Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės A. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė A. P. 2013-08-14 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas, kuris apylinkės teismas vykdo antstolės A. P. veiksmų kontrolę. Bylos duomenimis, antstolė A. P. 2013-08-14 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas sprendė, kad antstolės procesinės veiklos teisėtumo kontrolės funkcija tenka Šilalės rajono apylinkės teismui, nes išieškotojo, skolininko buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), antstolė A. P. turi kontoros buveinę Šilalės mieste, todėl Šilalės rajono apylinkės teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

Pagal LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Iki 2011-10-01 galiojusios redakcijos CPK 594 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas, o 510 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Tai reiškia, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdė tas apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje buvo atliekami vykdomieji veiksmai. 2011-06-21 LR civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeista ir naujai išdėstyta CPK 594 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnio 2 dalis. Nuo 2011-10-01 galiojančios redakcijos CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Juridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 str. 1 d.). Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis įkūręs kontorą teisingumo ministro leidimu savo veiklos teritorijoje gali įkurti kontoros skyrių (Antstolių įstatymo 19 str.).

Iš Lietuvos antstolių rūmų internetinio puslapio www.antstoliai.lt matyti, kad antstolės A. P. kontoros veiklos teritorija apima Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritoriją. Antstolės A. P. kontoros buveinė yra Eglių g. 3, Šilutėje, taip pat antstolė savo veiklos teritorijoje yra įkūrusi antstolės kontoros skyrius – Tauragės, Šilalės, Jurbarko. Išaiškintina, kad antstolio (antstolių) kontoros skyriai įkuriami siekiant geriau organizuoti antstolio veiklą jo aptarnaujamoje teritorijoje, gerinti interesantų aptarnavimą (teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymas Nr. 254 „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“ 9 punktas), tačiau jie nelaikyti antstolio kontoros buveinėmis. Tai, kad išieškotojo, skolininko buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė antstolės kontoros skyriui Šilalės mieste, neturi įtakos ir nekeičia įstatyme įtvirtintos normos, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas pakeisdamas CPK nuostatas dėl antstolio veiksmų teisminės kontrolės siekė, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuotų tik apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas ir visi skundai dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumų būtų nagrinėjami apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gavęs antstolės A. P. persiųstą pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui, nes antstolės A. P. kontoros buveinė yra Šilutėje, todėl tik Šilutės rajono apylinkės teismas turi teisę nagrinėti skundus dėl minėtos antstolės atliktų veiksmų teisėtumo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolės A. P. veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį ir pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolės A. P. veiksmų perduoti Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.