Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-987-359/2012 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui V. M. dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

pripažindamas testamentą asmeniniu testamentu pagal LR CK 5.30 straipsnį, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17-753/2011 patikrino, kad B. M. surašytas testamentas atitiko asmeniniam testamentui keliamus turinio ir formos reikalavimus. Testatoriaus valia pripažįstant testamentą asmeniniu testamentu šiuo atveju patikrinama tik formaliai, tiek, kiek reikalauja įstatymo norma, kad asmeniniame testamente testatorius savo valią būtų išreiškęs taip, kad būtų aišku, ką jis laiko savo įpėdiniu ir kokį turtą jam po savo mirties palieka;Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-17-753/2011 nurodyta aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys R. M. ir V. M. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nedraudžia galimiems įpėdiniams ginčyti asmeninio testamento sandorių negaliojimo pagrindais, nes nuo testamento patvirtinimo asmeniniu testamentu momento, suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti ieškinius teisme dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl formalių pažeidimų, dėl testatoriaus testamentinio neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus ir byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino B. M. 2008-01-06 asmeninį testamentą (b. l. 18-19).

Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti B. M., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad iš turimų medicininių dokumentų ir B. M. susirgimų yra pagrindas įtarti, jog testamento surašymo metu B. M. dėl patirtų insultų padarinių buvo neįgalus, t. y. jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir ieškinys dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu yra tapatūs ieškiniai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, t. y. asmeninis testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnis įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: pirma, asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; antra, asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; trečia, testatoriaus valios išraiška; ketvirta, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-424/2005).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-17-753/2011 nurodė, kad B. M. ranka rašytas ir pasirašytas asmeninis testamentas atitinka visus asmeniniam testamentui keliamus būtinus reikalavimus, t. y. jame aiškiai ir suprantamai išreikšta testatoriaus valia palikti po mirties savo asmeninį turtą nurodytam asmeniui: testamente nurodyta data, paveldimas turtas, paveldėtoja, paveldėtojos asmens duomenys, t. y. gimimo data (b. l. 17, 18A-19). Iš nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti pirmosios instancijos teismas be kitų įrodymų rėmėsi ir rašysenos ekspertizės aktu (b. l. 19). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-17-753/2011 pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visą testamento tekstą, konstatavo, kad jis atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus iš esmės formalius reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti ir patvirtino jį. Nepatvirtintas asmeninis testamentas nesukuria jokių paveldėjimo teisinių santykių po testatoriaus mirties (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, jog sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. savo teises siekia apginti, naudodamasi sandorių negaliojimo instituto normomis (CK 1.89 straipsnis). Taigi ieškinys reiškiamas kitu pagrindu. Pirmojoje byloje pareiškėja siekė patvirtinti asmeninį testamentą, siekdama pripažinti testamento sudarymo faktą, o tuo tarpu ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, faktinis ieškinio pagrindas yra kitas – asmeninio testamento pripažinimas negaliojančiu dėl valios trūkumo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkinamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti, perduodant ieškinio priėmimo klausimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.