- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2-6252-650/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05112-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. S., pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. Z. po savo sutuoktinės K. Z. mirties 2011-02-25 priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą ir paaiškino, kad jos motina K. Z. mirė 2011 M.; po jos mirties liko santuokos su V. Z. metu įgytas turtas –1/2 dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą pareiškėjos tėvas nesikreipė, tačiau toliau gyveno tame bute, tvarkingai mokėjo kas mėnesį visus komunalinius mokesčius, tokiu būdu priėmė palikimą, faktiškai turtą valdydamas. Pati pareiškėja savo motinos palikimo dalies nepriėmė ir nepageidauja to daryti. Pareiškėjos tėvas dėl prastos sveikatos būklės nesuspėjo pats pasikreipti į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo fakto nustatymo ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, 2013 m. jis mirė. Dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių po tėvo mirties tai padaryti buvo priversta pareiškėja.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti iš esmės be atstovo dalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos D. S. tėvai K. Z. ir V. Z. buvo sudarę santuoką 1961 m. (b.l. 4). Iš mirties liudijimo nuorašo (b.l. 8) matyti, kad K. Z. mirė 2011 m.. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopijos (b.l. 7) matyti, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruotas abiejų sutuoktinių K. Z. ir V. Z. vardu po ½ dalį nuosavybės. Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po savo sutuoktinės mirties V. Z. ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo visus komunalinius mokesčius, paveldimą turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu, patvirtina pareiškėjos duoti paaiškinimai, apklaustos liudytojos I. Ž. parodymai, pateikta 2013-07-12 AB LESTO pažyma apie vykdytus atsiskaitymus už elektros energijos tiekimą butui 2011-2013 m.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad K. Z. testamento nepaliko. Pareiškėjos tėvas V. Z. turėjo teisę mirusiosios turtą paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. Z. į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį palikimą faktiškai jį valdyti, nes visu paliktu turtu (buto dalimi) ir toliau naudojosi, tinkamai jį prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų reglamentuotą terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Kitų įpėdinių, paveldėjusių mirusiosios K. Z. turtą, nenustatyta. O dėl V. Z., mirusio 2013 m., palikimo priėmimo nustatyta tvarka kreipėsi pareiškėja, būdama vienintele pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. Z. mirusios sutuoktinės K. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai D. S. reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti įstatymų nustatytu 3 mėnesių terminu.
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.