- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-103-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- P. Ž., I. M.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 103 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims P. Ž., I. M. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 57 565,43 Lt draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-03-02 buvo sudaryta draudimo sutartis su atsakovu, pagal kurią buvo apdraustas ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantis gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai. Vėliau minėtas nekilnojamasis turtas gaisro metu buvo apgadintas, todėl ieškovas dėl draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą. Atsakovas išmokėjo tik 133 459,38 Lt draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad nekilnojamasis turtas buvo apdraustas ne visas, kadangi po gaisro buvo nustatyta, jog faktinis pastato plotas yra ne 100 kv. m., o 160 kv. m. Tačiau atsakovas privalo sumokėti visą gyvenamojo namo atkūrimo vertę, nurodytą draudimo liudijime, nes namo plotas nesikeitė, jis buvo nustatytas pagal galiojančius VĮ Registrų centras duomenis. Be to, po draudimo sutarties sudarymo jokie remonto ar rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, statinių plotas nesikeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad pagal Būsto draudimo liudijimą tretysis asmuo P. Ž. apdraudė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. 2007-10-22 įvyko draudiminis įvykis – gaisras, kurio metu apdrausti pastatai buvo apgadinti. AB „Lietuvos draudimas“ surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir konstatavo, kad tik akto surašymo metu paaiškėjo, jog faktinis pastato plotas yra ne 100 kv. m., o 160 kv. m. Dėl šios priežasties ieškovui buvo išmokėta tik dalis priklausančio draudimo išmokos – 133 459,38 Lt (CK 6.999 str. ir Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 2 dalies 9.1.3 p.). Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatė, kad sudarant draudimo sutartį draudžiamo pastato plotas buvo nurodytas iš VĮ Registrų centras pažymos. Pastatas, kuris draudimo liudijime buvo įvardintas kaip gyvenamasis namas, yra sudarytas iš pastatų 3G1p ir 4I1p, t. y. atitinkamai 31 kv. m. ir 68 kv. m ploto (viso - 99 kv. m. plotas, kuris buvo suapvalintas ir draudimo liudijime nurodytas kaip 100 kv. m. plotas). Iš šalių paaiškinimų teismas sprendė, jog jau draudimo sutarties sudarymo momentu pastatas buvo rekonstruotas, tačiau apie šias aplinkybes draudėjas P. Ž. draudimo bendrovės neinformavo, t. y. pažeidė CK 6.990 str., 6.993 str., sąžiningumo, teisingumo bei šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principus (CK 1.5 str.). Tokiais savo veiksmais draudėjas P. Ž. prisiėmė sau galimas neigiamas pasekmes dėl ne visiško pastato draudimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės ir procesinės teisės normos, neteisingai vertinti byloje esantys įrodymai, o būtent – teismo padarytos išvados dėl pastatų rekonstrukcijos ir ploto padidėjimo nuo 100 kv. m. iki 160 kv. m. yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais bei teisės aktų reikalavimais, kurie reglamentuoja statinių rekonstrukciją. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų atlikta apdraustų statinių rekonstrukcija, kaip kad nustato Statybos įstatymo 2 str. 18 p. Apdrausti statiniai nuo to momento kai buvo pastatyti iki gaisro nebuvo nei kapitaliai remontuojami, nei rekonstruojami, todėl ir jų plotas nesikeitė, ką patvirtina VĮ Registrų centras pateikta pažyma bei inventorinė pastato byla. Iki draudimo sutarties su atsakovu sudarymu gyvenamajame name ir pagalbiniuose pastatuose buvo atliktas tik paprastas remontas (Statybos įstatymo 2 str. 21 p.), todėl negalima teigti, jog pastatas buvo apdraustas ne visa jo verte. Taigi, atsakovas turėjo įrodyti, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir dėl to padidėjo namo plotas, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Be to, draudimo polise nėra nurodyta, kaip skaičiuojamas plotas, todėl sutartis turi būti aiškinama vartotojo naudai, o nurodytas draudimo polise dydis yra laikytinas užstatytu plotu, kaip ir nurodyta inventorinėje statinių byloje ir šis dydis užfiksuotas Nekilnojamojo turto registrų centre.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.999 str. 1 d. bei Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 2 d. 9.1.3 p., t. y. draudiko pareiga atlyginti tik tą nuostolių dalį, kuri proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, atsakovas yra pilnai įvykdęs būsto draudimo sutartimi prisiimtas prievoles ir išmokėjęs reikiamą draudimo išmoką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad jau draudimo sutarties sudarymo metu faktinis apdrausto būsto plotas buvo didesnis, nei nurodė ieškovas, todėl teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog ieškovas, nepateikdamas draudikui visos reikšmingos informacijos apie draudimo objektą sudarant sutartį, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl nevisiško draudimo. Be to, VĮ Registrų centras išduotoje pažymoje, kurios duomenimis vadovaujantis buvo sudaryta draudimo sutartis, nėra užfiksuota, kad draudėjas antrame aukšte (mansardoje) yra įsirengęs 18,80 kv. m. ploto miegamąjį bei 42 kv. m. biliardo salę. Laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, jog jis nesupranta sąvokos „plotas“, kadangi kiekvienam asmeniui suprantama, jog papildomas pastato aukštas (mansarda) reiškia papildomą plotą bei atitinkamai didesnę draudžiamo objekto vertę.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1d.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo, t.y. ar atsakovas (draudikas) yra įvykdęs Būsto draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus išmokėti reikiamą draudimo išmoką ieškovui.
Tretysis asmuo P. Ž. (draudėjas) su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ ( draudiku) 2007-03-02 sudarė būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtina išduotas draudimo liudijimas TIA Nr.74472117 ( CK 6.989 str.2 d., b.l.12-13). Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog apdrausti nuolat gyvenami pastatai (būsto bendrasis plotas 100 kv.m.) (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. Sutartis sudaryta D. M. (ieškovo) naudai. Draudimo liudijime aiškiai nurodyta, kad apdraustas gyvenamasis namas ( 3I1p, 4I1p) 100 kvadratinių metrų ploto 208 000 Lt atkūrimo verte. VĮ Registrų centro 2004-02-03 ir 2008-02-14 duomenimis (b.l.16-20), pastatai, pažymėti indeksais 3I1p, 4I1p, yra atitinkamai pastatas – garažas 31 kv.m. ploto ir pastatas – ūkinis pastatas 68 kv.m. Gaisro metu 2007-10-22 apdrausti pastatai (draudimo liudijime nurodytas gyvenamas namas) buvo apgadinti. Įvykis pripažintas draudiminiu. Turto sunaikinimo akte, surašytame 2007-10-23, konstatuota, kad ūkiniai pastatai buvo įrengti kaip gyvenami (b.l.49). Šį aktą pasirašė atsakovo atstovas ir tretysis asmuo (draudėjas) P. Ž.. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto prieduose (b.l.50,51) patikslinta, kad ūkiniai pastatai – visi po vienu stogu, pirmame aukšte – 100 kv.m gyvenamo ploto, o antrame aukšte (mansardoje): miegamasis (18,80 kv.m.) ir bilijardo salė ( 42 kv.m.) iš viso sudarė 60 kv.m. gyvenamo ploto. Bendras plotas 160 kv.m. ( b.l.50). Aplinkybė, kad gyvenamojo namo su mansarda plotas yra 160 kv.m., buvo nustatyta apžiūrint įvykio vietą po gaisro. Byloje esančiose jau minėtose VĮ Registrų centras pažymose nėra duomenų apie mansardą, apie joje įrengtas dvi patalpas ( 18,80 kv.m. ir 42 kv.m. ploto), todėl atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, neturėjo pagrindo abejoti nekilnojamojo turto registro duomenimis ir tais duomenimis, kuriuos nurodė draudėjas. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodė, kad draudimo sutarties sudarymo metu faktinis apdrausto būsto plotas buvo didesnis, nei nurodė ieškovas ( CPK 177 str.,185 str. ). Apeliaciniame skunde ieškovas ir neneigia, jog draudimo sutarties sudarymo metu apdrausto statinio faktinis plotas buvo didesnis negu tas, kuris nurodytas sutartyje. Ieškovas nurodo, jog pastato plotas nuo draudimo sutarties sudarymo nesikeitė (b.l.86-88). Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui ( draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui ( CK 6.993 str.1 d.). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudėjas P. Ž., neinformuodamas kitos šalies apie jam žinomus faktus ( mansardoje esančias patalpas), pažeidė ne tik įstatymo nuostatas ( CK 6.990 str., 6.993 str.), bet ir sąžiningumo, teisingumo, šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principus (CK 1.5 str.) ir tokiais veiksmais prisiėmė sau neigiamas pasekmes dėl nevisiško draudimo ( CK 6.999 str.).
Draudimo sutartimi viena šalis ( draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis ( CK 6.987 str.). Būsto draudimo taisyklių Nr.064, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, II d. 9.1.3 p. nurodyta, kad kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskaičiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui. Pagal šią Būsto draudimo taisyklių nuostatą paskaičiuota draudimo išmoka sudaro 95 942,4 Lt [ draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje – 208 000 Lt, draudimo vertė 332 800 Lt ( 2080 Lt x 160 kv.m.), draudimo sumos ir draudimo vertės santykis - 0,625 ( 208 000:332 800), t.y. draudiminio įvykio metu nukentėję pastatai apdrausti 62,5 proc. turto vertės. Sugadinto pastato atstatymo išlaidos pagal atsakovo žalos vertintojo sudarytą sąmatą - 145 945,00Lt, įvykio vietos atstatymo išlaidos – 7 562,84 Lt ( b.l.7), todėl draudimo išmokos dydis – 153 507,84 Lt (145 945,00Lt +7 562,84 Lt) x 62,5 proc. = 95 942,4 Lt ]. Draudimo išmoka 95 942,4 Lt pervesta į ieškovo D. M. banko sąskaitą ( b.l.15). Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog jis sudarė draudimo sutartį prisijungimo būdu ir nesupranta sąvokos „plotas“ vertintini kritiškai. Kiekvienam asmeniui suprantama, jog papildomas pastato aukštas reiškia papildomą plotą ir atitinkamai didesnę draudžiamo objekto vertę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatas buvo apdraustas draudimo suma, kuri yra mažesnė už draudimo vertę, yra pagrįsta.
Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ( CPK 329 str.2 d., 3d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.