Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Č. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog atsakovui Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018 m. liepos 27 d. – 2018 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovas pateikęs ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigoje gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padaryta 2 965,19 Eur žala. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nepateikta.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 ,,Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nuostatos numato, jog vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga (1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos Europos ekonominės erdvės šalis ir Šveicarijos Konfederaciją, Valstybinė ligonių kasa išduoda Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri patvirtina apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens teisę į būtinas medicinos pagalbos paslaugas, apmokamas privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244, 2, 3, 4 punktai). Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nekompensuojamos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnis, 9 straipsnis).

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas neturėjo teisės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikti ESDK, kadangi nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, jo patirtos sveikatos priežiūros išlaidos neapmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsakovas, neturėdamas teisės, pateikė ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis, 8 straipsnis, 9 straipsnis, 17 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 965,19 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 67 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Č. P. 2 965,19 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 19 ct) žalą ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783981, naudai.

Priteisti iš atsakovo Č. P. 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.