- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- N-575-2984-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 2 d. D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 2 d., 16 val. 20 min., Pagėgių sav., kelyje Jurbarkas – Šilutė, Mociškių km. ribose, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, be motociklininko šalmo, transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, nestojo stabdomas policijos pareigūno. Šiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 20, 17, 237, 238 punktų reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu pripažino D. P. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, ir jam skyrė: pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 20 parų administracinio arešto; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 20 parų administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo; pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį – 150 Lt baudą, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 150 Lt baudą; paskirtas nuobaudas subendrinęs, teismas skyrė galutinę nuobaudą 20 parų administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.
Teismas nusprendė, jog D. P. kaltė dėl padarytų pažeidimų įrodyta paties rašytiniu prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad D. P. jau 8 kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks elgesys rodo jo piktybišką kelių eismo taisyklių ignoravimą. Skirtos nuobaudos už ankstesnius pažeidimus jam nepadarė teigiamo poveikio, išvadų nedaro, todėl skiriant nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam administracinį areštą.
III.
D. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo – ir skirti jam piniginę baudą arba atidėti administracinio arešto vykdymą. Nurodo, kad motociklą buvo įsigijęs prieš keletą dienų ir, norėdamas įsitikinti jo techninėmis savybėmis, nutarė pavažiuoti nuošaliame kelyje, nesitikėjo, kad bus sustabdytas policijos pareigūnų, todėl pasimetė ir priėmė neteisingą sprendimą – nepaklusti policijos pareigūnams. Teigia, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tai laikytina lengvinančia aplinkybe. Šiuo metu gyvena su sugyventine, augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), nori būti su sugyventine ir vaiku, susirasti darbą ir uždirbti lėšų savo ir jų išlaikymui. Nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 30 d. buvo Marijampolės pataisos namuose, atliko 79 parų arešto bausmę, šis laikotarpis padarė didelę įtaką jo mąstymui ir požiūriui į gyvenimą, nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus nuobaudą, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat nurodo, jog nedalyvavo teismo posėdyje, todėl neturėjo galimybės paprašyti sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą ir sutinka, kad tokiu atveju jam būtų skirti nemokami viešieji darbai. Skyrus baudą, ją susimokėtų laiku ir tinkamai, nes turi santaupų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir neskirti administracinio arešto, paskiriant baudą, arba atidėti administracinio arešto vykdymą.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
D. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Taigi apeliantas padarė du pažeidimus, už kuriuos įstatymas numato galimybę skirti griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą. Sankcijos už šiuos apelianto padarytus administracinius teisės pažeidimą yra alternatyvios – bauda arba administracinis areštas (už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą taip pat gali būti konfiskuota transporto priemonė). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi nuobauda (areštas), nuobauda atitinka padarytus pažeidimus, pažeidėjo asmenybę, todėl nuobauda nekeičiama. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo ne kartą yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, teistas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad D. P. skirta nuobaudos rūšis (administracinis areštas) tinkamiausia siekiant ATKP 20 straipsnyje įtvirtintų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog asmuo su sugyventine augina vaiką nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį, be to, apeliantas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog iš tiesų gyvena kartu su vaiku ir juo rūpinasi.
Dėl apelianto prašymo atidėti administracinio arešto vykdymą, pastebėtina, kad pagal ATPK 338¹ straipsnio 1 dalį, sprendimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo skirta administracinio arešto nuobauda. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas priimtas nebuvo. Be to pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), kad ATPK 338¹ straipsnis nenustato detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. ATPK 338¹ straipsnio paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Darytina išvada, kad paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybės atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą.
Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. P. buvo paskirta jo padarytiems administraciniams teisės pažeidimams adekvati administracinė nuobauda, todėl pagrindo minėtą nutarimą naikinti ar keisti nėra, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.