- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-939-1021/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- A. P.
1.2.5.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 2.1.10.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2018 m. spalio 31 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982 m. sausio 23 d. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:
1) 1997-02-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. 2 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;
2) 2000-05-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d. subendrinta 3 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;
3) 2001-05-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 274 str. 2 d. ir 273 str. 2 d. subendrinta 4 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;
4) 2004-12-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 25 p. arešto bausme;
5) 2010-04-23 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 14 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;
6) 2011-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. subendrinta 14 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;
7) 2014-04-22 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2011-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir skirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo;
8) 2015-01-12 Kauno apygardos teismo pagal BK 135 str. 2 d. 10 p. terminuotu laisvės atėmimu 8 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, prie 2014-04-22 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 17 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos.
D. Š., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. Biliūno 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., 2018 m. gegužės 8 d. apie 10.00 val., Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpų kabinete Nr. 130 vykusio Kybartų pataisos namų drausmės komisijos posėdžio metu, bei prie priežiūros posto Nr. 6, grasino nužudyti Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką A. P., sakydamas, kad „Aš tave užversiu ir padėsiu į vietą, nes vieną jau padėjau (užverčiau), padėsiu ir tave“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes nukentėjusysis žinojo, kad jis yra nuteistas ir bausmę atlieka už nužudymą bei sunkaus sveikatos sutrikdymo Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojui padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis, tuo grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaltinamasis D. Š. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai bei parodė, kad jis gegužės pradžioj buvau pristatytas į komisiją dėl pažeidimo kažkokio, neprisimenantis kokio. Pasakius laikyt rankas už nugaros, jis kažką leptelėjęs, negrasinęs, taip kažką pasakęs. Apsisukęs ir išėjęs. Čia susidorojimas, viskas dėl to ir vyksta. Jis rašysiąs aukščiausiajam teismui, rašysiąs apeliaciją, čia susidorojimas su žmogumi. Jis dabar nebe tenai, ne Kybartų pataisos namuose, dabar Alytuj, iš Alytaus atvežė. Į Kybartų pataisos namus buvo pristatytas kada – šiais metais, įvykis gegužės 8 d.. Jis neilgai pabuvęs, 3 ar 4 mėnesius. Teistas už užpuolimą pareigūno Marijampolės pataisos namuose. Su Kybartų pataisos namų valdžia nesuspėjęs sukonfliktuot, žiūri skersom nepatenkinti, sako – buvai sužalojęs. Žinojo apie jį. Buvo kortelė, kad linkęs užpulti. Su Plaušiniu nebuvo sukonfliktavęs. Atėjęs į komisiją stovėjęs, neleidžia sėsti. Anksčiau drausmės komisijoje Kybartuose nebuvęs. Sako – laikyk rankas už nugaros, neprisistatęs, kad yra kortelė, paprašė pristatyti, tai kam ta kortelė, nepatenkintas elgesiu pareigūno. Buvo pasipiktinęs, taip naglai žemina jį. Atėjęs, laikęs rankas normaliai, dėl ko jis turintis laikyt rankas už nugaros, leptelėjęs, pasiuntęs ir tai ne jam, atstumu buvęs kaip su teismu kai prašė prisistatyt. Žiūrėjęs į P. , po tų žodžių išėjęs, kad liepė prisistatyt, rankas laikyt už nugaros. Į komisiją jis pats atėjęs, nelydėjo. Kai išėjęs iš kambario, jis tada buvęs kameroj. Kai išėjęs iš drausmės komisijos, nieko nedaręs, atsivijo, jis nieko nesakęs. Sakęs jie grasino, sumušė, buvo apdukciją sustatęs, buvo sumušę, vienas smaugė, kitas daužė, jie patys provokuoja. Jis negrasinęs, negrįžęs į komisiją, ir viskas. Narių komisijoj kiek buvo, nežinantis, gal 6-7. Jis nerėkęs, pasakęs kaip dabar, pasiuntęs, jis tik pasakęs negražiai, fabrikuoja bylą, nori susidorot su juo, todėl, kad jis Marijampolėje padaręs. Marijampolėj pareigūnas su Kybartų pataisos namais turi ryšį. Teisybė, kad pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Sumušė, smaugė, vienas iš pareigūnų - vienas smaugė, kitas daužė, be sąmonės buvęs, reikia gintis, pagal kokį straipsnį iškelta byla, nežinantis. Dėl šitos bylos nieko nesakęs, nieko negrasinęs. Su apklaustais 12 pareigūnų konfliktų neturėjęs, nebendravęs, nesisveikinęs iš viso. Kieno iš tų apklaustų giminė ir kokia giminė dirba Marijampolės pataisos namuose - Kunca, jo brolis dirba Kybartuose. Nebuvo tarp apklaustų. Kad ikiteisminio tyrimo metu, kad nenurodęs aplinkybės, kad sakęs negražių žodžių komisijos nariui, kodėl – kad nedavęs parodymų. Kad iš pradžių nedavęs, o paskui davęs parodymus. Komisijoj teko būti, prisistatyti būdavo reikalaujama. Problemų prisistatyti nebuvo. Kameroj paroms buvo patalpintas, 5 ar 10 parų. Buvęs kameroj už pažeidimą, kad vartojęs alkoholį. Įvykio metu nebuvo vartojęs alkoholio. Iki to įvykio 3 mėnesius buvęs Kybartų pataisos namuose, nebuvo užpuolęs nė vieno pareigūno. Kad negražiai pasiuntęs P., kažką pasiuntęs, neprisimenantis, negalintis pasakyt. Išėjęs iš drausmės komisijos posėdžio, pasivijo pareigūnai, nieko nesakęs, nedaręs, nesakęs nieko, grįžęs į kamerą. Į drausmės komisiją atėjęs pats, neatlydėjo pareigūnai. Iš anksto nusistatymą dėl komisijos posėdžio neturėjęs, nebuvo nusiteikęs agresyviai. Dėl ko turėjo svarstyt - kad gulėjęs lovoj skaitęs knygą, buvo patikrinimas, sakė - atsikelk iš lovos. Jis negirdėjęs, prie durų sakė - rašysi pasiaiškinimą, dėl šito turėjo svarstyt. , kad neatsistojęs. Su tuo pažeidimu nesutikęs, nuostata - kaip ir padaręs pažeidimą, nes turėjęs atsikelt iš lovos. Dėl pažeidimo ar pagrįstai turėjo svarstyt, kai ėjęs į komisiją, nieko negalvojęs (2 t., b.l. 52-53). Atliekantis bausmę nuo 2008 m. Buvo baustas už administracijos nurodymų nevykdymą drausmine tvarka pataisos namuose daug kartų, aplamai ne tik Kybartuose, daug kartų. Buvo nekaltas, bandė pareigūnai susidoroti visą laiką. Kodėl neįtinkantis pareigūnams, reikia jų klausti. Tą dieną nubaustas už administracijos nurodymų nevykdymą į drausmės grupę net 12 mėnesių. Alytuj dabar atliekantis. Kad medicininis pažymėjimas - emociškai nestabili asmenybė nustatyta – jis nežinantis kas nustatė, kad gegužės 16 d. nustatė, nežinantis. Kad 33 kartus baustas – nu ir ką, nors šimtą kartų teistas, baustas, jam nei šilta, nei šalta, tegu rašo ką nori. Kai bus nustatyta medikų pažymos (2 t., b.l.53).
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad dirbantis Kybartų pataisos namuose nuo 2006 metų, šiuo metu yra Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Kaltinamasis yra nuteistasis D. Š., šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, santykiai tarnybiniai, piktumų, nesutarimų nebuvo. Nuteistuosius baudžia tik direktorius. Šių metų gegužės 8 d. apie 10 val. 130 patalpoje vyko drausmės komisijos posėdis, ir posėdžio metu į posėdį buvo pakviestas D. Š.. Atėjęs į posėdį, jis išvadino jį išgama, dūchu, pasakė, jeigu jis jam darys spaudimą, tai jį užvers, nes ne vieną kartą padaręs, ir jam yra p****, be leidimo išėjo iš patalpos. Jis su D. P. nubėgęs jam iš paskos, ir prie priežiūros posto Nr. 6 jis paskui pakartojo grasinimą, pasakė lygiai tą patį, kad ,,aš tave vis tiek padėsiu į vietą, užversiu, nes anksčiau esu tai padaręs ir man p****, padarysiu dar kartą“. Pirmu atveju buvo 130 patalpoje, girdint visiems komisijos nariams, kurie buvo komisijos posėdyje, jis buvęs drausmės komisijos pirmininkas. Jie buvo pradėję posėdį ir jis buvo ne pirmas atėjęs į posėdį. Komisija svarsto dėl padarytų pažeidimų. Nežinantis, kodėl jam grasino, žiūrėjo tiesiai į jį, priėjo per du žingsnius artyn ir jam pasakė, išvadino išgama, išvadino dūchu, pasakė, kad padės jį į vietą. Kodėl jį, nežinantis, gal dėl užimamų pareigų. Apsaugos ir priežiūros skyrius kontroliuoja nuteistųjų elgesį, žiūri, kad laikytųsi nustatytų reikalavimų, dienotvarkės. Turėjo svarstyti dėl padaryto pažeidimo – jis su tuo pažeidimo nustatymu nesusijęs. Prieš tai teko su juo susidurt, buvo skirstymo komisijos posėdis, kada jis atvažiavo iš kitų pataisos namų, ir prieš tai buvo atėjęs į komisiją dėl pažeidimo. Svarstyti turėję dėl kokio pažeidimo, neatsimenantis. Komisijos posėdyje buvo A. K., R. M., kitas A. K., R. S., I. K., D. P., D. P., I. K., A. B., J. Š., R. B.. Šitie žmonės sudaro drausmės komisiją. Vėliau girdėjo kas - išėjo D. P., o D. Š. buvo atvedęs apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas A. C., kuris stovėjo šalia ir girdint šitam pareigūnui jis pakartojo tuos žodžius. Ar jis buvo ką pavartojęs, neatsimenantis, pažeidimas buvo už alkoholio vartojimą prieš tai, o pažeidimo metu buvo normaliai. Jis sunerimęs, nes jis buvo atvežtas iš Marijampolės pataisos namų už tai, kad tarnybos metu buvo sužalojęs pareigūną. Tuo metu jam atrodė, kad tie grasinimai realūs. Po to grasinimo nuteistasis dabar vedžiojamas su antrankiais. Po to įvykio būtų tekę susidurt betarpiškai, tenka susidurt kiekvieną dieną. Jis kiekvieną dieną jo nematantis, bet pagal užimamas pareigas bet kada gali tekt susidurt. Nuteistasis atlieka šiuo metu drausmės grupės kameroj nuobaudą. Turėjo galimybę realizuoti. Buvo Marijampolės pataisos namuose, kad sužalojo pareigūną, visų aplinkybių nežinantis. Prieš tą įvykį žinojęs, kad nuteistas už pareigūno sužalojimą. Nuo 2006 m., kai dirbantis pataisos namuose, tai netekę girdėt tokio grasinimo, čia pirmas grasinimas. Nepaveikė būklės nei psichologinės, nei kitokios, jei pradėtų bijoti, turėtų išeiti iš darbo. Buvo padaręs tokį nusikaltimą, yra ūmus, spontaniškas, galėjo bet kada jį pamatęs imtis veiksmų. Pas juos iki to laiko nebuvo niekam grasinęs, nes buvo labai trumpai. Sprendimą priima dėl pervežimo į kitus pataisos namus kalėjimų departamentas. Jis buvo išreiškęs norą, kad perkeltų į kitus pataisos namus, tik po to. Nebuvo iki įvykio tokio pageidavimo išreiškęs kad pervežtų į kitus pataisos namus, tik po įvykio. Kokiais žodžiais pagrasino – tų žodžių dabar tiksliai neatsimenantis, sakė užversiu ir padėsiu į vietą, vieną padėjau, padėsiu ir tave. Viskas vyko toje patalpoje kur buvo susirinkusi komisija ir vėliau išėjus iš tos patalpos. Antrą kartą kai grasino, girdėjo D. P. ir A. C.. Jis yra atsakingas už Š. priežiūrą ir už kitų nuteistųjų priežiūrą, su juo kasdien nesusiduriantis, bet tokia galimybė yra neatmetama. Negalintis darbe vengt susidurt su šiuo asmeniu. Kodėl jam grasino, nežinantis.(2 t., b.l. 37, 38). Komisijos metu nedaromas garso įrašas. Nuteistasis stovi. Sakęs – prašau laikykit rankas už nugaros, nes elgėsi iššaukiančiai. Visada, kai ateina į komisiją, nuteistųjų prašo, kad laikytų rankas už nugaros. Prieky rankas kai laiko, mosikuoja rankom, o kai už nugaros, tai tvarkingai. Jis atsakingas už savo pavaldinius. Tuo metu, kai nuteistasis išėjo į koridorių, buvo du pavaldiniai, galėjo juos užpulti, kaip ir grasino jam. Jis su savimi apsaugos priemonių neturi. Kiti pareigūnai turi antrankius, gumines lazdas ir kita, nešiojasi su savimi. Kiti pareigūnai, kurie budi pamainom. Nebuvo atėmę. Yra padaryti linkusių užpulti sąrašai, yra įtraukti į linkusių užpulti, pabėgti įskaitą. Ar nuteistasis prašėsi perkelti į kitus pataisos namu, šito negalintis pasakyti, prašymus teikia direktoriui, čia ne apsaugos ir priežiūros skyriaus kompetencija (2 t., b.l. 42).BVK ir pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse yra nurodyta, kad nuteistasis negali laikyt rankų kišenėse, taip pat pareikalavus administracijos atstovui turi pasakyt vardą, pavardę, gimimo datą. Kad rankas laikytų už nugaros, todėl, kad neskeryčiotų rankom. Prašantys, kad rankas laikytų už nugaros.(2 t., b.l. 51). Dėl ko turėjo būti nuteistasis svarstomas, neatsimenantis. Privalo atsistoti, 2 kartus nevykdė, pareigūnas parašė tarnybinį pareiškimą. Kameroj atlikinėjo už kitą nuobaudą. Jį išleido du pareigūnai. Kai pasišalino iš komisijos, buvo nubaustas. Už tą pažeidimą buvo nubaustas, kad nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. (2 t., b.l. 53). Už tokį pažeidimą kai neatsistojo nuo lovos padarė turėdamas kitą nuobaudą, komisijos nuomonė buvo tokia nuobauda. Drausmės būryje maksimali nuobauda 12 mėnesių. Direktorius davė, tiek ir siūlę ( 2 t., b.l. 53)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. P. parodė, kad santykiai tarnybiniai su kaltinamuoju. Buvęs drausmės komisijos narys. Buvo pakviestas nuteistasis Š. svarstyti dėl nusižengimo, atėjo į komisiją ir grasino drausmės komisijos pirmininkui A. P.. Tikslių žodžių neatsimenantis, buvo kiti komisijos nariai, A. P. buvo komisijos pirmininkas. Š. iš karto įėjęs grasino, P. nespėjo nieko nurodyti, nes jis be leidimo išėjo iš patalpos. P. liepė Š. prisistatyt kaip priklauso, daugiau neprisiminsiąs, buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, bylos lapas Nr. 41, - atsimenantis, kad liepė laikyt rankas už nugaros. Izvirgas ką reiškia, čia gal išsireiškimas nuteistųjų tarpe, nesusidūręs su tokiu žodžiu. Tvirtinantis, kad taip sakė Š.. Vartojo necenzūrinius žodžius - išgama, dūchas, kaip grasino, neprisimenantis. Būna visko, ne taip dažnai, bet būna ir komisijoje. Teisingai duoti parodymai, ar užversiu, ar kažką tokio, dažniausiai toks grasinimas būna. Gal reikėtų klausti nuteistojo, ką jis turėjo omeny, kai sakė, kad ,,vieną padėjau į vietą, padėsiu ir tave“. Dėl ko buvo iš Marijampolės pas juos atvežtas, žinantis, girdėjęs, kad sužalojo pareigūną, žinojo visa Lietuva šią aplinkybę, P. ir turėjo žinot. Susistabdę jį išėjusį ir pakvietę apsaugą, kad palydėtų į kamerą. Toliau grasinio tais pačiais žodžiais, antrą kartą girdėjo pamainos vyresnysis A. C.. Buvo daug žmonių kamerų tipo patalpoje, kur rengia posėdžius. Jei 130 numeris kabineto, toks ir bus, vyko ryte apie 10 val. jei prieš keturis mėnesius, tai gegužį, antradienis, daug kas buvo, liudininkai kurie už durų - komisijos nariai B.ė, K., Kučinskai, S., Š, turėjo visi girdėt. Kaip reagavo P., teko išeiti iš patalpos. Kaip jautėsi, nepasakysiąs, Jis kartu su juo išėjęs palaikyt kolegą, jei reikėtų pagalbos. Grasinimais patikėjęs, įtikinamai pasakė. O P. - už kitą žmogų nežinantis, jam nepasisakė, jam asmeniškai nesakė kaip reagavo. Šiuo metu jis jam tiesioginis viršininkas, o tuo metu nebuvo tiesioginis viršininkas, bendraujantis tarnybiniais reikalais. Posėdis protokoluojamas, o garso įrašas nėra daromas. Garso įrašas nėra numatyta, būna, kad užsidedantys vaizdo registratorių, komisijoje neturėjo vaizdo registratoriaus. C. ar turėjo, nežinantis. Jei užsidedantys, būna įsijungę. Nėra privalomas vaizdo registratorius, labiau apsaugos priemonė. K. P. sakė, priešais žiūrėdamas į jį, vardo, pavardės nesakė. Supratęs kaip realų grasinimą, agresyviai sakė savo ketinimus, galėtų padaryt, jei turėtų galimybę. Ar turėjo piktumą P., negalintis pasakyt. Kažkokį tai pažeidimą buvo padaręs prieš tai, tai turėjo svarstyt. Ar Š. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, negalintis pasakyt, nesukėlė įtarimo (2 t., bl.38).
Liudytojas A. C. parodė, kad vykdantis priežiūrą, yra pamainos vyresnysis. Tekę susidurt su kaltinamuoju, būdavo grasinimų visiems, ne kokie santykiai buvo. Buvo šių metų gegužės 8 d., apie 10 val. jam būnant kameroj, 130 kabinete vyko įstaigos drausminės komisijos posėdis, išėjo D. Š., paskui jį P., P.. Š. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, pradėjo grasinti, kad nužudys, sakė, kad jau padaręs tokį Marijampolėj, necenzūriniais žodžiais ir jam p****. Atsimenantis tiksliai - ,,aš tave užversiu, man pochui, Marijampolėj buvo sumušęs pareigūną ir pareigūnas yra neįgalus“. Jis nurodė, kad padaręs tokius ir jam vienodai. Sakė tiesiogiai, kad ,,užversiu“ P., jam ir grasino. Į ką žiūrėjo sakydamas šituos žodžius, negalintis įvardinti. Jis išėjo iš posėdžio ir jam nurodė grįžti, jis nevykdė tų nurodymų. P.kaip paveikė, negalintis įvardinti. Nebuvo įsijungęs vaizdo registratoriaus, ar turėjęs, negalintis įvardinti, neatsimenantis. B. P., prižiūrėtojas posto, girdėjo jie. Š. blaivas, narkotinių medžiagų ar vartoja, nemanantis. Kodėl grasino, nežinantis, koks konfliktas komisijoj įvyko. Jis komisijoje nebuvęs, ateinantis, kada reikia išvedžiot iš kameros. Ar prieš tai buvo išreiškęs norą išvykt į kitus pataisos namus, nežinantis, po to minėjo, kad nori išvykt į kitus pataisos namus. Gal tikslas buvo. Čia matantis, kad realūs grasinimai. Per 27 metus manantis, kad realiai, iš nuteistojo elgesio manantis - iššaukiantis, drebantis, už šitą teistas. Tokie atvejai, kad nuteistieji grasintų pataisos namų darbuotojams, reti. Būna tik taip, kaip pasakė. Jis daug kam grasinęs. Kad išskirtinis atvejis buvo realūs grasinimai. Prie visų būdavo grasinimai. Kodėl išskirtinis šitas atvejis, nežinantis. (2 t., b.l. 38-39)
Liudytojas A. K. parodė, kad su kaltinamuoju tarnybos metu neteko susidurt, prieš šitą įvykį priešiškumų nebuvo. Datos nepamenantis, vyko drausmės komisijos posėdis, svarstę nuteistojo elgesį. Koks kabineto numeris, neatsimenantis, galėjo būti gegužės 8 d.10 val., svarstę jo netinkamą elgesį. Nuteistasis agresyviai elgėsi, grasino A. P.. Nedažnai grasina susidorot. Grasino susidorot, žodžių neatsimenantis, esmė ta, kad nužudyt, kad bus blogai A. P.. Dėl ko, nežinantis. Parodymai surašyti iš karto po įvykio. Atsiminęs, o dabar 4 mėnesiai praėjo. Grasino A. P., kiek pamenantis įvardino jį, neatsimenantis kaip vadino. Išvedė ar išėjo jisai, jis nebuvo išėjęs, turėjo būti tolimesni svarstymai. Jį turėjo svarstyt už padarytą pažeidimą, kokį nepamenantis. P. atsistojo ir išėjo sulaikyt jam atrodo. Išėjo ne vienas, o daugiau pareigūnų, P. gal. Įvardinęs ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, bylos lapai Nr. 23-24, -parodymai teisingi, taip viskas ir buvo. Kad jis sužalojęs pareigūną, visiems žinoma. Ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nepastebėjęs. Garso įrašas nedaromas. Sukrėsti buvo visi, ne tik P.. Kokį poveikį jam padarė – jis sutriko, išsigando, tai pastebėjęs pagal kalbėseną, pagal veidą, pagal bendrą išvaizdą (2 t., b.l. 39)
Žemesnės instancijos teismas
L. R. M. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai tarnybiniai, priešiškumų nėra, netekę konfliktinėse situacijose su juo dalyvaut. Kriminalinės žvalgybos skyriuje dirbantis vyriausiuoju specialistu Kybartų pataisos namuose. Gegužės mėnesį įvykis, dienos neprisimenantis, tose pačiose pareigose buvęs. Galėjo būti gegužės 8 d., komisija vyksta iš ryto, apie 10 val., dalyvavęs drausmės komisijoje. Į drausmės komisiją buvo atvestas nuteistasis D. Š., atėjęs jis įsirėmęs į šonus. Apsaugos skyriaus viršininkas P. jam nurodė rankas laikyt už nugaros, jis sako – neaiškinsi, sako man p*****, vieną padėjau, padėsiu ir tave dūche. Buvo išvestas, izvergu pavadino, išsigimėliu pavadino, sakė – padėjau vieną, padėsiu ir kitą, sakė P.. Pasakė po pastabų. Buvo komisijos nariai, jis, P., būrio viršininkai buvo, reabilitacijos skyriaus specialistai, visi susirinkę. Kokius žodžius tiksliai pasakė, negalintis pasakyt, buvo liepta išvesti jį. Jį išvedė, tikrai neatsimenantis, iš karto atsiminęs, ar išvedė, ar pats išėjo, neatsimenantis. Buvo žinoma, ką turėjo omeny sakydamas, čia buvo Marijampolėj įvykis, kada jis pareigūną sužalojo sunkiai. P.buvo žinoma ši aplinkybė, nes yra nuosprendis, kiekvienas gali perskaityti. Kokį poveikį padarė grasinimas – neigiamai, tikintis ir patikėsiąs. P. pasimetė, išsigando - sprendžiantis iš jo reakcijos, kai grasina, blogai reagavo, jam pasirodė kaip amą prarado, galima pavadinti išgąsčiu. Daugiau grasinimų ar buvo - lyg tai kažkas tai buvo, kai ėjęs koridoriumi, ar šūkavimas, neatsimenantis, girdėjosi pro kameros duris. Asmens bylos yra specialiai žymimos asmenų, kurie linkę pabėgti, yra vartoję smurtą prieš pareigūnus. Jie yra įtraukiami į įskaitą, kurie linkę užpulti ar pabėgti, yra supažindinami pareigūnai, apie tokius nuteistuosius budinčioj daly yra iškabinta nuotraukos. Kaltinamasis buvo tam sąraše. Įgyvendinti savo realią galimybę turėjo posėdyje, buvo pareigūnai, kaip būtų pasibaigę puolimas, jis negalėtų pasakyti, rankos nebuvo surakintos. Jam buvo liepta laikyti rankas už nugaros, įsiremti yra nepagarba pareigūnams. Įsiremt, demonstruoti savo jėgą, agresyvumą. Vidaus tvarkos taisyklės yra tai. Komisijos nariai sėdi, nuteistasis stovi. Kodėl - negalėtų pasakyti, taisyklės tokios. Š. priešiškumą prieš P., ar turėjo, jam nėra žinoma (2 t., b.l.39)
L. R. B. parodė, kad su kaltinamuoju tarnybiniai santykiai, giminystės ryšių nėra, konfliktų nebuvo, su nukentėjusiuoju tarnybiniai santykiai, nepavaldus, kitas skyrius, socialinės reabilitacijos, jo aukštesnės pareigos. Apie gegužės mėnesį vyko drausmės komisijos posėdis, jis buvęs sekretorius. Buvo pristatytas nuteistasis į komisiją, užėjęs į patalpą elgėsi agresyviai, grasino komisijos pirmininkui. Daugiau nepamenantis, prašantis vadovautis parodymais. Tiksliai nepamenantis valandos, gal prieš pietus buvo, 8 d. galėjo būti, yra atskira patalpa posėdžiams. Komisijos pirmininkas A. P., nariai sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė B., psichologinės tarnybos specialistė K., tuo metu būrių viršininkai. Komisija sėdi kur vietų yra, kaip čia panašiai, šonuose komisijos nariai, prieš įėjimą komisijos pirmininkas. Jis šone sėdintis. Nuteistasis, kai įvedė, tai buvo tiesiai prieš komisijos pirmininką. N. Š. elgėsi agresyviai, ir grasino komisijos pirmininkui, turėjo būti svarstomas dėl ko, nepamenantis. Per posėdį buvo atvejų, kad buvo penkiasdešimt punktų. Svarstomas atsistojęs stovėjo, nuteistasis turi stovėt, sėdėt nėra nurodyta. P. davė pastabų, nereagavo. Dėl ko pastabą davė, buvo grasinimai, po grasinimų ką sakė, dabar nepamenantis. Buvo pristatytas dėl padaryto drausmės pažeidimo, pareiškė, kad jam nėra skirtumo ar bus baudžiamas ar ne, ir grasino panaudoti fizinį smurtą prie visų komisijos narių. Jis girdėjęs, pakankamai seni įvykiai, dabar nepamenantis. Nedažnai komisijoje grasina, grasinimų iš tiesų tai nepasitaikė. Neatsimenantis, labai daug darbo, protokolų daug. Anksčiau buvo, dabar praėjo daug laiko. P. - stresas manantis žmogui turėjo būti, matėsi pas žmogų, kad tikrai yra poveikis, matėsi pagal veido išraišką, tai susijaudino, buvo susinervinęs, matėsi iš veido išraiškos. Apie elgesį jo jis asmeniškai nežinojęs, jam asmeniškai nebuvo žinoma, kad jis Marijampolėje tokius veiksmus atlikęs. Pagrasino ir išėjo iš patalpos nuteistasis. Jam neleido išeiti. Paskui atsisakė grįžti į patalpą, buvo nuvestas į kamerą. Kai jis išėjo, išėjo pareigūnas apsaugos ir priežiūros skyriaus, vardo, pavardės nepamenantis. P. patalpoje liko. Ar vartojo žodžius kitus Plaušinio atžvilgiu, lyg tai ne. Kokio pobūdžio tie grasinimai buvo – ką pasakė, reikėtų suprasti, kad grasino nužudyti. Kodėl reikėtų suprasti – tai jei gerai pamenantis, tai sakė, kad ,, užversiu, padėsiu į vietą“. Po to, kai Š. išėjo iš posėdžio, buvo sakyta, kad jis grįžtų, bet jis atsisakė, jis šito nematęs, žinantis iš kitų pareigūnų, iš kurių, nepamenantis. Grasindamas kaip elgėsi kaltinamasis – jis stovėjo, skeryčiojo rankom. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, bylos lapas Nr. 47, -buvo apklausinėjamas ikiteisminiam tyrime. Buvo jau seni įvykiai, kai apklausė, dar nebuvo tiek laiko praėję, kada buvo apklausiamas. Kaip galima vienodus parodymus duoti – tai kad visi toj pačioj vietoj buvę, tą patį įvykį stebėję. Kodėl kiti skirtingai pasakoja – jis negalintis atsakyti už kitus, tik už save. Jis tvirtinantis savo parodymus. P. padarė pastabą, buvo padaryta dėl grasinimo. P. nurodė laikyti Š. rankas už nugaros, ar priklauso taip nurodyt, negalintis dabar pasakyt. Buvo pasakyta, kad ,,tu man neaiškinsi kaip man stovėti, išgama, darysi man spaudimą“- buvo tokie žodžiai. Išgama, dūchu vadino P. Neatsimenantis, kad pakankamai seni įvykiai ir labai daug darbo. Po to įvykio nebuvo grasinimų.(2 t., b.l.39-40)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja I. K. parodė, kad su kaltinamuoju kartais tenka susidurti, konfliktų nebuvo. Žinanti, kad byla yra dėl grasinimo susidoroti. Dirbanti socialinės reabilitacijos skyriaus specialiste Kybartų pataisos namuose. Su Plaušiniu tarnybiniai santykiai, nepavaldus, visai kitas skyrius. Su kaltinamuoju – jisai į pareigas neįėjo. Gegužės 8 d. 10 val. vyko drausmės komisijos posėdis, jie buvę visi komisijos nariai, buvo atvestas nuteistasis Š., jis įėjo nusiteikęs agresyviai, stovėsena buvo iššaukianti. A. P. nurodžius, kad rankas laikyti už nugaros, jisai sakė – ,,tu man neaiškinsi kaip man stovėti išgama“, dūchu pavadino, sakė grasinančiu tonu ,,vieną nudėjau užverčiau ir tave padėsiu į vietą“ ir išėjo iš kabineto savavališkai. P. P. su P. išėjo iš kabineto, tikriausiai gal jį vijosi, o ji likusi kabinete. Tik tiek prisimenanti, tiksliai nelabai prisimenanti, taip buvo. Kokį poveikį padarė kaltinamojo žodžiai P. - atrodė grasinantis jo poelgis, P. susinervino ir išėjo. Nusivijo nuteistąjį. Matėsi nervinė situacija, stresas. Kad jis anksčiau buvo panaudojęs fizinį smurtą, jai buvo žinoma. K. P. irgi buvo žinoma šita aplinkybė, tai taip. Yra iškabinta nuotraukos tų nuteistųjų, kurie kelia pavojų, kaltinamojo nuotrauka buvo tarp jų. Ar kėlė įtarimą, kad jis būtų apsvaigęs pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, nepastebėjusi (2 t., b.l.40)
Liudytojas J. Š. parodė, kad gegužės mėnesį dirbęs ūkio skyriaus vedėju. P. apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Nepavaldūs tarpusavy. Kaltinamąjį žinantis, kad yra, susidūręs pora kartų, piktumų nebuvo. Žinantis, kad byla dėl grasinimo. Buvo drausmės posėdis gegužės 8 d. B. Š. nuteistasis iškviestas į posėdį, įėjęs elgėsi iššaukiančiai, agresyviai. P. buvo komisijos pirmininkas, pasakė, kad laikytų rankas už nugaros. T. Š. pasakė – kad man nenurodysi kaip laikyt, padėsiu tave į vietą, dar išgama sakė ant jo. P. ir dar vienas pareigūnas išėjo iš paskos. Prasideda visada 10 val., ten kameros tipo patalpose būna posėdžiai, numerio neatsimenantis. Daug dalyvavo pareigūnų, komisijos sudėtis yra pastovi, D. P., socialinės reabilitacijos, skyrių viršininkai, medicinos dalies viršininkė, psichologė, jis buvęs komisijos narys. Dėl ko turėjo būti svarstomas kaltinamasis – nuobaudą turėjo už kažką, negalintis pasakyti. Įėjęs konfliktavo iš karto. Įrašas manantis, kad nedaromas. Grasinimas pasireiškė tuo, kad nuteistasis žiūrėjo tiesiai į P., žodžius, kuriuos sakė, reikėtų paskaityt parodymuose, išgama pavadino, jam įstrigo tas, kad buvo pasakyta - kad padėsiu į vietą, pagal visą išraišką buvo matyt, kad tai grasinimas. P. kokį poveikį padarė – iš pradžių gal pasimetė, gal išsigando, buvo keistas, gal neišsigando. Rimtas grasinimas jam pasirodė. Jis dirbęs Marijampolės policijos komisariate, kai buvo sužalotas pareigūnas. Jis manantis, kad P. tai buvo žinoma. T. Š. trenkė durim ir išėjo iš patalpos, o P ir D. P. nusivijo, po to koridoriuje kas buvo, nežinantis, jie likę klasėje. Vyko apklausa, viskas vyko, visi taip kaip sakė, taip užrašė. Jis pasakojęs, ji rašė, G.. Kad apklausa 4 minutes užtruko – jis nežinantis kiek minučių užtruko. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, bylos lapai Nr. 65-66, -tokius davęs parodymus, iš jo žodžių surašė. (2 t., b.l.40-41).
Liudytoja D. P. parodė, kad dirbusi gegužės mėnesį Kybartų pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus specialiste. P. apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, pavaldumo nėra, kolega, santykiai normalūs, tarnybiniai. Kaltinamąjį pažįstanti, neįėjo į pareigas su juo darbas, jis trečio būrio nuteistasis. Ji ketvirto būrio specialistė. Žinojusi kaltinamąjį. Komisijos metu buvo pristatytas. Tarpusavio santykių nebuvo. Įvyko prieš keturis mėnesius gegužės mėnesį, ji tiksliai prisimint negalinti, viskas užrašyta ikiteisminio tyrimo metu. Jis atėjo į drausmės komisiją dėl baudimo. Buvo duoti nurodymai, iššaukiančiai stovėjo, buvo nurodyta rankas už nugaros laikyti, pasakė apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. P.. Grasino jam, kad spaudimo nedarytų, kad užvers, vieną jau užvertęs, buvo grasinimas pareigūnui, paskui be leidimo pasišalino iš drausmės komisijos. Jie visi likę, viršininkas ir specialistas P. išėjo, kaltinamojo daugiau nemačiusi. Buvo žinoma, kad buvo sužalojęs pareigūną, Ar P. tai žinojo, nežinanti. Spauda, internetas skelbia. Yra asmens bylos. Ar yra iškabinta sąrašas, nuotraukos, nesidomėjusi, nemačiusi nuotraukų. P. padarė poveikį, kad gali susidorot. K. P. atrodė, nežiūrėjusi. Ar pasakė P.po tų žodžių ką nors jam, ji negirdėjusi ką pasakė. Tie žodžiai ką galėtų reikšti, supratusi, kad užpulti, susidoroti. Nuteistasis pats išėjo, paskui jį P. ir P. (2 t., b.l.41).
Liudytoja A. B. parodė, kad gegužės mėnesį dirbusi Kybartų pataisos namuose sveikatos priežiūros tarnybos viršininke, P. apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, pavaldumo nebuvo. Š. pažinojusi, pacientas, nuteistasis, žinanti, kad toks atlieka bausmę, lankėsi konsultacijai. Apsvaigimus nustatinėja apsaugos ir priežiūros skyrius, medikai nenustatinėja pataisos namuose apsvaigimo. Ji bendrosios praktikos gydytoja. Jis kreipėsi dėl dantų protezavimo. Žinanti, kad byla dėl grasinimo pareigūnui A. P.. Tiksliausia remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gegužės mėnesį drausmės ir skirstymo komisijos metu Š. pagrasino A. P. nužudymu. Buvo pasakyti tokie žodžiai - pavadino dūchu, ižgama, izvergu. Pasakyta, kad bus užverstas ir padėtas į vietą, jam yra p*****, nes yra jau vieną padėjęs. Tie žodžiai įtikinamai nuskambėjo. Laikysena grasinanti, pasakymas traukis į kampą. Buvo nukreipta A. P.. Kodėl jam, nežinanti. Ką pasakė kuris iš narių atėjusiam, neatsimenanti. Asmuo perkeltas sužalojęs pareigūną gan sunkiai Marijampolės pataisos namuose, buvo jai žinoma. Ar P. žino, visi žino, skaudus atvejis. Sudėtingų, skaudžių atvejų pas juos nebuvo. Dėl ko jį turėjo svarstyti, nepamenanti. Pasišalino be leidimo iš patalpos. Paskui jį bijodami tolimesnių incidentų išėjo A. P. ir D. P.. Kas koridoriuj vyko, nemačiusi, jis patalpoj likęs. Garso įrašo nedarantys. Nuteistasis stovi ten. Poveikį kokį P. padarė – žmogus pasimetė, stresas, sudėtinga situacija, stresas, pasižiūrėjusi, kaip sureagavo P.. Stresas, vyksta galvoj sprendimas kaip tuo metu pasielgti, tolimesni kokie veiksmai. Žmogus yra tarnyboj, yra apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, jis už apsaugą ir priežiūrą atsakingas. K. P. buvo adresuotas grasinimas, sprendžiantis iš to, kad žmogus fokusuoja žvilgsnį į asmenį, abejonių nekelia ir buvo adresuota. Kas galėjo iššaukti tokį poelgį, negalintis pasakyti. Kas iššaukė tokį poelgį, negalintis pasakyti. P. ką sakė, nepamenantis. Apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, pagal jos parodymus užrašė apklausos protokole, gan ilgas laiko tarpas praėjęs, ji viena dalyvavusi (2 t., b.l.41)
Apklausta liudytoja I. K. parodė, kad gegužės mėnesį dirbusi Kybartų pataisos namuose psichologe. A. P. apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Pavaldumo neturintys. Kaltinamąjį kaip nuteistąjį pažinojusi, jam paslaugas teikt neteko. Su nuteistuoju teko susidurti komisijose. Buvusi dar prieš tai komisijose. Su juo santykių neturėjusi. Gegužės 8 d. apie 10 val. tiksliai susakyti detalių negalinti, nes neprisimenanti, nuteistasis atvyko į drausmės komisiją dėl pažeidimo. Drausmės komisijos metu P. paprašė, kad rankas laikytų už nugaros. Nuteistasis reagavo labai agresyviai, sakydamas – tu čia man neaiškink, vieną padėjau ir tave padėsiu. Be leidimo išėjo iš komisijos ir jį nusivijo pareigūnai P. ir P.. P. kaip sureagavo - buvo sunerimęs žmogus. Kad išbėgo paskui, tai vykdė kaip pareigūnas savo pareigą, jis atsako už tvarką. P. veido išraiškos neprisimenanti, neužfiksavusi. Kai koridoriuj buvo, nemačiusi, nes likusi komisijoje. Nuteistasis pasakė – ,,ne vieną užverčiau, ir tave užversiu“. Ankstesnė jo biografija žinoma, Marijampolės pataisos namuose sumušė pareigūną. P. tikriausiai žinojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo. Vyko apklausa. Kodėl apklausa identiška kitų pareigūnų apklausoms, - pagal jos žodžius užrašė tyrėja, kablelius tai deda žmogus, kuris rašo, skaičiusi protokolą, pagal jos žodžius buvo užrašyta, apklausa užtruko tris minutes, ji negalinti pasakyti, buvo prieš keturis mėnesius (2 t., b.l.41-42).
Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis buvo drausmės grupės būryje nuteistasis. Konfliktų nebuvo, darbo reikalai. A. P. jis nepavaldus, dirbantis socialinės reabilitacijos skyriuje, A. P. apsaugos ir priežiūros skyriuje, kolegos. Esantis drausmės komisijos nariu, dirbantis socialinės reabilitacijos skyriaus specialistu Kybartų pataisos namuose. Gegužės 10 d., galėjo būti 8 d. apie 10 val., drausmės komisija vyko, 15 parų patalpoje, Nr. 130 kabinetas galėjo būti. Buvo A. P. – komisijos pirmininkas, sekretorius R. B., nariai kas buvo, neatsimenantis, būna apie 10. N. Š. pažeidimas padarytas turėjo būti svarstomas, dėl ko, nežinantis. Komisijos metu nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai, komisijos pirmininkui pradėjo grasint, kad nužudys, buvo grasinimai iš jo pusės. ,, Žertva, aš tave užversiu, padėsiu į vietą“. Kodėl taip sakė, nežinantis, tokia buvo reakcija įėjus. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Š. stovėjo, jie sėdėję. Jie stovi visą laiką, tokia tvarka. Kad nusiteikęs priešiškai, sakė komisijos akivaizdoje. Išraiška buvo agresyvi, pastebėjęs, įžūlus elgesys. Konfliktas dėl ko – iš karto sakė įėjęs. P. pasakė prisistatyti. Nuteistasis iš karto pradėjo agresyviai elgtis. Priekaištų nuteistajam nepasakė. Kad jis buvo apklaustas per 2 minutes – nežinantis. Atėjęs pas tyrėją pasakojęs, ji rašė, buvo normali apklausa, nežinantis kiek laiko užtruko. Pasakojęs, surašė. Žodžiai buvo ,,žertva, izverge“, grasino kaip nužudyti, nepamenntis tų žodžių, tiek laiko praėję. Pamenantis, kad grasinimo žodžiai buvo, bet nepamenantis. Kad su kitų liudytojų parodymais jo parodymai sutampa, nežinantis, nepamenantis tų žodžių. Tvirtinantis, kad ką užrašė, tą sakęs. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, tomas Nr. 1, bylos lapai Nr. 35-36, -tokius parodymus, kas užrašyta, tokius davęs. P. kaip sureagavo, nepastebėjęs tos reakcijos. Jis žiūrėjęs kur, neatsimenantis. Paskui kai išėjo Šimonis iš salės, kolega išėjo jo sulaikyt. A. Š. bausmę už ką - už kūno sužalojimą, žinantis, kad Marijampolėje pataisos namuose sužalojo pareigūną. Šitą aplinkybę tuo metu žinojęs, P. irgi buvo žinoma, yra bylos, susipažįstantys. Kad asmuo linkęs pabėgti, žudyti, ant pačios asmens bylos ar užrašyta, tiksliai nepasakysiantis. Pareigūnai būna informuoti apie tokius nuteistuosius, byloj būna duomenys. Buvo žinoma, kad nuteistasis yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą. Drausmės komisijai nuteistojo asmens byla nepateikiama, negalima išnešti pačios bylos, posėdžiui ji nepateikiama.(2 t., b.l.50-51).
L. R. S. parodė, kad dirbantis Kybartų pataisos namuose Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistu. 2018 m. gegužės mėn. ten dirbęs, tuo metu gal būt buvęs būrio viršininkas. Jokių reikalų su Š. neturėjęs. P. yra kolega, ne viršininkas, santykiai dalykiški. Gegužės mėnesio pradžioje 8-9 dieną vyko drausmės komisijos posėdis, į kurį buvo pakviestas D. Š.. Vyko antram administraciniam pastate, patalpoj, pritaikytos posėdžiams, baudos izoliatoriuje, kabineto numerio neatsimenantis, pirmininkavo komisijos posėdžiui A. P., dalyvavo komisija iš 10 žmonių, dalyvavo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas, būrių viršininkai, negalėtų visus juos išvardinti. Žinojęs, kad bus kviečiamas D. Š., bet dėl ko nežinojęs. Ne pirmas jis buvo svarstomas, posėdis jau buvo prasidėjęs. Jis buvo įvesdintas, kas tradiciškai nevyksta. Girdėjęs, kad Marijampolės pataisos namuose užpuolęs pareigūną. P. tai ar žinojo, manantis, kad žinojęs. Jis žinojęs, dalinasi tokia informacija. Kai atvyko, apie jį buvo paminėta. Posėdžio metu buvo pro duris įėjęs pareigūnas ir paskui vedamas Š., ir dar vienas pareigūnas. Komisijos pirmininkas priminė, kad prisistatytų, Š. vietoj prisistatymo pratrūko – ,,vis tiek aš tave išgama užversiu“, pagrasino mirtimi. Sakė taip – ,,vis tiek aš tave išgama užversiu“, įstrigo į atmintį tas pats grasinimas nužudyti. Dėl ko – nebuvo visiškai jokios priežasties. P. prašė prisistatyt, priekaištų jokių nepareiškė, nurodymas, pasiūlymas prisistatyt. Šiose komisijose tradicinis prisistatymas. Po šitų žodžių į P. nežiūrėjęs. P. po tų žodžių išsivijo jį, daugiau nieko nematęs. Ikiteisminiame tyrime apklausinėjo, išsikvietė Ž. G., ji sėdėjo už kompiuterio, rašė, jis sakęs. Po kelių dienų tas visas reikalas, gal po savaitės ar mažiau. Kad per 3-4 minutes apklausa - ne, gal 10-15 minučių apklausa vyko, gal truko apie 15 minučių, perskaitęs, savo žodžiais pasakojęs, kablelius ne jis dėjęs. Pagarsinus liudytojo parodymus - grasina – jo žodžiai užrašyti. Kad laikyti rankas už nugaros tai tradiciškai, jis labiau prisimenantis ryškias detales, o smulkmenos per laiką nublukę. Dalyvaujantis kiekvieną savaitę drausmės komisijos posėdžiuose nuo 2006 iki 2017 metų, o kai socialinės reabilitacijos skyriuje nuo pernai metų. Žodžiai buvo aiškiai išsakyti įpykusio žmogaus. Už ką atlieka bausmę Š., jam buvo žinoma, užpuolęs prižiūrėtoją Marijampolės pataisos namuose. Apie linkusius pabėgti, žalotis, žaloti kitus, užpuldinėti pareigūnus – tokia informacija būna ant nuteistojo kortelės - perbraukta linija, kur žymi, kad jis yra linkęs užpulti. Kortelė, kur ant kaklo turi nešiotis nuteistasis, ant jos yra žyma. Komisijos metu prisistatymas ar yra reglamentuotas, neatsakysiąs į šitą klausimą, tos tradicijos buvo laikomasi, gal yra norminis dokumentas (2 t., b.l.51).
L. Ž. G. parodė, kad yra kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistė. Gegužės mėnesį dirbusi tose pačiose pareigose. P. kaip kolega, santykiai tarnybiniai. Su D. Š. netekę susidurt. Atlikusi ikiteisminį tyrimą, pradėjo E. Z.. Liudytojų apklausą atlikusi ji, išskyrus Plaušinio. Buvo užpildomas apklausos protokolas, įspėjama dėl atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo. Kiek prisimenanti, balandžio – gegužės mėnesiais buvo trikdžiai, ji atsidariusi atskirą wordą apklaususi, po to įkelusi į IBPS, visas įvykis užtrukęs 2-3 minutes. Atsidariusi IBPS ir wordą įkėlusi, atsispausdinusi, padavusi persiskaityti liudytojui. Visą apklausą rašiusi worde, po to perkėlusi, atsispausdinusi, perskaitė, pasirašė, užtai gavosi kelios minutės. Apklausiant kiekvienas pasisakė, jai pasakojo. Pasisakė kas buvo drausmės komisijos metu. Jie pasakojo, jis užrašiusi, laisva forma jie pasakojo, ji rašiusi. Ką sakė, užrašiusi. Nė dvi minutes nesiekė visas įvykis. Ne tiesiai į IBPS rašiusi, nenukopijavusi tikrai. Kiekvieno nėra žodis į žodį parašyta. Vienas sakė, kad išgama, kitas kad izvirge. Kad darys spaudimą, visi vienodai girdėjo, 13 asmenų. Ant kitos apklausos nerašiusi, kiekvienas pasakojo. Penki sakiniai ką pasakė, ant kitų parodymų nerašiusi. Ji pavaldi kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui, direktoriui. Dėl įvykio nedaromas spaudimas, nebuvo duodami nurodymai. Būna konsultacijos, prokuratūra viską tikrina, ant kitų parodymų nerašiusi. Dirbanti seniai šitą darbą, sąžiningai atliekanti, nėra nė karto bausta. Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pirmą kartą dalyvaujanti teisme. Įvykis labai greitai įvyko, iki 2 minučių, pasakė ir pasišalino. Liudytojai kiekvienas perskaitė apklausą ir pasirašė protokole, atidžiai skaitė. Žodžiai – perskaičiau surašyta teisingai, - yra priedas, jį įkelianti į IBPS, priedo laikas rodo tą patį laiką, kaip apklausos. Ikiteisminių tyrimų nefabrikuojanti. (2 t., b.l. 51-52).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 145 str.1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Jis baigtas nuo grasinimų išsakymo, todėl nėra svarbu kiek laiko po to asmuo juto baimę, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis D. Š. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo Kybartų pataisos namuose komisijoje, kurioje turėjo būti svarstomas jo drausminės nuobaudos klausimas, ir kad komisijoje buvo nukentėjusysis A. P., tačiau teigia, kad kažką leptelėjęs įžeidžiančio, bet nužudyti negrasinęs. Teismas tai vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia tiesioginiai nukentėjusiųjų, bei liudytojų parodymai, bei iš dalies netiesioginiai kaltinamojo parodymai. Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis ,,atėjęs į posėdį, jis išvadino jį išgama, dūchu, pasakė, jeigu jis jam darys spaudimą, tai jį užvers, nes ne vieną kartą padaręs, ir jam yra p****, be leidimo išėjo iš patalpos“, ir ,,prie priežiūros posto Nr. 6 jis paskui pakartojo grasinimą, pasakė lygiai tą patį, kad ,,aš tave vis tiek padėsiu į vietą, užversiu, nes anksčiau esu tai padaręs ir man p****, padarysiu dar kartą“. Nukentėjusiojo parodymus apie jo grasinimo faktą, patvirtina liudytojų parodymai: D. P. parodymai, kad ,,Buvo pakviestas nuteistasis Š. svarstyti dėl nusižengimo, atėjo į komisiją ir grasino drausmės komisijos pirmininkui A. P.“, ,,vartojo necenzūrinius žodžius - išgama, dūchas“, ,,sakė, kad ,,vieną padėjau į vietą, padėsiu ir tave“, ,,supratęs kaip realų grasinimą, agresyviai sakė savo ketinimus, galėtų padaryt, jei turėtų galimybę“; A. C. parodymai, kad ,, Š. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, pradėjo grasinti, kad nužudys, sakė, kad jau padaręs tokį Marijampolėj, necenzūriniais žodžiais ir jam p****. Atsimenantis tiksliai - ,,aš tave užversiu, man pochui, Marijampolėj buvo sumušęs pareigūną ir pareigūnas yra neįgalus“, ,, Sakė tiesiogiai, kad ,,užversiu“ P., jam ir grasino“; A. K. parodymai, kad ,,nuteistasis agresyviai elgėsi, grasino A. P.. Grasino susidorot, žodžių neatsimenantis, esmė ta, kad nužudyt, kad bus blogai A. P.“; R. M. parodymai, kad ,, Apsaugos skyriaus viršininkas P.s jam nurodė rankas laikyt už nugaros, jis sako – neaiškinsi, sako man p*****, vieną padėjau, padėsiu ir tave dūche. Buvo išvestas, izvergu pavadino, išsigimėliu pavadino, sakė – padėjau vieną, padėsiu ir kitą, sakė P.“, R. B. parodymai, kad ,,nuteistasis Š. elgėsi agresyviai, ir grasino komisijos pirmininkui“, ,,kokio pobūdžio tie grasinimai buvo – ką pasakė, reikėtų suprasti, kad grasino nužudyti. Kodėl reikėtų suprasti – tai jei gerai pamenantis, tai sakė, kad ,, užversiu, padėsiu į vietą“, ,,buvo pasakyta, kad ,,tu man neaiškinsi kaip man stovėti, išgama, darysi man spaudimą“- buvo tokie žodžiai. Išgama, dūchu vadino P.“; I. K. parodymasi, kad ,,A. P. nurodžius, kad rankas laikyti už nugaros, jisai sakė – ,,tu man neaiškinsi kaip man stovėti išgama“, dūchu pavadino, sakė grasinančiu tonu ,,vieną nudėjau užverčiau ir tave padėsiu į vietą“ ir išėjo iš kabineto savavališkai“; liudytojo J. Š. parodymai, kad ,, P. buvo komisijos pirmininkas, pasakė, kad laikytų rankas už nugaros. T. Š. pasakė – kad man nenurodysi kaip laikyt, padėsiu tave į vietą, dar išgama sakė ant jo“, ,,Grasinimas pasireiškė tuo, kad nuteistasis žiūrėjo tiesiai į P., žodžius, kuriuos sakė, reikėtų paskaityt parodymuose, išgama pavadino, jam įstrigo tas, kad buvo pasakyta - kad padėsiu į vietą, pagal visą išraišką buvo matyt, kad tai grasinimas“, D. P. parodymai, kad ,,buvo duoti nurodymai, iššaukiančiai stovėjo, buvo nurodyta rankas už nugaros laikyti, pasakė apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. P.. Grasino jam, kad spaudimo nedarytų, kad užvers, vieną jau užvertęs, buvo grasinimas pareigūnui, paskui be leidimo pasišalino iš drausmės komisijos“; A. B. parodymai, kad ,, Buvo duoti nurodymai, iššaukiančiai stovėjo, buvo nurodyta rankas už nugaros laikyti, pasakė apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas A. P.. Grasino jam, kad spaudimo nedarytų, kad užvers, vieną jau užvertęs, buvo grasinimas pareigūnui, paskui be leidimo pasišalino iš drausmės komisijos“; I. K. parodymais, kad ,, Drausmės komisijos metu P. paprašė, kad rankas laikytų už nugaros. Nuteistasis reagavo labai agresyviai, sakydamas – tu čia man neaiškink, vieną padėjau ir tave padėsiu“; A. K. parodymai, kad ,, komisijos metu nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai, komisijos pirmininkui pradėjo grasint, kad nužudys, buvo grasinimai iš jo pusės. ,, Žertva, aš tave užversiu, padėsiu į vietą“; ,, išraiška buvo agresyvi, pastebėjęs, įžūlus elgesys“; ,,Žodžiai buvo ,,žertva, izverge“, grasino kaip nužudyti, nepamenantis tų žodžių, tiek laiko praėję“, liudytojo R. S. parodymais, kad ,, Komisijos pirmininkas priminė, kad prisistatytų, Š. vietoj prisistatymo pratrūko – ,,vis tiek aš tave išgama užversiu“, pagrasino mirtimi. Sakė taip – ,,vis tiek aš tave išgama užversiu“, įstrigo į atmintį tas pats grasinimas nužudyti“. Nors kaltinamasis neigė grasinęs nužudyti pareigūną nukentėjusįjį A. P., tačiau pripažino, kad komisijos metu buvo nepatenkintas nukentėjusiojo elgesiu, teigdamas, kad ,, Sako – laikyk rankas už nugaros, neprisistatęs, kad yra kortelė, paprašė pristatyti, tai kam ta kortelė, nepatenkintas elgesiu pareigūno“, ,,Buvo pasipiktinęs, taip naglai žemina jį“, iš anksto buvo nepatenkintas svarstymu, teigdamas ,, Dėl ko turėjo svarstyti - kad gulėjęs lovoj skaitęs knygą, buvo patikrinimas, sakė - atsikelk iš lovos, jis negirdėjęs“, tai rodo, kad nuteistasis eidamas į komisiją buvo susinervinęs, o jį dar labiau sunervino nukentėjusiojo pasakymas laikyti rankas už nugaros, ką jis vertina kaip įžeidimą, ir tai sukėlė jo pyktį. Nors liudytojai yra pareigūnai, tačiau jų yra didelis kiekis, jie nėra visi vienas nuo kito, ar nukentėjusiojo priklausomi tarnybiškai, kaltinamojo teigimu ,,su Kybartų pataisos namų valdžia nesuspėjęs sukonfliktuot“, iš esmės patvirtina tą faktą, kad kaltinamasis nukentėjusiam grasino nužudyti, panaudodamas tą faktą, kad pareigūnams žinoma, kad kaltinamasis buvo sunkiai sužalojęs pareigūną Kybartų pataisos namuose, jų parodymais netikėti nėra pagrindo, duomenų, kad su juo pataisos namai būtų norėję susidoroti, nėra pagrindo šiais jų parodymais netikėti, dėl ko teismas konstatuoja, kad jais įrodytas grasinimo nužudyti nukentėjusiajam A. P. faktas.
Byloje būtina nustatyti, ar dėl grasinimo atsirado padariniai, t.y. nukentėjusiojo pagrįstas įsitikinimas, pagrįstas jo baime, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas, nesvarbu kada, ar iš karto, ar kada nors ateityje. Teismo vertinimu susiejus grasinimo faktą su žinojimu apie tai, kad kaltinamasis yra sunkiai sužalojęs pataisos namuose pareigūną, yra pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas.
Kad nukentėjusiajam A. P. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, nustatyta paties nukentėjusiojo parodymais, kad ,,jis sunerimęs, nes jis buvo atvežtas iš Marijampolės pataisos namų už tai, kad tarnybos metu buvo sužalojęs pareigūną. Tuo metu jam atrodė, kad tie grasinimai realūs“, ,, po to įvykio būtų tekę susidurt betarpiškai, tenka susidurt kiekvieną dieną“, žinojęs, kad ,,buvo Marijampolės pataisos namuose, kad sužalojo pareigūną, visų aplinkybių nežinantis. Prieš tą įvykį žinojęs, kad nuteistas už pareigūno sužalojimą“. Tai, kad kaltinamasis atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose sunkiai sutrikdė pataisos namų pareigūno gyvybę 2014-02-05, neginčijimai nustatyta įsiteisėjusiu 2015-01-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (1 t., b.l. 140-148). Nukentėjusiojo parodymus apie aplinkybę, kad prieš įvykį jis žinojęs apie kaltinamojo padarytą minėtą nusikaltimą, taip pat patvirtina liudytojų parodymai: D. P. parodymai, kad ,,Dėl ko buvo iš Marijampolės pas juos atvežtas, žinantis, girdėjęs, kad sužalojo pareigūną, žinojo visa Lietuva šią aplinkybę, P.ir turėjo žinot“, R. M. parodymai, kad ,, Buvo žinoma, ką turėjo omeny sakydamas, čia buvo Marijampolėj įvykis, kada jis pareigūną sužalojo sunkiai. P. buvo žinoma ši aplinkybė, nes yra nuosprendis, kiekvienas gali perskaityti“, ,,Asmens bylos yra specialiai žymimos asmenų, kurie linkę pabėgti, yra vartoję smurtą prieš pareigūnus. Jie yra įtraukiami į įskaitą, kurie linkę užpulti ar pabėgti, yra supažindinami pareigūnai, apie tokius nuteistuosius budinčioj daly yra iškabinta nuotraukos. Kaltinamasis buvo tam sąraše“; I. K. parodymai, kad ,, Kad jis anksčiau buvo panaudojęs fizinį smurtą, jai buvo žinoma. K. P. irgi buvo žinoma šita aplinkybė, tai taip. Yra iškabinta nuotraukos tų nuteistųjų, kurie kelia pavojų, kaltinamojo nuotrauka buvo tarp jų“; A. B. parodymai, kad ,, Asmuo perkeltas sužalojęs pareigūną gan sunkiai Marijampolės pataisos namuose, buvo jai žinoma. Ar P. žino, visi žino, skaudus atvejis“; A. K. parodymais, kad ,,A. Š. bausmę už ką - už kūno sužalojimą, žinantis, kad Marijampolėje pataisos namuose sužalojo pareigūną. Šitą aplinkybę tuo metu žinojęs, P. irgi buvo žinoma, yra bylos, susipažįstantys“. Pats kaltinamasis teigė, kad ,, Teistas už užpuolimą pareigūno Marijampolės pataisos namuose. Su Kybartų pataisos namų valdžia nesuspėjęs sukonfliktuoti, žiūri skersom nepatenkinti, sako – buvai sužalojęs. Žinojo apie jį. Buvo kortelė, kad linkęs užpulti.“, t.y. jis pripažįsta, kad Kybartų pataisos darbuotojams buvo žinoma, kad jis buvo Marijampolės pataisos namuose sužalojęs pareigūną. Kad nukentėjusysis išsigando ir jautė baimę dėl kaltinamojo grasinimo, nustatyta liudytojo A. K. parodymais, kad ,, kokį poveikį jam padarė – jis sutriko, išsigando, tai pastebėjęs pagal kalbėseną, pagal veidą, pagal bendrą išvaizdą“, R. M. parodymai, kad ,, Kokį poveikį padarė grasinimas – neigiamai, tikintis ir patikėsiąs. P. pasimetė, išsigando - sprendžiantis iš jo reakcijos, kai grasina, blogai reagavo, jam pasirodė kaip amą prarado, galima pavadinti išgąsčiu“; R. B. parodymais, kad ,,P. - stresas manantis žmogui turėjo būti, matėsi pas žmogų, kad tikrai yra poveikis, matėsi pagal veido išraišką, tai susijaudino, buvo susinervinęs, matėsi iš veido išraiškos“; I. K. parodymais, kad ,,Kokį poveikį padarė kaltinamojo žodžiai P. - atrodė grasinantis jo poelgis, P.susinervino ir išėjo“; J. Š. parodymais, kad ,, P. kokį poveikį padarė – iš pradžių gal pasimetė, gal išsigando, buvo keistas“; A. B. parodymais, kad ,,poveikį kokį P. padarė – žmogus pasimetė, stresas, sudėtinga situacija, stresas, pasižiūrėjusi, kaip sureagavo P., stresas“, I. K. parodymais, kad ,,P. kaip sureagavo - buvo sunerimęs žmogus“, R. S. parodymais, kad ,, Girdėjęs, kad Marijampolės pataisos namuose užpuolęs pareigūną. P. tai ar žinojo, manantis, kad žinojęs“, ,, Už ką atlieka bausmę Šimonis, jam buvo žinoma, užpuolęs prižiūrėtoją Marijampolės pataisos namuose. Apie linkusius pabėgti, žalotis, žaloti kitus, užpuldinėti pareigūnus – tokia informacija būna ant nuteistojo kortelės - perbraukta linija, kur žymi, kad jis yra linkęs užpulti. Kortelė, kur ant kaklo turi nešiotis nuteistasis, ant jos yra žyma“. Nors liudytojai yra pareigūnai, tačiau jų yra didelis kiekis, jie nėra visi vienas nuo kito, ar nukentėjusiojo priklausomi tarnybiškai, kaltinamojo teigimu ,,su Kybartų pataisos namų valdžia nesuspėjęs sukonfliktuot“, iš esmės patvirtina tą faktą, kad kaltinamasis nukentėjusiam grasino nužudyti, panaudodamas tą faktą, kad pareigūnams žinoma, kad kaltinamasis buvo sunkiai sužalojęs pareigūną Kybartų pataisos namuose, jų parodymais netikėti nėra pagrindo, duomenų, kad su juo pataisos namai būtų norėję susidoroti, nėra pagrindo šiais jų parodymais netikėti, dėl ko teismas konstatuoja, kad jais įrodyta, jog nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis buvo pataisos namuose užpuolęs pareigūną ir jį sužalojęs, bei tai žinodamas, po grasinimo juto nerimą, baimę, bei pagrįstai patikėjo, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Be to teismo vertinimu, kadangi kaltinamasis buvo nuteistasis, o nukentėjusysis buvo pataisos namų darbuotojas, todėl kaltinamasis turėjo realią galimybę grasinimą pats įvykdyti, ir nukentėjusysis suprato tai. Be to grasindamas kaltinamasis, norėdamas, kad nukentėjusysis tikrai išsigąstų, ir to siekdamas, sąmoningai paminėjo tą faktą, kad jau ,,vieną padėjęs“, taip priversdamas nukentėjusįjį labiau išsigąsti ir jo grasinimu patikėti.
Atsižvelgdamas į paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro neginčytiną ir neabejotiną išvadą, kad teismo ištirtų ir įvertintų tiek atskirai, tiek bendroje visumoje įrodymų pakankama visuma įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku pagrasino nukentėjusiajam A. P. jį nužudyti, dėl grasinimo pobūdžio ir pasakymo, kad vieną ,,padėjau, padėsiu ir kitą į vietą“, bei nukentėjusio žinojimo apie ankstesnį kaltinamojo padarytą nusikaltimą - pataisos įstaigos pareigūno sužalojimą, jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, t.y. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 145 str.1 d., jo kvalifikacija yra teisinga, bei jį padarė kaltinamasis D. Š., dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai.
Nusikaltimo, numatyto BK 145 str.1 d., padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str.1 d.) Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str.2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.1 d.).
Kaltinamasis D. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo, numatyto BK 145 str.1 d. tikslas buvo įbauginti nukentėjusįjį, motyvas – pyktis už neva įžeidimą. Kaltinamasis teistas 6 kartus, tame tarpe už nužudymą, grasinimą nužudyti, sunkų sveikatos sutrikdymą, kas rodo jo polinkį į smurtinių nusikaltimų darymą. Nors jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos nepasiekia savo tikslų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį negu vidurkis, 1 m. 6 mėn.
Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė atlikdamas 17 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal 2015-01-12 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kurios pradžia skaičiuotina nuo 2015-01-12, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laiką nuo 2014-02-06 iki 2015-01-12, ir bausmė, atlikta pagal 2014-04-22 nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu D. Š. nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-04-22. Kaltinamasis suėmime nuo 2014-02-06 iki 2015-01-12 išbuvo 11 mėn. 6 d. suėmime. Tik nuo nuosprendžio paskelbimo 2015-01-12 jis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kurios iki 2018-10-31 jis atliko 3 m. 9 mėn. 19 d. Iš 17 metų laisvės atėmimo bausmės atėmus 11 mėn. 6 d. išbūtas suėmime, bei 3 m. 9 mėn. 19 d. atliktą bausmę pagal 2015-01-12 nuosprendį, kaltinamojo bausmės likutis 2018-10-31 yra 12 m. 3 mėn. 5 d. terminuoto laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 str,1 d., 3 d., prie 2015-01-12 nuosprendžiu paskirtos 17 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies šio nuosprendžio priėmimo dienai (2018-10-31) 12 m. 3 mėn. 5 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 m. iš 1 m. 6 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bei paskirti galutinę subendrintą 13 m. 3 mėn. 5 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 17 (septyniolikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi šio nuosprendžio paskelbimo dienai - 2018 m. spalio 31 d., prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 12 (dvylikos) metų 3 (trijų) mėnesių 5 (penkių) dienų pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 (vienerius) metus iš 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bei paskirti galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių 5 (penkių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 31 d..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.