Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1267-459/2018 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskyrė MB „Atisa“. Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-11 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas bendrai 26415,04 Eur sumai, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriaus 518,61 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ 4054,68 Eur, antstolis J. P. 149,41 Eur, antstolė B. T. 387,31 Eur, UAB „VVP Consulting“ 21305,03 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-05 nutartimi bankrutuojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamas dėl bankroto. Įmonės vadovas nuo 2006-03-31 buvo atsakovas M. G.. Žalos atlyginimo prašoma atsižvelgiant į momentą, kai atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu nustatyta 6845,62 Eur žalos atlyginimo apimties atsakomybė (priklausoma nuo atsakovo sužinojimo momento), t. y. antstoliui J. P. 149,41 Eur (skola susidarė nuo 2010-01-19), VSDFV Klaipėdos skyriui 518,61 Eur (skola susidarė nuo 2008-04 mėn. iki 2010-01 mėn.), UAB „VVP Consulting“ 6177,30 Eur (skola susidarė nuo 2007-08-03 iki 2007-11-06).

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 6845,62 Eur žalos atlyginimo pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę). Atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turi įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, nevykdė pareigos teisingai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla su kreditoriniais reikalavimais. Dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, kaltės (uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo) tuo momentu susidarė 6845,62 Eur kreditoriniai reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškia kaip žala ieškovui, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo priteistinas prašomas 6845,62 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 185,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo M. G. (M. G.) 6845,62 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų šešiasdešimt dviejų centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6845,62 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų šešiasdešimt dviejų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.) 185,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.