Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. L. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal BK 16 str. 2 d. 232¹ str. 5 d. perkvalifikavus iš BK 232¹ str. 5 d. ir pritaikius BK 45 str. 2 d., 6 d. l p. laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant jo turto dalį už 2000 Lt. Laisvės atėmimo bausmė M. L. paskirta atlikti sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Taip pat šiuo nuosprendžiu areštuoti byloje ir M. L. priklausantys 304,32 Lt ir 300 JAV dolerių, esantys Policijos departamento biudžeto ir finansų tarnybos buhalterijoje perduoti dalinei M. L. turto konfiskacijai padengti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. M., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo atžvilgiu skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas jau patikrintas, todėl laikoma, kad jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas pagal BK 16 str. 2 d. 232¹ str. 5 d. (1961 metų LR BK redakcija) už tai, kad kartu su S. M. veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pasikėsino parduoti psichotropines medžiagas stambiu mastu, o būtent: M. L. ir S. M. turėdami bendrą tikslą neteisėtai įsigyti ir parduoti psichotropines medžiagas stambiu mastu, veikdami vieninga tyčia: S. M. 2002-06-20, apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. autobusų stotyje neteisėtai įgijo iš nenustatyto asmens 0,514 g amfetamino ir 0,185 g MDMA, t.y. psichotropinių medžiagų, o M. L. 2002-06-21, apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos rajone UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje iš nenustatyto, parengtinio tyrimo metu asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgijo 0,507 g psichotropinę medžiagą - amfetaminą ir tą pačią – 2002-06-21 dieną, iš anksto susitarę grupėje asmenų neteisėtai su savimi laikė ir gabeno šias psichotropines medžiagas, kurių bendras kiekis - 1,014 g amfetamino ir 0,185 g MDMA automobiliu AUDI COUPE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune ir apie 13 val. tą pačią dieną šias psichotropines medžiagas kaip pavyzdžius už 70 Lt pardavė užsakovui liudytojui „(duomenys neskelbtini)“, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti. Po to, toliau M. L. ir S. M. tęsdami savo ketinimus įgyti ir parduoti psichotropines medžiagas stambiu mastu, veikdami grupės iš anksto susitarusių asmenų 2002-06-25, apie 19 val. prie namo (duomenys neskelbtini), Kauno m. iš tardymo metu nenustatyto asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai stambiu mastu įgijo - nusipirko už 2500 Lt - psichotropinės medžiagos – 57,53 g amfetamino, kurį tą pačią dieną neteisėtai abu automobiliu AUDI COUPE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki kelio Klaipėda-Vilnius 255 km, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. ir apie 20 val. šias psichotropines medžiagas - 57,53 g amfetamino pasikėsino parduoti stambiu mastu už 10 000 Lt užsakovui liudytojui „(duomenys neskelbtini)“, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti ir pardavimo metu M. L. ir S. M. buvo sulaikyti policijos darbuotojų.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo M. L. ir jam nusikalstamą veiką iš BK 16 str. 2 d. 232¹ str. 5 d. perkvalifikuoti į BK 232¹ str. 5 d. ir paskirti bausmę 9 metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, konfiskuojant turto už 3000 Lt; kardomąją priemonę namų areštą pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje; į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2002-06-25 iki 2002-07-08 imtinai. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, jog M. L. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai įgijo iš nenustatyto asmens psichotropines medžiagas, neteisėtai jas gabeno jau turėdami tikslą jas parduoti t.y. platinti, todėl savo veiksmais M. L. ir kitas nuteistasis padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 232¹ str. 5 d. Prokuroras teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, kad pas M. L. ir kitą nuteistąjį buvo susiformavusi tyčia platinti - parduoti psichotropines medžiagas stambiu mastu ir gauti didelę materialinę naudą. Nusikaltimas, numatytas BK 232 ¹ str. 5 d. yra baigtas nuo to momento, kada psichotropinės medžiagos neteisėtai įgyjamos, laikomos ir gabenamos, turint tikslą jas parduoti ar kitaip realizuoti (t.y. platinti), grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Skunde teigiama, kad nusikaltimo, numatyto BK 232¹ str. rūšiniam objektui - Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui ir tiesioginiam objektui - žmonių sveikatai, šiuo atveju žala jau buvo padaryta nuo to momento, kada M. L. ir kitas nuteistasis, turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, psichotropines medžiagas. M. L. su kitu nuteistuoju parduodami neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, nežinojo ir nesuprato, kad parduoda pareigūnui, tačiau jų nežinojimas ar nesupratimas nusikaltimo kvalifikacijai įtakos neturi. Prokuroras nurodo, kad neteisingai kvalifikuodamas M. L. nusikalstamą veiką, pritaikius BK 45 str. 2 d. 4 p., 6 d. 1 p., teismas paskyrė švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę, t.y. neteisingą bausmę, kuri yra aiškiai per švelni.

Apeliaciniu skundu M. L. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį M. L. atžvilgiu pakeisti – papildomai taikyti BK 45 str. 2 d. 3 p. nuostatas bei paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde teigiama, kad teismas pagrįstai taikė BK 45 str. 2 d. 4 p., tačiau nepagrįstai netaikė dar ir BK 45 str. 2 d. 3 p. bei neaptarė šios aplinkybės (M. L. vaidmens antraeiliškumo). Skunde autorius mano, kad M. L. vaidmuo šiame nusikaltime pripažintinas antraeiliu, nes į nusikaltimą jis buvo įtrauktas S. M., kuris veikė žymiai aktyviau. S. M. narkotinių priemonių pavyzdžius tariamam pirkėjui pateikė iš dviejų šaltinių, kas rodo, kad M. L. dalyvavimas buvo reikalingas tik dėl „prekės“ mažesnės kainos, o M. L. tyčia buvo nukreipta tik į pagalbą S. M. - pradžioje norėjo tik supažindinti su tiesioginiu tarpininku „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pastarajam nesutikus, turėjo dalyvauti asmeniškai. Be to, „prekės“ bei už ją gautų pinigų savininku buvo S. M.. M. L. gynėjas nurodo, kad teismas pagrįstai švelnino bausmę, paskirdamas mažesnę nei žemiausioji riba, numatyta BK 232¹ str. 5 d., tačiau ir paskirtoji bausmė yra per griežta. Skundo autorius teigia, kad nusikaltimui postūmis duotas teisėsaugos pareigūnų (M. L. net nepaminėtas leidime NVIM), pareigūnai kontroliavo nuteistųjų veiką, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams padaryta nebuvo, M. L. visiškai pripažino savo kaltę, iš karto nurodė visas jam žinomas aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų, teigiamai charakterizuojamas, turi šeimą, darbą, pastovią gyvenamą vietą. Todėl skunde manoma, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta ir paskyrus kitą bausmės rūšį - pataisos darbus darbovietėje (BK 45 str. 6 d.). Taip pat M. L. gynėjas mano, kad skiriant bausmę reikalinga atsižvelgti ir į priimtą naująjį baudžiamąjį kodeksą, kuriame už analogišką veiką (BK 260 str. 2 d.) numatyta minimali bausmė 2 metai laisvės atėmimo, t.y. netaikant ypatingų nuostatų (BK 45 str. analogija), bausmė gali būti mažesnė, nei paskirtoji, taikant ypatingas nuostatas (BK 45 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

Prokuroro ir M. L. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo M. L. atžvilgiu

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria M. L. veika iš baigto nusikaltimo perkvalifikuota į pasikėsinimą įvykdyti tokį nusikaltimą. Tačiau su tokiu prokuroro skundo motyvu sutikti negalima.

Baigtu nusikaltimu laikoma tokia asmens veika, kuri turi visus būtinus šios rūšies nusikaltimo sudėties požymius, numatytus baudžiamajame įstatyme. Baigto ir nebaigto nusikaltimo skirtumą lemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad šis nusikaltimas išaiškintas operatyviniams darbuotojams panaudojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, kurį nustatyta tvarka sankcionavo Lietuvos generalinis prokuroras (teismui buvo pateiktas šis modelis Nr.115 s, sankcionuotas 2002-05-29). Turėdami operatyvinės informacijos apie tai, kad S. M. prekiauja psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, teisėsaugos institucijos darbuotojai, tarp jų liudytojas D. L., organizavo nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, į kurį įtraukė ir įslaptintą liudytoją „(duomenys neskelbtini)“. Nustatęs, kad psichotropines medžiagas gali parduoti S. M. ir veikdamas pagal modelį, liudytojas „(duomenys neskelbtini)“ vedė derybas su S. M. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo - psichotropinių medžiagų rūšies, įsigijimo galimybės, kainos, kiekio bei aptarė susitikimo vietas, o vėliau už modelio realizavimui skirtas lėšas nupirko šias medžiagas ir perdavė operatyvinės veiklos subjektams. M. L. ir S. M. įgydami ir parduodami didelį kiekį psichotropinių medžiagų, suprato, jog tai daro neteisėtai, stambiu mastu, nes žino apie draudimus įgyti ir platinti tokias medžiagas, tačiau to norėjo ir siekė tikslu labiau pasipelnyti. Todėl M. L. ir S. M. veikoje formaliai yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 232¹ str. 5 d. sudėties požymiai. Tačiau jų nusikalstama veika nelaikytina baigtu nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2002-06-25 M. L. ir S. M. po didelio kiekio psichotropinių medžiagų perdavimo liudytojui „(duomenys neskelbtini)“ iš karto buvo sulaikyti. Tokiu būdu, taikytų operatyvinės veiklos metodų pagalba buvo užkirstas kelias nusikalstamos veikos plėtrai. Operatyvinės veiklos metu teisėsaugos institucijų pareigūnams iš M. L. bei S. M. įsigijus didelį kiekį amfetamino, esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta, nes jų daromus nusikalstamus veiksmus nuo pat pradžių kontroliavo teisėsaugos institucijos pareigūnai, imituojantys nusikalstamą veiką ir iš dalies ją įtakojant. Todėl psichotropinė medžiaga tolimesnei apyvartai nepaleista ir reali žala visuomenės saugumui, žmonių sveikatai nepadaryta dėl M. L. bei S. M. veiką kontroliuojančių operatyvinės veiklos subjektų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. ir S. M. pasipelnymo tikslu atlygintinio sandorio pagrindu iš nenustatyto šaltinio įgijo amfetaminą jau veikiant NVIEM modeliui. Tai rodo, kad psichotropinių medžiagų įgijimo, siekiant jas parduoti, tikslui susiformuoti padėjo operatyvinės veiklos subjektų imituojama nusikalstama veika. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad M. L. ir S. M. psichotropines medžiagas pardavė ar bandė parduoti ne tik policijos pareigūnui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo elgeso modelį, bet dar ir kitiems asmenims. Atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių teismo 2011-03-01 sprendimo L. prieš Lietuvą išvadas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutarties motyvus, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir apklausti liudytojai D. L., S. M., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas bei perklausytos keturios audiokasetės, kuriose užfiksuota informacija atliekant operatyvinius veiksmus. Atlikus šiuos veiksmus nepavyko nustatyti, ar M. L. iki NVIEM S. M. pritaikymo buvo susijęs su neteisėtų psichotropinių (narkotinių) medžiagų platinimu ir ar jis žinojo apie S. M. neteisėtą veiklą, tačiau tai neatleidžia M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. M. L. ir S. M., parduodami amfetaminą įslaptintam liudytojui „(duomenys neskelbtini)“, buvo įsitikinę, jog psichotropinę medžiagą atlygintinai paleidžia apyvarton. Tokie veiksmai kėlė tiesioginę grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Taigi nuteistųjų nusikalstami veiksmai nutrūko baigtinio pasikėsinimo stadijoje - jie atliko viską, kas objektyviai būtina nusikalstamam sumanymui realizuoti, tačiau nusikaltimas nebuvo užbaigtas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, todėl veika apylinkės teismo teisingai perkvalifikuota iš BK 232¹ str. 5 d. į BK 16 str. 2 d. BK 232¹ str. 5 d. Įvertinus tai, prokuroro skundo motyvai dėl netinkamos M. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje M. L. paskirta bausme, kaip aiškiai per švelnia, grįsdamas tuo, kad tokios bausmės skyrimą įtakojo neteisinga M. L. veikos kvalifikacija, t. y., kad veika neteisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas ją įvykdyti ir tuo pagrindu neteisingai pritaikytas BK 45 str. 2 d. 4 p., 6 d. 1 p. Tačiau iš aukščiau aptartų argumentų matyti, kad M. L. nusikalstama veika kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą kvalifikuota teisingai. Kitų argumentų, kodėl M. L. paskirta akivaizdžiai per švelni bausmė ir tuo pagrindu neteisingai pritaikytas BK 45 str. 2 d. 4 p., 6 d. 1 p., prokuroras savo apeliaciniame skunde nenurodė. Motyvai dėl M. L. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo yra plačiau išdėstyti atsakant į M. L. gynėjo apeliacinio skundo motyvus.

Todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai, dėl M. L. atžvilgiu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo) ir neteisingai paskirtos bausmės (aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo), yra atmetami kaip nepagrįsti. Prokuroras savo skunde taip pat prašo išspręsti kitus nuosprendžio klausimus - dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, turto konfiskavimo, kardomosios priemonės, suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką. Tačiau šie klausimai jau tinkamai išspęsti skundžiamu nuosprendžiu, todėl pakartotinai juos aptarinėti yra netikslinga. Be to, prokuroras nurodo, kad iš M. L. turi būti konfiskuota turto už 3000 Lt, nors iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš M. L. konfiskuotina suma yra 2000 Lt, tačiau savo pozicijos šiuo klausimu prokuroras skunde neargumentuoja, todėl toks prokuroro prašymas nėra vertinamas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Dėl M. L. gynėjo apeliacinio skundo

Skirdamas bausmę M. L., apylinkės teismas nurodė, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, yra jaunas, turi šeimą, kurią vienas išlaiko, turi darbą, nuosekliai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykis, dėl kurio M. L. buvo nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti šią nusikalstamą veiką, vyko jau seniai (2002 metais), tuo tarpu teismas neturi duomenų, kad M. L. buvo nusikaltęs pakartotinai. Be to, šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus M. L. atliko nuo pat pradžių kontroliuojamas teisėsaugos institucijos pareigūno, imituojančio nusikalstamą veiką ir iš dalies jo įtakojamas. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai M. L. atžvilgiu taikė BK 45 str. 2 d. nuostatas ir paskyrė jam teisingą bei ne per griežtą bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės minimumas. Tuo pagrindu M. L. gynėjo skundo motyvas, kad net ir tokia M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, atmetami kaip nepagrįsti.

M. L. gynėjas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė dar ir BK 45 str. 2 d. 3 p. bei neaptarė šios aplinkybės (M. L. vaidmens antraeiliškumo), kadangi M. L. į nusikaltimą buvo įtrauktas S. M., kuris veikė žymiai aktyviau, o M. L. dalyvavimas buvo reikalingas tik dėl „prekės“ mažesnės kainos, t. y. jo tyčia nukreipta tik į pagalbą S. M.. Su tokiais skundo motyvais sutikti negalima. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistieji, tame tarpe ir M. L., buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai, M. L. buvo nustatytas tiriant nusikaltimus, susijusius su narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimu (pardavimu). Be to, M. L. turėjo savarankišką psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinį ir savanaudišką tikslą, o derybose dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų jis, kaip ir kitas nuteistasis, buvo lygiavertis partneris. Tiek M. L., tiek S. M. suprato, kad daro nusikaltimą, suvokė savo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei ir žinojo, kad už tokią veiką yra numatyta griežta bausmė. Tuo pagrindu M. L. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nevertinti kaip antraeiliai, todėl M. L. skundo motyvai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsi.

M. L. gynėjo skunde nurodyti motyvai, kad nusikaltimui postūmis duotas teisėsaugos pareigūnų, kurie kontroliavo M. L. ir kito nuteistojo veiką, reali žala nebuvo padaryta, M. L. visiškai pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, darbą, pastovią gyvenamą vietą, jau tinkamai įvertinti apylinkės teismo skiriant M. L. bausmę, kuri, kaip minėta, yra ir taip gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Todėl M. L. skundo argumentas, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės paskirtis M. L. atžvilgiu gali būti pasiekta ir paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 3 str. 2 d., LR Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2002-10-29 Nr. IX-1162 4 str. l p., 5 str. l d., nuteistojo M. L. veiką iš LR BK 16 str. 2 d. 232¹ str. 5 d. (2002-12-10 Nr. IX-1258 įstatymo redakcija) perkvalifikuoja pagal LR BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., kadangi 2003-05-01 įsigaliojus LR baudžiamajam kodeksui, patvirtintam LR BK patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymu 2000-09-26 Nr. VIII-1968, šio straipsnio sankcija yra švelnesnė. Perkvalifikavus veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė M. L. atsižvelgiant į aukščiau aptartus teismo motyvus dėl M. L. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo. M. L. gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę reikalinga atsižvelgti ir į priimtą naująjį BK, kuriame už analogišką veiką (BK 260 str. 2 d.) numatyta minimali bausmė yra 2 metai laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 260 str. 2 d. (patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas yra 8 metai.

Patikrinus skundžiamą nuosprendį M. L. gynėjo apeliacinio skundo ribose, atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių teismo 2011-03-01 sprendimo L. prieš Lietuvą išvadas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutarties motyvus ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. L. paskirtos bausmės yra teisinga, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, t. y. papildomai taikyti BK 45 str. 2 d. 3 p. nuostatas bei paskirti M. L. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kaip to prašoma M. L. gynėjo skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. DC-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu 2002-10-29 Nr. DC-1162, 4 str. l d., 5 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir M. L. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

M. L. veiką iš LR BK 16 str. 2 d. 232¹ str. 5 d., pritaikius BK 45 str. 2 d. ir 6 d. 1 p. (2002-12-10 Nr. IX-1258 įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. ir pritaikius BK 62 str. 2 d. ir 3 d. 1 p.(2000-09-26 Nr.VIII-1968 įstatymo redakcija) palikti Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.