- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1-1408-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-48548-17-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- D. T. A., H. U.
- Nukentėjusysis
- E. B., M. R.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Gintaras Platūkis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.2Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Airijos Respublikos pilietis, airis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje padarymu;
H. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės pilietis, britas, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m, liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 8 MGL (301,28 eurų) bauda (bauda sumokėta 2017 m. rugsėjo 1 d.), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu, buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
D. T. A., 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė E. B. į veido sritį, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akie srityje, dešinio žando srities sumušimu, nosies kaulų lūžimu, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
H. U., 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė M. R. į veido sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto ir juosmens srities sumušimu, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
H. U. buvo kaltintas ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltinime nurodant, kad jis bendrais veiksmais su D. T. A., ne mažiau kaip penkis kartus rankomis sudavė E. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis D. T. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltė nepripažino ir parodė, kad apie pirmą valandą nakties kartu su draugais nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, ten išgėrė 2-3 bokalus alaus, jautėsi apsvaigęs. Klube nukentėjusiųjų nematė, jokių konfliktų klubo viduje nebuvo. Išėjo į lauką ir įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jis prasidėjo, negali pasakyti, kažkas trenkė H. U., tačiau ar pats H. U. kam nors sudavė kaltinamasis nematė, norėjo pasižiūrėti, kas vyksta, priėjo, stengėsi nuraminti visus, bet visa grupė ginčijosi, buvo rasistinių žodžių, visi ginčijosi tarpusavyje. Konfliktui kiek parimus kaltinamasis nuėjo tolyn, tačiau kiek vėliau sugrįžo, tuomet kažkas priėjo iš už nugaros ir sugriebė jį už kaklo, D. T. A. stengėsi išsilaisvinti. Atvykus pareigūnams, šie jam papurškė dujų, parvertė ant žemės, nuvedė į automobilį ir nuvežė į policijos nuovadą.
Kaltinamasis H. U. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam kartu su mergina būnant klube „(duomenys neskelbtini)“ priėjo du vaikinai, kurie byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais, jie paklausė, iš kur jis yra, H. U. pasakė, kad iš Anglijos, šie vaikinai buvo pikti. H. U. daugiau jiems nieko nesakė, su jais kalbėjo mergina, tačiau pastarieji vis tiek buvo agresyvūs, H. U. paragino draugę eiti. Klube vaikinai svaidėsi rasistinėmis replikomis, pastūmė H. U.. Kadangi buvo agresyvų šiuo vaikinus buvo sulaikiusi klubo apsauga. Išėjus į lauką H. U. buvo kartu su D. T. A. ir kitais užsieniečiais studentais, kalbėjosi, staiga vienas iš klube jį kalbinusių vyriškių įėjo tiesiai į jų būrį, buvo agresyviai nusiteikęs, kažkas bandė patraukti H. U. į šalį, kilo sąmyšis, muštynės. Užsieniečiai bandė viską sustabdyti, kažkas smogė H. U., nuo ko šis nukrito ant grindinio, kaltinamasis buvo šoke, atsikėlė, paėjo į šoną, tačiau baltaodis vyriškis su kepure jį vėl puolė, todėl kaltinamasis gindamasis jam kelis kartus sudavė. Po to atvyko policijos pareigūnai, nieko nesiaiškino, tiesiog sulaikė D. T. A., tada ir patį H. U.. Parodė, kad su mergina susipažino klube, ji buvo lietuvė, mano, kad būtent dėl to tie vaikinai ir buvo tokie pikti. Ši mergina nesutiko liudyti byloje, todėl jos vardo kaltinamasis nurodyti negali.
Nukentėjusysis E. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad retai išeina į miestą, tačiau tą dieną, o tai buvo 2017 m. rugsėjo 20 d., nusprendė su kolega R. K., padirbėjus pavėžėju, apsilankyti klube „(duomenys neskelbtini)“. Klube buvo iki 4 val. ryto. Per tą laiką išgėrė porą bokalų alaus. Klube matė daug jaunuolių, atvykusių iš kitų šalių o taip pat ir lietuvių. Jokio konflikto viduje nebuvo. M. R. klube nepastebėjo. Pats buvo apsirengęs ruda odine striuke. Baigiantis klubo darbo laikui lipo iš lifto ir prie išėjimo iš karto pamatė D. T. A., šalia jo buvo daug kitų juodaodžių asmenų. Vos žengė žingsnį pasipylė smūgių kruša, buvo sumuštas, daugiausia smūgiavo į galvą, todėl sunkiai, ką atsimena kas buvo toliau, tačiau pirmą smūgį sudavė D. T. A., po kažkurio laiko ištrūkęs, pasiėmė telefoną kviesti policiją. Jokių rasistinių replikų jis neišsakė. Parkritęs bandė stotis, buvo sumaištis. Paskambino policijai. Pareigūnams atvykus šalia stovėjo žmogus, kuris prisidėjo prie konflikto, E. B. jį apkabino bandė sulaikyti, tada gavo dar vieną smūgį. Pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos atlyginimo, kurį palaiko, kaulo lūžiai nosyje atsiliepia iki šiol, padaryta moralinė žala, nes pažemino viešoje vietoje, mano, kad nederama, kaip žmonės taip pramogauja, pats augina sūnų, todėl baisu pagalvoti, kad išėjęs gali susidurti su tokiais asmenimis. Joks konfliktas nesuteikia teisės daužyti žmogaus, taip linksmintis ir tyčiotis, tokiu būdu skatinti nesantaiką. Nurodė, jog yra gyvenęs Didžiojoje Britanijoje, bendravo su įvairiais žmonėmis, tai yra iš Afrikos, iš Azijos, niekada nebuvo nusistatęs, neturėjo jokių problemų. Dabar dirbant pavėžėju, kai įsėda tamsaus gymio žmonės, yra nejauku. Neturėjo konflikto su šiais žmonėmis.
Nukentėjusysis M. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po renginio (duomenys neskelbtini), kuriame pats dalyvavo baigė tvarkytis labai vėlai apie 12 val. nakties. Su kolegomis, su kuriais organizavo renginį, išgėrė alaus, liko vienas, nusprendė nueiti pasėdėti, į klubą „(duomenys neskelbtini)“, nes šis klubas ilgai dirba. Tą vakarą buvo apsirengęs geltonu bliuzonu, pilka kepure ir lietpalčiu. Vienas nuvažiavo su taksi iš senamiesčio, užėjo ir gėrė alų. Ten prabuvo apie porą valandų, bendravo su lankytojais, taip pat ir studentais iš įvairių pasaulio šalių. Jokio konflikto viduje nepastebėjo. Barui užsidarant nusileido laiptais žemyn, kartu su kitais asmenimis išeidinėjo į lauką, priekyje matė einantį E. B., kuriam vos išėjus į lauką grupė juodaodžių puolė jį daužyti, tai darė nei iš šio, nei iš to be jokių ginčų, tiesiog sumušė E. B.. Aplinkui buvo daug žmonių. M. R. pradėjo rėkti, kas čia ką daro, ko mušasi, ne matė, kad prieš tai nebuvo jokio konflikto. M. R. stengėsi tuo žmones, kuriuos įsidėmėjo, laikyti ir laukė, kol atvažiuos policija, ėjo paskui, kad šie nepasišalintų, tačiau šie lakstė ratais, bandė ir jį patį mušti, provokuoti, tai buvo chuliganizmas. Iš viso buvo trys fiziniai kontaktai, tai yra vos išėjus iš klubo, po to bandant sulaikyti skurdavusius asmenis, ir jau atvykus policijos pareigūnams. Ypatingai įsidėmėjo ir atpažino H. U., tačiau matė kaip E. B. sudavė ir D. T. A.. Atvykus policijos pareigūnams pats priėjo prie jų, ir net pareigūnų akivaizdoje jam trenkė. Nuvykus į komisariatą, ten jaunuoliai M. R. bandė grasinti žodžiu ir veiksmais, rodė, kaip jam nupjaus galvą. Tai buvo labai netikėta. Nurodė, kad atpažįsta kaltinamuosius, nes 8 metus gyveno Didžiojoje Britanijoje todėl skiria tamsiaodžių žmonių veidus. Dėl įvykio patyrė neturtinės žalos, kadangi buvo prasta savijauta, tai darė įtaką jo laisvalaikiui ir darbui. Dirbu IT konsultantu, ir tai atsiliepė jo darbiniam pajėgumui, taip pat ir finansiškai, sumažėjo darbingumas, tai yra kūrybinis darbas, stipriai darė įtaką nuotaikai. Kreipėsi pas psichiatrus dėl savo būsenos.
Liudytojas R. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad, jog naktį dirbo policijos patruliu, buvo gautas pranešimas apie muštynes netoli fontano. Atvyko per porą minučių nuo iškvietimo gavimo, įvykio vietoje buvo 3-5 ekipažai. Paties muštynių momento nematė, radijo ryšiu bendravo su miesto vaizdo stebėjimo kameromis dirbančiais pareigūnais, nurodė, kokie asmenys dalyvavo. Buvo du asmenys pasišalinę, juos sulaikė šiek tiek atokiau. Kažkuris buvo su marškinėliais. Pareigūnai jį už kokių 20 m pastebėjo ir atpažino, paaiškino, kad bus sulaikytas aplinkybių nustatymui. Į komisariatą pristatė 4-5 žmones. Asmenys buvo sulaikyti pagal prie kamerų dirbančių pareigūnų apibūdinimus, pagal aprangą, išvaizdą. Teismo posėdžių salėje liudytojas R. L. atpažino kaltinamąjį D. T. A. ir nurodė, kad šis įvykio vietoje elgėsi ramiai, o antrasis, t. y. H. U. jį keikė, vadino rasistu, aiškino, kad sulaikinėja tamsiaodžius, kad nusistatę prieš juos. Pačioje įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, apie dvidešimt. Buvo ir šviesiaodžių, ir tamsiaodžių.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas C. M. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad prieš Kalėdas, antradienį, su draugais buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, gėrė, linksminosi. Matė, kad lietuviai atėjo prie jo draugų, D. T. A. kažką jiems pasakė, ir tada jie pradėjo laidyti rasistines replikas. Klubui užsidarius visi išėjo į lauką, stovėjo šalia klubo kartu su kitais asmenimis, kurių buvo apie 15-20, matė, kad lietuvis trenkė D. T. A. į veidą, buvo sumaištis, visi vienas kitą puolė, lakstė, lietuviai laidė rasistines replikas, tada atvyko policija, ir kilo dar didesnė sumaištis. Kaltinamuosius pažįsta apie 3-4 metus, susipažino universitete.
Liudytojas A. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo įvykyje, kuris nutiko rugsėjį, buvo muštynės prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena kuriuo laiku atėjo į klubą, tačiau iš jo išeidinėjo jau užsidarant, tai yra apie 4 val. ryto. Klube jokio konflikto nepastebėjo, nukentėjusiųjų klubo viduje taip pat nepastebėjo. Nusileido liftu iš „(duomenys neskelbtini)“, visi buvo lauke, kalbėjo, atsimena, kad buvo kažkoks konfliktas, išgirdo rasistinius žodžius. Prisiminė, kad muštynes pradėjo vienas iš nukentėjusiųjų, kuris buvo labai girtas ir vilkėjo rudą odinę striukę, jis sudavė smūgius D. T. A., pastarasis tik gynėsi. Pats A. D. norėjo sustabdyti muštynes, tačiau atvyko policija, stengėsi nusiraminti. Policija išsivežė D. T. A., prisimena, kad ėjo iki policijos komisariato pažiūrėti, kaip baigsis. Policijos pareigūnai buvo labai malonūs, jie paklausė, kas atsitiko, po kiek laiko D. T. A. buvo paleistas. Abu kaltinamuosius pažįsta 2-3 metus, mokosi tame pačiame universitete.
Liudytojas E. G. C. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ su draugais, iš pradžių nieko nepastebėjo, jokio konflikto nebuvo, klube bendravo su mergina, ten prabuvo apie 3-4 valandas, vėliau nusileido laiptais, lauke stovėjo daug žmonių, pamatė lietuvį vyrą, kuris šaukė rasistinius žodžius, ir pirmas trenkė D. T. A., tada liudytojas bandė juos nuraminti, tačiau viskas įvyko greitai, matė ir kitą baltaodį vyrą, kuris norėjo muštis su H. U., neužilgo atvyko policija. Lietuviai buvo agresyvūs.
Liudytojas E. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad patruliuojant apie 4 val. nakties buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, mušasi didelė asmenų grupė, pirmi atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pamatė didelį asmenų būrį, apie 20 žmonių, privažiavus, jie skirstėsi į įvairias puses. Lėtai važiuojant bendravo su asmenimis, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kai vyriškis trenkė kitam vyriškiui į veidą, buvo kontaktas iš rankos į galvą. Užfiksavo akivaizdų viešosios tvarkos pažeidimą. Išskirtinis bruožas tai, kad buvo tamsiaodis užpuolikas, išlipus iš tarnybinio automobilio, liudytojas priėjo, tačiau juodaodis ir toliau elgėsi agresyviai net ir anglų kalba perspėtas nusiraminti, jis toliau nesitraukė, kadangi buvo daug žmonių, pareigūnas privalėjo apsisaugoti, tada panaudojo dujas, neturėjo galimybės delsti ir asmenį išsitraukė iš žmonių minios, jis muistėsi, neleido uždėti antrankių, E. R. buvo priverstas panaudoti fizinę jėgą ir paguldyti žmogų ant kelio, pasodino jį į tarnybinį automobilį. Aiškinosi kitas aplinkybes. Asmuo atrodė neblaivus, elgėsi pakankamai agresyviai, apkaltino pareigūną rasizmu, buvo juntamas alkoholio kvapas. Teismo salėje atpažino šį asmenį – tai D. T. A., taip pat nurodė įvykio vietoje matęs ir kitą kaltinamąjį – H. U., kurį pažino iš ankstesnių įvykių tame pačiame klube.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas Y. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daug neatsimena, kas įvyko. Atsimena, kad buvo konfliktas, rasistiniai žodžiai. Viskas vyko rugsėjo mėnesį šalia klubo „(duomenys neskelbtini)“. Kas išsakė rasistines replikas nematė, kaip ir nematė, kad kas nors kam nors suduotų smūgių. Kalbėjo su draugu, atsisuko, pamatė, kad dalis baltaodžių žmonių bėgo paskui jo draugą, norėjo jį užpulti, vėliau atvyko policija, kuri išsivežė liudytojo draugą D. T. A.. Įvykio vietoje buvo ir H. U.. Abu šiuo asmenis pažįsta iš universiteto.
Liudytoja M. M. T. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matė konfliktą prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gatvėje, matė lietuvį vyrą, kuris trenkė D. T. A., jie mušėsi, konfliktą inicijavo du lietuviai vyrai, kurie buvo girti, tai buvo rasistiniai žodžiai. Lietuviai patys pradėjo pulti. Matė fizinį kontaktą, kaip gynybą. Vėliau atvyko policija, pareigūnai pargriovė D. T. A. ant žemės, laikė jį, papurškė dujų, uždėjo antrankius. Liudytoja bandė aiškintis, kas įvyko, tačiau pareigūnai ją atstūmė toliau. Patikino, kad jos draugai yra labai geri žmonės, juos pažįsta apie 2 metus, niekada neturėjo jokių problemų. Patikino, kad jau klubo viduje matė vieną iš lietuvių, jis bandė kalbėti su liudytoja, tačiau buvo labai girtas. Į klubą atvyko apie 22.30 val., o visas konfliktas kilo apie 4.00 val., klubo viduje jokio konflikto nebuvo.
Liudytojas R. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko kartu su E. B., naktį, klube prabuvo apie porą valandų. Patvirtino, kad jau būnant klubo viduje kaltinamieji buvo kažkuo nepatenkinti, kabinėjosi. Kai kartu išėjo į lauką ten buvę juodaodžiai asmenys pradėjo stumdytis, kabinėtis, pradėjo mušti E. B.. Visi buvo išgėrę. Dėl ko kilo konfliktas liudytojas nesuprato, matė tą momentą, kai konfliktas jau buvo prasidėjęs ir keli juodaodžiai mušė E. B.. Bandė jį ginti, tačiau pats gavo kelis smūgius, jokių rasistinių replikų negirdėjo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėta įvykio vieta prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-7)
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d., 4.13 val. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), policijos pajėgos išsiųstos pagal pačių pareigūnų nustatytą informaciją (1 t. b. l. 8).
Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7261, matyti, kad 5.04 val. D. T. A. nustatytas 0,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 76).
Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7262, matyti, kad 6.33 val. U. H. nustatytas 1,07 promilių girtumas (1 t., b .l. 106).
Iš 2017 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2726/2017(02), matyti, kad E. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akie srityje, dešinio žando srities sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b .l. 18).
Iš 2017 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2741/2017(02), matyti, kad M. R. konstatuota dešinio skruosto ir juosmens srities sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. iš pateiktų keturių nuotraukų atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 3 (U. H.), kaip asmenį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 4.00 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ sudavė smūgius į veidą jam ir nepažįstamam vyriškiui (1 t., b. l. 46-47).
Iš 2017 m,. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. iš pateiktų keturių nuotraukų atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 4 (D. T. A.), kaip asmenį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ sudavė smūgius nepažįstamam vyriškiui (1 t., b. l. 48-49).
2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė pateikė į bylą skaitmeninę laikmeną su miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašu laikotarpyje 2017 m. rugsėjo 20 d., 3.45 val., iki 4.45 val (1 t. b. l. 65, 66).
Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta: matoma dalis (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matoma dalis fontano. Vaizdo įrašo 15:29 min. matoma, kad iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) išeina būrys žmonių ir jie stovi (duomenys neskelbtini). Dėl tamsaus paros meto nesimato kiek žmonių stovi (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 22:9 min. matosi dalis pastato, prie kurio stovi keletas vyrų. Vaizdo įrašo 22:41 min. matoma, kad M. R. ištiesęs rankas tarsi stumia būrį asmenų ir neleidžia jiems prieiti prie E. B.. Būryje matomi tamsiaodžiai vaikinai. Jų priekyje matoma, kad stovi D. T. A. ir dar vienas tamsaus gymio pilietis, kuris yra tamsių juodų plaukų, vilki pilkos spalvos megztinį. Taip pat matoma, kad prie E. B. prieina dar vienas tamsiaodis vaikinas, kuris vilki mėlynos spalvos marškinius H. U.. Jam prie E. B. prieiti neleidžia kiti tamsiaodžiai vaikinai. Vaizdo įrašo 23:21 būrys tamsiaodžių vaikinų atsitraukia nuo E. B. ir M. R.. Matoma, kad E. B. vilki rudos spalvos striukę, jis ranka susiėmęs už žandikaulio. Vaizdo įrašo 24:51 min. matoma, kad E. B. tebestovi prie pastato ir savo dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Vaizdo įrašo 26:40 vaizdo įrašas atitolsta nuo pastato, todėl neįmanoma individualizuoti asmenų. Matoma, kad (duomenys neskelbtini) stovi būrys žmonių, jų maždaug apie 40. Vaizdo įrašo 26:48 min. matoma, kad atvyksta policijos pareigūnai, o būrys žmonių pradeda išsiskirstyti. Vaizdo įrašo 27:36 min. matoma, kad mėlynus marškinius vilkintis tamsiaodis vaikinas, H. U. dešinės rankos kumščiu smūgiuoja M. R. į veido sritį. Po smūgio M. R. atsitraukia, o H. U. sulaiko mergina ir nebeleidžia jam daugiau smūgiuoti. Tuo pat metu matoma, kad E. B. suima iš už nugaros D. T. A., o šis iš karto atsisuka ir du kartus dešinės rankos alkūne smūgiuoja E. B. į veido sritį. D. T. A. nuo E. B. atitraukia kiti 4 asmenys. Vaizdo įrašo 27:46 min. matoma, kad D. T. A. nusiima striukę ir bando smūgiuoti E. B., tačiau juos skiria kiti asmenys. Vaizdo įrašo 27:50 min. matoma, kad į šį būrį ateina policijos pareigūnas ir dešinėje rankoje laikydamas dujų balionėlį juo papurškia. Vaizdo įrašo 27:58 min. policijos pareigūnas suima už rankų D. T. A.. Vaizdo įrašo 28:30 min. matoma, kad policijos pareigūnas pastato D. T. A. prie policijos automobilio, o juos apsupa maždaug 20 asmenų. Vaizdo įrašo 28:47 min. matoma, kad policijos pareigūnas ant grindinio paguldo D. T. A.. Vaizdo įrašo 29:24 min. matoma, kad pareigūnas į tarnybinį automobilį pasodina D. T. A.. Vaizdo įrašo 29:34 matoma, kad atvyksta antras pareigūnų automobilis ir iš jo išlipa du pareigūnai. Vaizdo įrašo 30:06 min. matoma, kad H. U. laiko suspaudęs abiejų rankų kumščius ir stovi priešais M. R.. Vaizdo įrašo 30:27 min. matoma, kad pareigūnas paima už rankos galimai H. U. ir taip atitraukia nuo M. R.. Vaizdo įrašo 31:13 min. matoma, kad atvyksta trečiasis pareigūnų automobilis. Iš karto po vaizdo įrašas nutolsta ir matoma, kad (duomenys neskelbtini), stovi keturi policijos tarnybiniai automobiliai. Vaizdo įrašo 31:47 min. matoma, kad atvyksta penktasis pareigūnų automobilis (1 t., b. l. 67-68). Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai D. T. A. bei H. U. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o D. T. A. ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Kaltinamųjų asmenų kaltė grindžiama nukentėjusiųjų, liudytojų, bei iš dalies jų pačių parodymais. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji M. R. ir E. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini), buvo užpulti kelių juodaodžių asmenų, iš kurių atpažino D. T. A. bei H. U.. Liudytojas R. K. parodė, kad atvykus į klubą kartu su E. B., ten buvę juodaodžiai asmenys pradėjo stumdytis, kabinėtis, o išėjus į lauką įvyko konfliktas, kurio metu juodaodžiai asmenys sumušė E. B. ir visa tai vyko jo paties akivaizdoje, smūgiai buvo suduoti ir R. K.. Netgi atvykus policijos pareigūnams tie asmenys buvo agresyvūs, nenurimo, sudavė smūgius tiek M. R., tiek ir E. B., šūkavo, kol buvo sulaikyti. Liudytojas E. R. patvirtino matęs, kaip jiems, t. y. policijos pareigūnams, atvykus į įvykio vietą prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės, jau įvykio vietoje matė kaip tamsiaodis vyriškis, kurį atpažino kaip D. T. A., sudavė mažiausiai vieną smūgį ranka į veido sritį E. B., jis, kaip policijos pareigūnas bandė šį asmenį sulaikyti, tačiau pastarasis priešinosi, muistėsi, buvo agresyvus ir replikavo anglų kalba, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, kovinių imtynių veiksmai, antrankiai bei dujos. Šalia buvo ir H. U., kurį liudytojas E. R. žinojo dėl ankstesnių jo agresyvaus elgesio apraiškų (1 t. b. l. 128–132). Tarpusavio konflikto ir kaltinamųjų agresyvaus elgesio viešoje vietoje faktą patvirtino ir liudytojas R. L.. Kaltinamieji D. T. A. bei H. U. taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., jiems būnant prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, įvyko konfliktas su dviem baltaodžiais asmenimis, tačiau patikino, kad tai jie patys juos užpuolė, jų atžvilgiu išsakė rasistinio pobūdžio įžeidimus, stumdėsi, dėl ko kaltinamieji tik gynėsi. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai C. M. B., A. D., E. G. C., Y. M. bei M. M. T. A., patvirtino, kad aukščiau nurodytu laiku šalia klubo „(duomenys neskelbtini)“ įvyko tarpusavio konfliktas tarp baltaodžių ir juodaodžių asmenų, tačiau nurodė, kad konflikto iniciatoriai buvo baltieji, kurie išsakė rasistines replikas, patys puolė ir buvo agresyvūs, turėjo fizinį kontaktą tiek su H. U., tiek su D. T. A., tačiau pastarieji tik gynėsi.
Apibendrinant aukščiau išdėstytus proceso dalyvių parodymus, akivaizdu, jog 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp nukentėjusiųjų E. B., M. R., bei kaltinamųjų D. T. A., bei H. U., o taip pat ir kitų šalia buvusių asmenų, kurie byloje neidentifikuoti. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo (1 t. b. l. 8), nustatyta, kad į įvykį reaguota pagal pačių policijos pareigūnų nustatytą faktą išsiunčiant policijos pajėgas ir tai svarbi aplinkybė turinti reikšmės veikos, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo realiai sukeltų pasekmių vertinimui. Byloje pateikti atitinkamo laikotarpio miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai (1 t. b. l. 66, 67–68). Nukentėjusiųjų E. B. bei M. R. patirtus kūno sužalojimus objektyviai patvirtina byloje gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, atitinkamai Nr. G2726/2017(02) (1 t., b. l. 18), bei Nr. G2741/2017(02) (1 t., b. l. 36), iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam E. B. dėl nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam M. R. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kokius nors pačių kaltinamųjų patirtus sužalojimus dėl šio įvykio byloje objektyvių duomenų nėra.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašus matyti grupės asmenų konfliktas, iš kurių galima išskirti tiek nukentėjusiuosius, tiek ir abu kaltinamuosius, vaizdo įraše aiškiai matyti policijos pareigūno akivaizdoje mažiausiai du kaltinamojo D. T. A. nukentėjusiajam E. B. suduodami smūgiai į veido sritį (įrašo 27:35 – 27:45 min.), po ko policijos pareigūnas papurškia dujų link D. T. A. ir kiek vėliau jį sulaiko, bei kaltinamojo H. U. mažiausiai du suduodami smūgiai M. R. (įrašo 27:35 min., bei 29:10 min.). Matyti, jog kaltinamasis tiek kaltinamasis D. T. A., tiek ir H. U. įvykio metu buvo agresyvūs, D. T. A. nuo E. B. bandė atskirti net keli asmenys, tačiau šis vis išsprūsdavo, išliko agresyvus ir atvykus policijos pareigūnams, sulaikomas muistėsi, dėl ko sulaikant buvo pargriautas ant žemės, panaudotos specialiosios priemonės. Kaltinamasis H. U. taip pat net ir atvykus policijos pareigūnams išliko agresyvus, toliau konfliktavo su M. R., ir tik policijos pareigūnui jį atitraukus (įrašo 30:20 min.), konfliktas buvo suvaldytas. Vaizdo įrašas bei nukentėjusiųjų patirti sveikatos sutrikdymai yra objektyvūs faktai, kuriuos teismas kitų įrodymų kontekste vertina kaip pakankamus pripažinti buvus viešosios tvarkos pažeidimą. Ir nors nukentėjusių bei kaltinamųjų ir šių iniciatyva į procesą pakviestų ir byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl konflikto priežasties ir jo eigos išsiskyrė, teismas šiame kontekste vertina kaltinamųjų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų (nurodomos rasistinės replikos) buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju darytina išvada, kad būtent dėl kaltinamųjų D. T. A. ir H. U. veiksmų kilo padariniai pasireiškę realiu viešosios tvarkos sutrikdymu ir jie suvokė, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir norėjo ją pažeisti. Nustatyta, kad įvykio vietoje kaltinamieji buvo neblaivūs (D. T. A. nustatyta 0,70 promilių (1 t., b. l. 76), o H. U. nustatyta 1,07 promilės (1 t. b. l. 106) alkoholio), todėl darytina išvada, kad tai turėjo įtakos jų veiksmams. Pažymėtina ir tai, kad H. U. jau turėjo analogiško elgesio patirties vos prieš porą mėnesių iki įvykio, ir toje pačioje vietoje dėl ko Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau savo veiksmams realizuoti vėl pasirinko nusikalstamą veikimo būdą. Akivaizdu, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis D. T. A. ir H. U. veiksmai peržengė privataus konflikto ribas, truko gana ilgą laiką ir tapo pavojingi ne tik konkretiems konflikto dalyviams bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, buvo nutrauktas žmonių poilsis, kilo sumaištis, į įvykio vietą privalėjo atvykti net keli policijos pareigūnų ekipažai.
Kaltinime nurodant veikos aplinkybes D. T. A. ir H. U. veiksmai nebuvo individualizuoti. Nors aukščiau ištirtų įrodymų kontekste nustatyta, jog tiek vieno, tiek ir kito kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, įžūlūs ir realiai pažeidžiantys viešąją tvarką, tačiau jie negali būti vertinami tais pačiais kriterijais, kadangi E. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas atskirai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o M. R. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį apima BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis yra galimybė individualizuoti abiejų kaltinamųjų smurtinius veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes, kas turi įtakos veikų kvalifikavimui. Esamomis aplinkybėmis iš kaltinimų tiek D. T. A., tiek ir H. U. šalintina aplinkybė, jog jie bendrais veiksmais ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavė E. B. į veido sritį, kadangi tokia aplinkybė nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais. Dėl konflikto pradžios tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų bei byloje apklaustų liudytojų parodymai skiriasi, o iš byloje peržiūrėto vaizdo įrašo be jau aukščiau konkrečiai nurodytų ir aptartų dviejų D. T. A. smūgių E. B. bei mažiausiai dviejų H. U. smūgių M. R., nėra galimybės aiškiai identifikuoti konflikto eigos ir konkrečių smūgių sudavimo jo pradžioje, todėl šioje dalyje visos abejonės vertinamos kaltinamųjų asmenų naudai, kaltinime paliekant tik tuos smūgius, kurie aiškiai matyti vaizdo įraše ir sutampa su nukentėjusiųjų patirtais sužalojimais ir jų sukeltomis pasekmėmis. Iš byloje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad D. T. A. du kartus smogė E. B. į veido sritį, o H. U. ne mažiau kaip du kartus sudavė M. R.. Būtent tai ir nurodytina kaltinime atskirai kvalifikuojant kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus. D. T. A. smūgių sudavimu M. R. kaltintas nebuvo. Tiek vienu, tiek kitu atveju abiejų kaltinamųjų veiksmai, nors sužalojant skirtingus asmenis, tačiau laikytini pažeidusiais viešąją tvarką, tačiau pirmuoju atveju kaltinime D. T. A., dar ir reikalaujantys papildomos kvalifikacijos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kas ir buvo nurodyta kaltinamajame akte, o antruoju atveju apimami BK 284 straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėties, todėl iš kaltinimo H. U. pašalinus aplinkybę dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam E. B., dėl ko šis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis H. U. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta kad ir kaltinamasis H. U. dalyvavo padarant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.
Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad H. U. ir D. T. A., viešoje vietoje – šalia (duomenys neskelbtini), esančio klubo „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami neblaivūs (D. T. A. nustatyta 0,70 promilių (1 t., b. l. 76), o H. U. nustatyta 1,07 promilės (1 t. b. l. 106) alkoholio) grubiai pažeidė viešąją tvarką, dėl menkaverčių priežasčių konfliktavo su nukentėjusiaisiais M. R. bei E. B., kaltinamasis H. U. ne mažiau kaip du kartus sudavė M. R. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis D. T. A. ne mažiau kaip du kartus sudavė į galvos sritį nukentėjusiajam E. B. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atvykus policijos pareigūnams H. U. bei D. T. A. išliko agresyvūs, toliau konfliktavo bei atitinkamai sudavė smūgius nukentėjusiesiems.
Abu kaltinamieji šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad savo įžūliu elgesiu – kitų asmenų akivaizdoje savo veiksmais tyčia sukėlė smurtinius konfliktus su nukentėjusiaisiais – demonstravo nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą, o D. T. A. veikdamas neapibrėžta tyčia dar ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. B.. Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, o kaltinamojo D. T. A. veiksmai dar ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
I. B. parinkimo ir jų skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Kaltinamųjų D. T. A. ir H. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų abiejų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (D. T. A. nustatyta 0,70 promilių (1 t., b. l. 76), o H. U. nustatyta 1,07 promilės (1 t. b. l. 106) alkoholio) ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis H. U. anksčiau teistas 2017 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, bausmę atlikęs (2 t., b. l. 157), tačiau teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, studijuoja (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 144), duomenų apie priklausymą psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nėra.
Kaltinamasis D. T. A. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, studijuoja (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 105), duomenų apie priklausymą psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nėra.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. T. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, abiem kaltinime nurodytais atvejais yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, studijuoja.
Kaltinamasis H. U. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, studijuoja.
Prokurorė kaltinamiesiems D. T. A. bei H. U., už veikas, kurių padarymu jie yra kaltinami, siūlo skirti su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurių vykdymą prašo atidėti.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog pirmą kartą teisiamam kaltinamajam D. T. A. skirtinos bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskiriant laisvės apribojimą. BK 59 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis anksčiau neteistam ir administracine tvarka nebaustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks D. T. A., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydžius už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei 284 straipsnyje, nustatant artimus sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui arba mažesnius. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindais ir tvarka, kadangi byloje nustatytomis aplinkybėmis laikytina, jog kaltinamasis D. T. A. be mažiausiai dviejų smūgių nukentėjusiajam E. B. į veido sritį, kuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dar atliko ir kitus, viešąją tvarką pažeidusius veiksmus, t. y. toliau konfliktavo su E. B., išliko agresyvus ir atvykus policijos pareigūnams, priešinosi sulaikomas. Sprendžiant klausimą dėl bausmių bendrinimo būdo, tokie savo esme skirtingi veiksmai negali būti pagrindas pripažinti idealiąją jų sutaptį.
Kaltinamasis H. U. anksčiau teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m, liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 8 MGL (301,28 eurų) bauda, šią bausmę atlikęs, tačiau naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad H. U. turėtų būti skiriama griežtesnė bausmės rūšis, nei bauda, kuri jau buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m, liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamajam vėl nusikaltus bausmės tikslai liko nepasiekti, todėl darytina išvada, kad H. U. parinktina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tokia bausmė užtikrins jos realų įgyvendinimą, bei paveiks H. U., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Laisvės apribojimo bausmės dydis už veiką, numatytą 284 straipsnyje, nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui.
Tiek kaltinamajam D. T. A., tiek ir kaltinamajam H. U., siekiant užkardyti jų galimo agresyvaus elgesio apraiškas, skiriant laisvės apribojimo bausmes nustatytini įpareigojimai būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi.
Kaltinamiesiems D. T. A. bei H. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis D. T. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu 2017 m. rugsėjo 20 d., 4.25 val. ir tą pačią dieną paleistas į laisvę (1 t. b. l. 77, 79), tai yra laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą.
Kaltinamasis H. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu 2017 m. rugsėjo 20 d., 4.25 val. ir 2017 m, rugsėjo 20 d., 15.05 val., paleistas į laisvę (1 t. b. l. 107, 109), tai yra laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą.
Abiejų kaltinamųjų laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje civilinis ieškovas – E. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 100 (vieno šimto) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (2 t. b. l. 84–86). Civilinis ieškovas – M. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo H. U. (2 t. b. l. 112–113).
Nukentėjusiųjų E. B. bei M. R. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.
Nukentėjusysis E. B. nurodo, kad dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų patyrė didelį stresą, buvo pažemintas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Dėl įvykio pasikeitė jo laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado baimė lankytis viešose vietose vakarais, nesaugumo jausmas, dėl to jis negali gyventi visaverčio gyvenimo, tinkamai išnaudoti laisvalaikį savo pomėgiams. Iš karto po įvykio juto didelį skausmą, kuris vis atsinaujina, pasidarė labai jautrus, lydi dvasiniai išgyvenimai, kurie yra destruktyvūs.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis D. T. A. viešoje vietoje atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu ne tik grubiai pažeidė viešąją tvarką ir tai tiesiogiai susiję su nurodomais nukentėjusiojo išgyvenimais bei neigiama patirtimi, tačiau ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas neabejotinai sukėlė išgyvenimus ir nepatogumus, dėl ko šis, anot paties nukentėjusiojo, pasidarė jautrus, buvo priverstas pakeisti laisvalaikio leidimo įpročius, ilgesnį laiką gydėsi. Nurodo, jog dėl gydymosi patyrė ir turtinės žalos, tačiau neišsaugojo tai pagrindžiančių dokumentų. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.
Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio klausimą svarbu tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko iš anksto jų neplanavęs, tačiau veikdamas staiga susiformavusia tyčia, pasielgė neadekvačiai susidariusiai situacijai ir tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam E. B. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, grubiai pažeista viešoji tvarka. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta 2000 eurų neturtinės žalos suma atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio vietoje, yra mažintina iki 800 (aštuonių šimtų) eurų, kuri priteistina iš sužalojimą E. B. padariusio D. T. A..
Byloje nukentėjusysis E. B. turėjo 100 (vieną šimtą) eurų proceso išlaidų (2 t., b. l. 87), kurias prašo priteisti.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už civilinio ieškinio surašymą advokatui E. S. sumokėjo 100 (vieną šimtą) eurų (2 t., b. l. 87). Nukentėjusiojo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. T. A..
Nukentėjusysis M. R. nurodo, jog dėl neteisėtų H. U. veiksmų patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Po įvykio kurį laiką negalėjo bendrauti su žmonėmis, dėl to jautė didelį diskomfortą, sąlygojusį nenorą rodytis viešumoje.
Iš kaltinimo pašalinus aplinkybę dėl kaltinamojo H. U. ir D. T. A. bendrų veiksmų sužalojant kitą nukentėjusįjį – E. B., civilinio ieškinio atlyginimo pagal nukentėjusiojo M. R. pareikštą reikalavimą klausimas spręstinas tik dėl H. U. veiksmų, nes būtent dėl to nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, to savo ieškinyje prašo ir pats nukentėjusysis M. R.. Byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasireiškusio priešingais teisei H. U. veiksmais M. R. pasijuto pažemintas ir tai galėjo nulemti jo nurodomas pasekmes – bendravimo galimybių sumažėjimą, nenorą rodytis viešumoje. Visgi įvertinus byloje surinktus įrodymus, viešąją tvarką pažeidusio konflikto priežastis, eigą, jo intensyvumą, teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose, darytina išvada kad nukentėjusiajam M. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 (trijų šimtų) eurų ir tai laikytina proporcingu ir adekvačiu atlyginimu už jo patirtą neturinę žalą.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 1 (viena) DVD plokštelė su miesto vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 66), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje, ir skirti bausmes:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo;
- pagal BK 284 straipsnį 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino D. T. A. sulaikymo laiką – 2017 m. rugsėjo 20 d., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
H. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, ar mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti H. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m, rugsėjo 20 d., 4.25 val. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., 15.05 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
H. U. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas D. T. A. bei H. U. palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo D. T. A. 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo D. T. A. nukentėjusiajam E. B. 100 (vieną šimtą) eurų proceso išlaidų.
Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo H. U. 300,00 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo M. R. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 1 (vieną) DVD plokštelę su miesto vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 66), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.