Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Teisėja Raimonda Kulberkienė Baudž. byla Nr. 1A-25-113/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9.; 1.1.8.7.9. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio, kuriuo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-03, apie 19.30 val., viešoje vietoje – Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkinių asmenų akivaizdoje tyčia ranka užlaužė M. P. dešinės rankos plaštakos nykštį, vieną kartą įspyręs į kairę koją ir pagriebęs už rūbų pargriovė M. P. ant žemės. Gulinčiam M. P. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į nugarą – pečius, 4 smūgius į galvą – pakaušį. Tokiu būdu M. P. padarė nugaros sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai nukentėjusiajam M. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam R. G. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. G. atitinka BK 54 ir 91 straipsnių reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas jam nėra išnykęs. Nuteistasis R. G. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. G. nusikalto būdamas nepilnametis. Ši aplinkybė rodo, kad R. G., būdamas jauno amžiaus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdo. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sukinanti aplinkybė, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę nuteistajam R. G. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo R. G. asmenybę, kad jis anksčiau teistas, naują BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat į tai, jog ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, nes R. G. nesilaikė numatytų sąlygų, kitoje byloje, kurioje jam taip pat buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, buvo svarstomas klausimas dėl paskirtos bausmės vykdymo, ir R. G. buvo įspėtas laikytis laisvės apribojimo bausmės sąlygų. Be to, byloje yra duomenų apie kitus dėl jo atliekamus ikiteisminius tyrimus. Paminėtos aplinkybės rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į nustatytas R. G. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes teismas nuteistajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui R. G. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. G. anksčiau tris kartus buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, R. G. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas, nors ir būdamas nepilnametis, linkęs nusikalsti, nes buvo teisiamas ketvirtą kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, nuteistojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, teismas pagrįstai pastarajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-11-24 nuosprendžiu nustatė, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Priešingai nei tvirtina nuteistasis R. G., byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui. Tai nukentėjusiojo M. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (b. l. 98), liudytojų A. O. (O.) (b. l. 28–29, 98), S. P. (b. l. 33–34, 98) ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, K. Ž. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai (b. l. 31–32), kuriuose patvirtinamas alkoholio vartojimo faktas, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybės, kad nuteistasis įvykio dieną po pietų gulėjo ant suoliuko, sveikinantis su nukentėjusiuoju be jokios priežasties užlaužė pastarajam pirštą, o šiam pasakius, jog rašys pareiškimą policijai, puolė pastarąjį mušti, tai rodo, kad nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir adekvačiai į ją reaguoti, bei patvirtina, kad būtent girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. M. apklausiama teisme nurodė, kad R. G. turi problemą – girtavimą (b. l. 98). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-07-12 rašte nurodyta, jog pats R. G. bei jo šeimos nariai pripažįsta, kad R. G. netinkamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas (b. l. 71). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kita vertus, kaip minėta, net ir nustatęs nuteistajam atsakomybę sunkinančią` aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, teismas jam paskyrė bausmę, žymiai mažesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nors apeliantas R. G. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis labai gailisi nusikaltęs, tačiau teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje nėra duomenų, jos jis atsiprašė nukentėjusiojo. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis pretenzijų nereiškia, civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, nes žala nebuvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui R. G. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra žymiai mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Taigi skirdamas R. G. bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmės už padarytą nusikaltimą rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam R. G., nepažeidė BK 54, 91 straipsnių reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.