iki ju perdavimo ieškovui daugiau kaip 24 val., t.y. fiksuodavo aplinkybes, kurioms esant ieškovui UAB „Vakaru krova“ atsirasdavo prievole moketi atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ už atsakovo suteiktas paslaugas - vagonu naudojima ir kroviniu saugojima.
Sutarties 4.1 punkto pagrindu ieškovui UAB „Vakaru krova“ suteiktas 24 neapmokestinamos vagonu naudojimo valandos, kai vagonai ne del atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltes stovi Draugystes geležinkelio stoties viešosios geležinkeliu infrastrukturos bei privažiuojamuosiuose keliuose. Pagal sutarties 4.2.2 ir 4.2.3 punktus praejus 24 val. nuo pranešimo apie vagonu atvykima i geležinkelio stoti atsakovas pradedavo skaiciuoti vagonu naudojimo ir kroviniu saugojimo laika, kuris apmokestinamas pagal Papildomu paslaugu, susijusiu su kroviniu vežimu, kainyna PP-LG (Sutarties 4.8 punktas). Taigi, sutartyje yra aiškiai nustatytas momentas, nuo kurio pradedamas skaiciuoti vagonu naudojimo laikas, t.y. praejus 24 val. nuo pranešimo apie vagonu atvykima i geležinkelio stoti.
LR Geležinkeliu transporto kodekso 46 str. 1 d., 2 d. numato, kad siuntejas (gavejas) už geležinkelio imones pateiktu vagonu ar konteineriu naudojima moka geležinkelio imones (vežejo) nustatyta atlyginima. Jeigu ne del geležinkelio imones (vežejo) kaltes vagonai ar konteineriai negali buti pateikti siuntejui (gavejui), siuntejas (gavejas) privalo moketi geležinkelio imones (vežejo) nustatyta atlyginima už vagonu ar konteineriu naudojima ir kroviniu saugojima (laikyma). Ta pati taisykle yra itvirtinta ir taisykliu 87 punkte, kuriame taip pat numatyta, kad jeigu ne del geležinkelio imones kaltes vagonai ir konteineriai negali buti pateikti siuntejui (gavejui), siuntejas (gavejas) privalo moketi geležinkelio imones nustatyta atlyginima už vagonu ar konteineriu naudojima.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, vadovaudamasis sutarties 4.4 punktu ieškovui UAB „Vakaru krova“ priskaiciavo mokescius už kroviniu saugojima bei vagonu naudojima, nes pakrauti vagonai Draugystes geležinkelio stoties keliuose stovedavo del to, kad ieškovas ju neprieme i privažiuojamaji kelia, o iki krautu vagonu perdavimo ieškovui momento už ju sauguma atsako AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ surašytu bendruju aktu pagrindu išraše PVM saskaitas – fakturas, kurios ieškovo UAB „Vakaru krova“ buvo priimtos bei apmoketos. Ieškovas gincija UAB „Vakaru krova“ nepasirašytu arba pasirašytu su pastabomis atsakovo surašytu bendruju aktu bei ju pagrindu išrašytu PVM saskaitu – fakturu, t.y. FAC2 Nr. 0005378, FAC2 Nr. 0006870 , FAC2 Nr. 0006959 ir FAC2 Nr. 0007343 bendrai 501.518,40 Lt sumai, teisetuma, nes minetu dokumentu išrašymui neva nebuvo teisinio pagrindo.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendruosius aktus suraše remiantis taisykliu 195 punktu, kai galineje stotyje vagonai nevaromi iškrauti del priežasciu, kuriu kaltininkas yra gavejas. Taigi, bendrieji aktai itvirtina tas aplinkybes, kuriu pagrindu skaiciuojami kroviniu saugojimo bei vagonu naudojimo mokesciai. Aukšciau išdestytu aplinkybiu pagrindu, nustatyta bei irodyta, kad Draugystes geležinkelio stotyje vagonai nevaromi iškrauti stovejo del ieškovo UAB „Vakaru krova“ kaltes. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas PVM saskaitas – fakturas pagrindžia atsakovo surašyti bendrieji aktai, kurie nera nugincyti ar panaikinti. Todel, ieškovo nurodomos PVM saskaitos – fakturos išrašytos teisetai ir pagristai už paslaugas, kurias AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo priversta suteikti del UAB „Vakaru krova“ kaltes.
Pažymetina, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neturejo pareigos tikrinti vagonu eiliškumo, nes tokio kaip „eiliškumo“ nereglamentuoja nei norminiai aktai, nei šaliu sudaryta sutartis.
Ieškovas UAB „Vakaru krova“ ieškini reiškia LR CK 6.237 str. 1 d. pagrindu – del nepagristo praturtejimo. LR CK 6.237 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijo tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai buvo igyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje, nagrinejant tokio pobudžio bylas, yra išaiškinta, kad nepagristo praturtejimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti yra butinos tokios salygos: 1) nera istatymo ar sandorio, iš kuriu atsiranda prievole; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turta, yra teiseti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civiliniu teisiu gynybos budais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turta pagal istatyma ar sutarti, tokiems teisiniams santykiams nepagristo praturtejimo ar turto gavimo teises normos netaikomos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-276/2010, 2009 m. gegužes 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-253/2009, 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad atsakovas 501.518,40 Lt priskaiciavo už suteiktas kroviniu saugojimo bei vagonu naudojimo paslaugas, kuriu pagristuma bei teisetuma patvirtina jau sprendime nurodytos aplinkybes bei byloje esantys irodymai. Todel darytina išvada, kad minetas paslaugas ieškovui UAB „Vakaru krova“ laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteike tarp šaliu sudarytos 2007-01-11 Kroviniu vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties Nr. Š-195/SV-35 pagrindu. Esant šioms aplinkybems, darytina išvada, kad salygu, del kuriu ginco byloje galetu buti taikomas nepagristo praturtejimo institutas nera (LR CK 6.237 str.), todel atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neprivalo gražinti ieškovui UAB „Vakaru krova“ 501.518,40 Lt kaip igytu be teiseto pagrindo.
Ieškovas UAB „Vakaru krova“ prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 8450,20 Lt palukanu LR CK 6.240 str. 1 d. pagrindu, kuriame numatyta, kad be teisinio pagrindo igijes turto asmuo privalo gražinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turejo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turejo sužinoti apie turto igijimo nepagristuma. Už be pagrindo igyta pinigu suma skaiciuojamos penkiu procentu dydžio metines palukanos. Šios palukanos pradedamos skaiciuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie nepagrista pinigu gavima ar sutaupyma. Atsižvelgiant i tai, kad nagrinejamo ginco atveju nepagristo praturtejimo institutas netaikytinas, o reikalavimas priteisti palukanas yra išvestinis ir susijes su nepagristo parturtejimo instituto taikymu, todel nepagristas yra ir ieškovo UAB „Vakaru krova“ reikalavimas priteisti 8450,20 Lt palukanu.
Atsižvelgiant i tai, kad ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškiniai reikalavimai del 501.518,40 Lt kaip igytu be teiseto pagrindo ir 8450,20 Lt palukanu priteisimo nepagristi, todel ir ieškininis reikalavimas priteisti 4826,32 Lt nuostoliu atmestinas.
Esant išdestytoms aplinkybems, teismas daro išvada, kad ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškinys atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ del 514.794,92 Lt be pagrindo igytos pinigu sumos gražinimo, palukanu ir nuostoliu priteisimo yra nepagristas, todel atmestinas.
Ieškovas UAB „Vakaru krova“ pradiniu ieškiniu praše iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteisti 893.699,60 Lt, kuriuos atsakovas igijo be teiseto pagrindo; 26.134,26 Lt palukanu; 8.600,00 Lt be PVM nuostoliu atlyginima; 5 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas bei pripažinti negaliojanciais ieškinyje išvardintus bendruosius aktus ir PVM saskaitas – fakturas (t. 1, b.l. 9-20). Patikslintu ieškiniu ieškovas UAB „Vakaru krova“ savo ieškininius reikalavimus sumažino 43,88%, todel prašo priimti atsisakyma nuo 413.638,94 Lt ieškinio dalies arba patenkinti prašyma atsiimti ieškini šioje dalyje.
LR CPK 139 str. 1 d. nustatyta, jog ieškovas, kol teismas neišsiunte ieškinio nuorašo atsakovui, turi teise atsiimti pateikta ieškini. Veliau ieškini atsiimti galima tik turint atsakovo sutikima. Atsižvelgiant i tai, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nera pateikes teismui nuomones del ieškinio atsiemimo 413.638,94 Lt dalyje, todel šis ieškovo prašymas atmestinas.
Pagal LR CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipesis i teisma, turi teise raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio (ar jo dalies). Ieškovas UAB „Vakaru krova“ nurode, kad atsisako nuo 413.638,94 Lt ieškinio dalies bei patvirtino, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmes. Pagal byloje esancius duomenis, teismas daro išvada, kad šis pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms istatymu normoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todel tenkintinas. Esant šioms aplinkybems, ieškovo atsisakymas nuo 413.638,94 Lt ieškinio dalies priimtinas ir civiline byla pagal ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškini atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ del be pagrindo igytos pinigu sumos gražinimo, palukanu ir nuostoliu priteisimo dalyje del 413.638,94 Lt nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).
LR CPK 87 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, gražinama 75 procentai sumoketo žyminio mokescio sumos. Todel ieškovui UAB „Vakaru krova“ gražintina 75 proc. žyminio mokescio nuo 413,638,94 Lt atsisakytu ieškiniu reikalavimu sumos, t.y. 6102,00 Lt žyminio mokescio.
Ieškini atmetus, atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš ieškovo UAB „Vakaru krova“ priteisiamos jo turetos išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p.), t.y. 237,89 Lt už važtarašciu vertimus (t. 4, b.l. 186).
Ieškini atmetus, iš ieškovo UAB „Vakaru krova“ taip pat priteistina valstybei 83,45 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 8 p., 96 str., 140 str. 1 d., 259 str., 263 str. 270 str., 293 str. 1 d. 4 p.,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Vakaru krova“ atsisakyma nuo 413.638,94 Lt ieškinio dalies priimti ir civiline byla pagal ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškini atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ del be pagrindo igytos pinigu sumos gražinimo, palukanu ir nuostoliu priteisimo dalyje del 413.638,94 Lt nutraukti.
Gražinti ieškovui UAB „Vakaru krova“ (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 6102,00 Lt (šešis tukstancius du litus) žyminio mokescio.
Ieškovo UAB „Vakaru krova“ ieškini atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ del 514.794,92 Lt be pagrindo igytos pinigu sumos gražinimo, palukanu ir nuostoliu priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vakaru krova“ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 237,89 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus 89 cnt) išlaidu už važtarašciu vertimus.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vakaru krova“ i valstybes biudžeta 83,45 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 45 cnt) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.