Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Molėtų skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. K. pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą pateikti T. P. pilietybę ir S. V. nuosavybės teises bei T. P. giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. L. K. pareiškime nurodė, kad yra T. P. vaikaitė. Po T. P. mirties pagal 1994 m. rugsėjo 5 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo jos turtą. Pareiškėja 2011 metų pabaigoje pokalbio su savo motina T. S. metu sužinojo apie tai, kad galimai T. P. motina S. V. Molėtų rajone, Kmeliaukos kaime valdė žemę. Pareiškėja nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių (toliau – ir NŽT Molėtų skyrius) ir sužinojo, kad S. V. 1991 m. lapkričio 28 d. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į S. V. valdytą žemę ir kad jau po jos mirties buvo siunčiami pranešimai apie nuosavybės teisių atkūrimui trūkstamų dokumentų pateikimą. Pareiškėja 2012 m. sausio 2 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą prašymu pateikti duomenis apie S. V. ir jos sutuoktinio K. V. valdytą nekilnojamąjį turtą. L. K. nurodė, kad nesulaukus atsakymo, dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties buvo priversta emigruoti į Didžiąją Britaniją, kurioje išbuvo iki 2013 m. rugpjūčio pabaigos, kada dėl motinos T. S. pablogėjusios sveikatos grįžo į Lietuvą. Tvirtino, kad tik 2015 m. lapkričio mėnesį pareiškėjos sūnus T. K. perdavė iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti duomenys apie S. V. valdytą žemę. Pareiškėja gautus dokumentus pateikė NŽT Molėtų skyriui, kuris pranešė, kad jiems pateikti būtina teismine tvarka atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą. L. K. prašė nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

Teismo posėdyje L. K. ir jos atstovas advokatas R. Jonynas prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pareiškėja L. K. iš esmės rėmėsi prašyme nurodytais argumentais ir motyvais bei išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. L. K. papildomai paaiškino, kad ji pardavė paveldėtą T. P. butą, tačiau tvarkydama mirusiosios asmeninius daiktus, jokių dokumentų apie S. V. valdytą žemę ar kad mirusioji kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nerado. Tvirtino, kad su savo motina T. S. apie T. P. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimą 2011 metais išsikalbėjo atsitiktinai. Teigė, kad nedelsdama ėmė rinkti reikiamus dokumentus ir kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Nurodė, kad, nesulaukusi atsakymo iš minėto archyvo, dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, kur dirbo iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Pareiškėja nurodė, kad į Lietuvą sugrįžo, kadangi reikėjo prižiūrėti sunkių sveikatos sutrikimų turinčią T. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). L. K. nurodė, kad jos sūnus T. K., 2015 m. lapkričio mėnesį tvarkydamas asmeninį archyvą, rado iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautą laišką ir jį perdavė pareiškėjai, pasiaiškinęs, kad jo neatplėšė, todėl nežinojo, kokie reikšmingi dokumentai buvo atsiųsti, o vėliau pamiršo jį paduoti.

Pareiškėjos atstovas advokatas R. Jonynas prašė L. K. nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pateikti T. P. pilietybę ir S. V. nuosavybės teises bei T. P. giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Advokatas R. Jonynas vertino, kad pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji atliko rūpindamasi T. P. nuosavybės teisių atkūrimo reikalais, buvo aktyvūs.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, atsiliepime nurodė, kad klausimą dėl L. K. praleisto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo palieka spręsti teismui. NŽT Molėtų skyrius nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į Molėtų rajone, Kmeliaukos kaime S. V. valdytą žemę pretendavo T. P. ir tuo reikalu 1991 m. lapkričio 28 d. padavė prašymą. Pretendentei 2002 m. birželio 11 d. ir 2004 m. lapkričio 23 d. buvo išsiųsti pranešimai, kuriais T. P. buvo informuota apie trūkstamus dokumentus. NŽT Molėtų skyrius nurodė, kad tik 2015 m. lapkričio 26 d. atvykusi L. K. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. P.. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad yra praleistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas ir jį galima atnaujinti teismine tvarka.

Teismo posėdyje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Molėtų skyriaus atstovė L. K. nurodė, kad klausimą dėl L. K. praleisto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo palieka spręsti teismui savo nuožiūra. NŽT Molėtų skyriaus atstovė, teikdama paaiškinimus, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus bei faktines aplinkybes. L. K. pažymėjo, kad NŽT Molėtų skyrius duomenų apie T. P. mirtį neturėjo, todėl informuojant apie trūkstamus dokumetus, buvo siunčiami pranešimai.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad T. P. 1991 m. lapkričio 28 d. tuometinei Molėtų rajono Dubingių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į S. V., A. valdytą žemę, esančią Molėtų rajone, Dubingių seniūnijoje, Klenaukos kaime. T. P. prašyme nurodė, kad ji yra S. V. dukra, prašė apsisprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atidėti 5 metams. Pretendentė prie prašymo pridėjo savo gimimo ir santuokos sudarymo, S. V. ir K. V. mirties faktus patvirtinančius dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius Dubingiuose 2002 m. birželio 11 d. ir 2004 m. lapkričio 23 d. T. P. jos prašyme nurodytu adresu siuntė pranešimus su informacija apie trūkstamus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. T. P. siųsti pranešimai grįždavo neįteikti.

Byloje sprendžiamas praleisto Atkūrimo įstatymo nustatyto termino pateikti pretendento pilietybę, buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams atnaujinimo klausimas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reguliavo 1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, o nuo 1997 m. liepos 9 d. – 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Įstatymų leidėjas sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, pateikė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. P., iki 1947 m. rugsėjo 15 d. sudarytos santuokos – V., gimė (duomenys neskelbtini) S. ir K. V. šeimoje. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, S. V., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Molėtų rajone, Kmeliaukos kaime valdė žemės, kurią paveldėjo po savo tėvo A. I. V. (V. A. I.) mirties. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja L. K. (iki santuokos sudarymo – S.) pagal 1996 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo T. P., mirusios (duomenys neskelbtini)., turtą – butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad T. P., Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatyta tvarka 1991 m. lapkričio 28 d. padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į S. V. valdytą žemę, patenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų pretendentų, o L. K. – į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įpėdinių kategorijas.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyse nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Atkūrimo įstatymo normos konkrečiai neapibrėžia, kokios šiame įstatyme nustatytų terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Atsižvelgus į tai, kad kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Byloje nustatyta, kad T. P. prie prašymo atkurti nuosavybės teises pridėjo ne visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Dubingiuose specialistai, neturėdami informacijos apie T. P. mirtį, 2002 m. birželio 11 d. ir 2004 m. lapkričio 23 d. jos nurodytu adresu siuntė pranešimus su informacija apie trūkstamus dokumentus. Šie pranešimai grįždavo neįteikti su pašto įstaigos žymomis, jog korespondencijos gavėja išvykusi arba netikslus jos gyvenamosios vietos adresas.

L. K. prašyme ir teismo posėdyje svarbia priežastimi, dėl kurios ji praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, nurodė tai, jog pareiškėja, nors ir paveldėjo T. P. butą, tačiau iki 2011 m. neturėjo jokios informacijos, jog T. P. pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo motinos S. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir buvo padavusi prašymą. Pareiškėja paaiškino, kad tokia informacija tapo žinoma per 2011 metais įvykusį atsitiktinį pokalbį su motina T. S. Pareiškėja nurodė, kad ji išsiaiškino, kokių dokumentų nebuvo pateikusi T. P. Juos rinkdama 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Tačiau šio archyvo siųsti dokumentai pareiškėją pasiekė tik 2015 m. lapkričio pabaigoje, kai juos perdavė sūnus T. K. Pareiškėja paaiškino, kad pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu mirusiosios T. P. vardu sutrukdė svarbios priežastys – sunki pareiškėjos finansinė padėtis, privertusi 2012 m. sausio mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. emigruoti į Didžiąją Britaniją, sunki jos motinos T. S. sveikatos būklė.

Teismas, išanalizavęs byloje nustatytus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą netikėti tokiais L. K. prašyme nurodytais ir teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais apie priežastis, dėl kurių buvo praleistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.

Viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos 2016 m. kovo 1 d. parengtas Medicinos dokumentų išrašas patvirtina pareiškėjos motinai T. S. diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2015 m. kovo 25 d. turėjo įvairaus pobūdžio ir trukmės sveikatos problemų: sirgo podagra, sąnarių osteoartroze, lėtine galvos smegenų išemija, patyrė galvos smegenų infarktą su padariniais po jo, kaulų lūžių, gydėsi onkologinę ligą ir kitas lėtines ligas. Minėti duomenys patvirtina L. K. nurodytas aplinkybes apie sunkią jos motinos sveikatos būklę. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad šis dokumentas buvo parengtas atsakant į L. K. 2012 m. sausio 3 d. prašymą. Pareiškėjos paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių ji tik 2015 metais NŽT Molėtų skyriui pateikė iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus dokumentus, patvirtino kaip liudytojas apklaustas T. K., pareiškėjos sūnus. Liudytojas nurodė, kad jo motina L. K. dėl sunkios šeimos finansinės padėties 2012 m. pradžioje išvyko gyventi bei dirbti į Didžiąją Britaniją ir į Lietuvą sugrįžo 2013 m., kai sunkiai susirgo T. S., pareiškėjos motina. T. K. patvirtino, kad jis 2012 metų pradžioje gavo L. K. skirtą laišką. Neįvertinęs šios korespondencijos reikšmės, laiško neatplėšė, pasidėjo prie savo asmeninių daiktų ir pamiršo apie jį pasakyti savo motinai. Baigęs mokyklą ir pradėjęs studijuoti, 2015 metais tvarkė savo asmeninius daiktus, surado šį laišką ir tik tada atidavė L. K.

Nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojo T. K. parodymais, nenustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjos sūnus T. K. gimė (duomenys neskelbtini), leidžia daryti išvadą, kad 2012 metų pradžioje, kai jis priėmė iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsiųstą pareiškėjai skirtą laišką, dėl patirties stokos neįvertino jo reikšmės ir todėl nedelsdamas apie jį nepranešė pareiškėjai, kai ji parvykdavo iš Didžiosios Britanijos. Liudytojo T. K. parodymai neprieštarauja pareiškėjos paaiškinimams ir kitiems bylos duomenims apie laiško gavimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, gavusi laišką, nedelsdama ( 2015 m. lapkričio 27 d.) kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių ir pateikė iš valstybės archyvo gautus dokumentus bei parengė prašymą jais remtis sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo T. P. klausimą.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad L. K., gavusi žinių apie tai, jog T. P. iki savo mirties pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo motinos S. V. valdytą žemę, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti savo, kaip S. V. testamentinės įpėdinės, teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu ir perėmimu: rinko nuosavybės teisėms atkurti trūkstamus dokumentus, o juos gavusi, nedelsdama pateikė valstybės įgaliotai institucijai ir operatyviai kreipėsi į teismą prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, L. K. nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, pripažįstamos svarbiomis, o prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

L. K. atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti pretendentės T. P. pilietybę, buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.