Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-1371-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29249-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)

2024 m. rugsėjo 5 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-29249-2024-7 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu sumažinta galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimus. 2022 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. liepos mėn. 29 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ties krūtine pastūmė savo brolį S. M., dėl ko jis griūdamas trenkėsi galva į radiatorių, taip padarydamas nukentėjusiajam S. M. muštinę žaizdą pakaušyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamojo V. M. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d. kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis turi brolį S. M., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena jo brolis, teisiškai priklauso jam, kadangi S. yra atsisakęs teisės į šį namą, tačiau leidžia broliui tame name gyventi, nes jis neturi kur daugiau gyventi. Su broliu S. sutaria nelabai gerai, kadangi jis nuolatos vartoja alkoholį, nesitvarko buityje, dėl ko jis turi atvykti iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir viską už S. prižiūrėti. Jam atvykus pas S., jis nuolatos būna neblaivus ir nuolatos jį koneveikia necenzūriniais žodžiais, kadangi jis priekaištauja jam, kad jis taip jam priklausančiame name gyventi negali. 2024 m. liepos 29 d., apie 7.00 val., atvyko pas brolį į namus. Atvykus pas S. rado jį neblaivų. Jau tuomet su broliu vyko žodinis konfliktas, kad jis yra neblaivus, ir namai bei visa aplinka yra netvarkinga. Apie 10.00 val. nuvyko su S. į netoli namų esančią maisto parduotuvę, ir S. jo paprašė nupirkti degtinės butelį. Grįžę namo degtinę gėrė dviese. Namuose be jų daugiau nieko nebuvo. Begeriant alkoholį jis buvo nestipriai apsvaigęs, o S. jau buvo stipriai neblaivus, kadangi jau nuo ryto jis matėsi, kad yra pavartojęs alkoholio. Begeriant alkoholį S. vis žodžiu kabinėjosi prie jo priekaištaudamas, kad jis moko jį kaip gyventi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, priekaištavo vienas kitam. Konflikto metu jis sėdėjo ant kėdės prie išėjimo durų, kur šalia yra radiatorius. S. vienu metu buvo atsistojęs ir su peiliu pjaustė užkandą. Jiems konfliktuojant S. pasakė: „„necenzūrinė raiška“, ką tu čia jį mokai“, ir užsimojo link jo su peiliu, kurį laikė rankoje. Jis iškart atsistojo nuo kėdės ir sučiupo S. už tos rankos, kuria laikė peilį bei ją užlaužė. Tas peilis nukrito ant žemės. Jie tuomet su S. susistumdė. Jis stūmė S., dėl ko jis krito ant žemės ir galva trenkėsi į radiatorių. Po to, kai S. griuvo, jis išėjo iš namų į lauką. Nematė, ar S. nuo smūgio į radiatorių atsirado kažkokie sužalojimai. S. stūmė todėl, kad gynėsi nuo jo, kadangi tai jis jį puolė su peiliu, tačiau jam S. jokių smūgių nesudavė. Išėjus iš namų vyko į kapines ir parduotuvę. Neįtarė, kad S. galėjo būti padaryti kažkokie sužalojimai. Grįžęs į namus pamatė, kad S. namuose nėra. Netrukus į namus atvyko policija ir jį sulaikė. Jis puodeliu S. į galvą netrenkė. Nematė jokio puodelio, tik matė, kad ant stalo yra raudona dėmė. Pripažįsta, kad galėjo brolį sužaloti jį pastūmęs, dėl ko jis galvą trenkė į radiatorių. Jam į galvą netrenkė. Jau ne vienerius metus su S. vyksta konfliktai, kadangi jam leidžia gyventi jam priklausančiame name, o jis nesirūpina nei aplinka, nei namais, ir pats puola ant jo.

4. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu 2024 m. rugpjūčio 23 d. kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs tikslius parodymus, kuriuos jis tvirtina. Konflikto metu jie su broliu S. M. namo virtuvėje susistumdė, ir jis pastūmė S. rankomis ties krūtine, dėl ko jis griuvo atbulomis ir galvą trenkėsi į radiatorių, esantį virtuvėje už stalo. Po smūgio jam iš galvos bėgo kraujas. Suprato, kad dėl smūgio į radiatorių jam galvoje buvo padaryta žaizda. Dėl to, ką padarė, jis kaltę pripažįsta ir gailisi dėl to. Pas brolį šiuo metu nevažiuoja ir nebendrauja su juo.

5. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d. nukentėjusysis S. M. nurodė, kad jis turi brolį V. M. Su broliu palaiko draugiškus ryšius. Jis kartais atvyksta pas jį į svečius, kadangi pats jis gyvena kitur, t. y. (duomenys neskelbtini). V. prieš jį anksčiau niekuomet nėra panaudojęs fizinio smurto, tai nutiko pirmą kartą. 2024 m. liepos 29 d. pas jį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu atvyko jo brolis V. M. Brolis pas jį atvyko, kadangi susipyko su savo žmona. Brolis į jo namus atvyko ryte, apie 8.00 val. Kai V. atvyko, atrodė, kad jam viskas yra gerai, jis nebuvo piktas dėl savo asmeninių santykių su žmona. Apie 10.00 val. su V. iš parduotuvės nusipirko alkoholio, t. y. 2 butelius degtinės 40 proc. stiprumo. Jie namuose abu tą alkoholį vartojo. Gėrė dviese, daugiau jokių asmenų nebuvo, kadangi gyvena vienas. Tiek geriant alkoholį, tiek baigus jį gerti, su broliu jokių konfliktų nebuvo nei žodžiu, nei kažkokiais veiksmais. Po išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. Matė, kad ir brolis taip pat yra apsvaigęs. Baigus gerti alkoholį, apie 14 val., jis nuėjo miegoti į savo lovą. Kur brolis buvo tuo metu, jis nepamena. Gal pasiliko virtuvėje. Miegant jis pajuto stiprų smūgį į pakaušį. Smūgis buvo stiprus, juto stiprų skausmą galvoje. Po suduoto smūgio jis iš karto atsikėlė iš lovos ir išbėgo iš namų pas kaimyną M. V., kuriam papasakojo, kad brolis jam sudavė į galvą. Kuo brolis sudavė, jis nesuprato, tik juto, kad tai buvo kietas daiktas. Suprato, kad sudavė ne ranka. Tuomet kaimynas iškvietė pagalbą. Nors po smūgio nieko nematė ir išbėgo į lauką, tačiau yra įsitikinęs, kad smūgį jam į galvą sudavė jo brolis V. M., kadangi namuose be jų daugiau nieko nebuvo ir niekas į namus ateiti daugiau negalėjo. Po to, kai buvo išbėgęs pas kaimyną, daugiau su V. nebendravo. Jam dėl galvos sužalojimo bėgo kraujas ir buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam susiuvo galvos žaizdą. Taip pat įvykio vietoje atvykę pareigūnai jam parodė molinį puodelį iš jo namų ir paaiškino, kad jam galėjo į galvą smūgį suduoti su tuo puodeliu, kadangi ant jo matėsi kraujo. Kodėl brolis jam sudavė, jis negali pasakyti, kadangi tarp jų jokio konflikto nebuvo, tačiau mano, kad tai alkoholio pasekmė. Daugiau apie šį įvykį pridurti neturi nieko, kadangi jis sunkiai prisimena tikslias aplinkybes. Nurodo, kad pas medicinos ekspertus jis vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereikš. Broliui dėl šio įvykio neturi jokių pretenzijų ir jo nebijo.

6. Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 1 d. nukentėjusysis S. M. nurodė, kad jau yra davęs parodymus šiame ikiteisminiame tyrime, tačiau nurodo, kad jo parodymai galėjo būti netikslūs, kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir darė prielaidą, kad jam brolis V. M. į galvą trenkė puodeliu, kadangi pareigūnai parodė jam puodelį ir atrodė, kad ten kraujas. Šiuo metu mano, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios. Mano, kad 2024 m. liepos 29 d., apie 14.50 val., jo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) jie su broliu V. M. sukonfliktavo žodžiu. Dėl ko kilo konfliktas tikrai nepamena, tačiau, kiek pamena, jie su broliu galėjo susistumdyti ir broliui jį pastūmus jis neišlaikė pusiausvyros, dėl ko griuvo ant žemės. Konflikto vietoje yra pakabintas radiatorius, todėl mano, kad būtent į jį trenkė pakaušį, dėl ko jam galvoje atsirado žaizda, bėgo kraujas. Po įvykio pareigūnai jam atnešė puodelį galimai su kraujo dėmėmis, tačiau apžiūrėjus nuotraukas suprato, kad tai tik uogienė. Jis broliui V. konflikto metu jokių smūgių nesudavė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo siūta žaizda pakaušyje. Su broliu susitaikė, jam pretenzijų neturi.

7. Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusysis S. M. nurodė, kad visas konfliktas, kai su broliu apsistumdė, vyko namo virtuvėje. Broliui V. M., jį stipriau rankomis ties krūtine pastūmus, jis virto ir stipriai trenkėsi galvą. Tikslių aplinkybių jis nepamena, tačiau galėjo virsti ant virtuvėje buvusio žemo stalelio, kur už jo ant sienos prikabintas radiatorius ir galvą trenkti į jį. Sunkiai pamena, tačiau mano, kad būtent į radiatorių trenkė galvą, kadangi ant virtuvės lango užuolaidos ties radiatoriumi pastebėjo raudonos spalvos dėmę, kurios ankščiau nebuvo. Mano, kad kraujas po sutrenkimo užtiško ant užuolaidos. Taip pat ant stalo iš lėkščių buvo iškritęs maistas, netvarkinga, ko prieš tai taip pat nebuvo. Viskas vyko virtuvėje. Po įvykio nubėgo pas kaimyną, kuris ir iškvietė pagalbą jis nurodė, kad brolis jį sumušė. Apie vykusį konfliktą tarp jo ir brolio jam nepasakojo, kadangi pats dėl neblaivumo tuo metu nesuprato kas įvyko. Viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo, su broliu, kai nevartoja alkoholio, sutaria gražiai. Jis broliui šiuo metu jau yra atleidęs jam pretenzijų neturi. Prašo grąžinti jam priklausantį baltos spalvos puodelį, kurį naudoja kasdien.

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 29 d. liudytojas M. V. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 29 d. 14.57 val. į jo namus atėjo kaimynas S. M.. Matėsi, kad yra neblaivus, jo galvos plaukuota dalis buvo kruvina ir kairė ausis pradrėksta, kraujavo. S. M. prašė iškviesti pagalbą, nes šiuo metu neturi galimybės. Jis jam pasakė, kad jo brolis, kuris dabar yra pas jį atvykęs, jį sumušė ir jam reikalinga pagalba. S. M. brolį pažįsta tik iš matymo, jo vardo nežino. Pas brolį jis buvo atvykęs automobiliu VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi prie S. M. namo. Kai pas jį buvo S. M., iš jo namų kiemo žiūrėjo jo brolis. Jis žiūrėjo kas vyksta iki atvykstant GMP. S. M. brolis pasišalino nežinoma kryptimi. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi, nieko nematė, pagalbos telefonu nurodė informaciją, kurią jam nurodė S. M..

9. 2024 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 29 d. Telšių AVPK Kelmės PK RS vyr. patrulio M. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių, t. y. 2024 m. liepos 29 d. 14.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje neblaivus V. M. (1,40 prom. girtumas) puodeliu tyčia trenkė vieną kartą į pakaušį savo neblaiviam broliui S. M. (2,45 prom. girtumas) ir praskėlė jam galvą, bei sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo išsikvietė GMP medikus, kurių buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozuota galvos žaizda, kurią susiuvus išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, apžiūros metu paimtas puodelis. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Nukentėjusysis buvo neblaivus, dėl to neapklaustas, jam įteiktas šaukimas 2024 m. liepos 30 d. 10.00 val. atvykti į Kelmės PK procesinių veiksmų atlikimui. Apklaustas įvykio vietoje buvęs ir pagalbos telefonu apie įvykį pranešęs blaivus M. V..

10. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėjas M. V. pranešė apie smurtą patyrusį asmenį S. M., kurį dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas V. M., jam nustatytas 1,40 promilių neblaivumas. Pranešėjas M. V. nurodė, kad pas jį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas, kuriam kraujavo iš galvos ir paprašė iškviesti pagalbą.

11. 2024 m. liepos 29 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotolenetele) nurodyta, kad atlikta S. M. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad vyras vilki juodos spalvos striukę, geltonos spalvos marškinėlius, pilkos ir juodos spalvos kelnes, bei mūvi žalius guminius batus. Ant jo kairės ausies matoma išdžiūvusio raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują dalelių, šių dalelių taip pat matoma ant galvos plaukuotos dalies. Pakaušyje matoma susiūta žaizda su tvarsčiu. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota.

12. 2024 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Matomas baltų plytų vieno aukšto namas, į kurį patenkama pro rudos spalvos medines duris. Atidarius duris patenkama į koridorių. Koridoriuje pasukus į dešinę, patenkama į įvykio vietą, butą. Bute matomas prie lango stovintis stalas, ant kurio matomi maisto likučiai, lėkštės, bei du puodeliai. Ant didesnio puodelio matomos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Puodelis apžiūros metu paimtas. Pakėlus puodelį ant stalo matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Iš šio kambario pro kairėje esančias duris patenkama į kitą kambarį, kuriame matomas stalelis, ant jo televizorius, šalia stalo baltos spalvos kibiras. Kambaryje matoma lova, kurioje matoma sujaukta patalynė. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota.

13. 2024 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 858/2024(04) nustatyta, kad S. M. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ar, galimai paviršiumi. Sužalojimo, nustatyto S. M. padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimo, nustatyto S. M., padarymo galimybė ir griuvimo metu nėra atmetama. S. M. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ar, galimai, paviršiumi. S. M. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kieta buka tyrimui pateikto puodelio dalimi. S. M. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymių sveikatos sutrikdymu.

14. 2024 m. rugpjūčio 1 d. akistatos protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. M. atsakydamas į klausimus nurodė, jog 2024 m. liepos 29 d., apie 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), prieš jį panaudojo fizinį smurtą jo brolis V. M. Tačiau pagalvojęs šiuo metu, jis mano, kad jam brolis V. M. į galvą su puodeliu netrenkė. Tuo metu buvo stipriai neblaivus, todėl sunkiai pamena kas įvyko. Pagalvojęs šiuo metu mano, kad tarp jo ir brolio V. įvyko konfliktas, kurio metu V. jį pastūmė ir jis galva trenkėsi į radiatorių, dėl ko jam ir atsirado žaizda pakaušyje. Ant puodelio, kuris buvo paimtas įvykio vietoje, buvo uogienė. Įtariamasis V. M. atsakydamas į klausimus nurodė, kad suprato asmens, sėdinčio prieš jį, duotus parodymus, kuriuos tvirtina. Jokiu puodeliu broliui S. netrenkė. Mano, kad jam dėl tuo metu buvusio girtumo sunku atsiminti aplinkybes. Nurodė, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas. Konflikto metu, jam sėdint virtuvėje ant kėdės, S. rankoje laikė peilį ir pjaustė užkandą, ir vienu metu, kadangi jie konfliktavo, S. su tuo peiliu užsimojo link jo. Jis rankomis čiupo S. už tos rankos, kurioje laikė peilį, ir ją užlaužė. Dėl ko peilis nukrito ant grindų. Po to, jie abu su S. susistumdė. Jam S. pastūmus, S. griuvo bei galva trenkėsi į radiatorių. Po šių veiksmų jis iš tų namų išėjo. Nepastebėjo tuo metu, kad S. tuo metu būtų buvusi sužalota galva. Nukentėjusysis S. M. nurodė, kad 2024 m. liepos 29 d., apie 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), fizinio smurto nenaudojo. Įtariamasis V. M. atsakydamas į klausimus nurodė, kad suprato asmens, sėdinčio prieš jį, duotus parodymus, kuriuos tvirtina.

15. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir V. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. M. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti. V. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui S. M. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. V. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

18. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. M. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

19. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. M. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti V. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigoti V. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įtariamajam V. M. 2024 m. liepos 30 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti ir panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

20. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis 2 dalis), bausmės tikslus.

21. V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą už analogišką šioje byloje inkriminuojamai, nusikalstamą veiką – smurtą šeimos narių atžvilgiu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Pensininkas. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

22. Teismas, įvertinęs nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, jos dydį parenkant kiek didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bei jam paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį, keisti jo elgesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

23. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis smurtavo šeimos nario atžvilgiu, dėl ko jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam įvykdyti nustatytinas 9 (devynių) mėnesių terminas.

24. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

25. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

26. Civilinis ieškinys nepareikštas.

27. Proceso išlaidų byloje nėra.

28. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu S. M. grąžintas puodelis paliktinas neribotai S. M. nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, V. M. bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. M. skirti sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, V. M. bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam įvykdyti nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu S. M. grąžintą puodelį palikti neribotai S. M. nuosavybei.

Išaiškinti V. M., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.